Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos žurnalistų sąjunga LŽS Lietuvos periodinės spaudos darbuotojus vienijanti organizacija IstorijaLietuvos žurnali
Lietuvos žurnalistų sąjunga
Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) – Lietuvos periodinės spaudos darbuotojus vienijanti organizacija.
Istorija
1922 m. kovo 11 d. įkurta spaudos darbuotojus vienijanti organizacija. 1929 m. kovo 22 d. Kaune perorganizuota į Lietuvos žurnalistų sąjungą, atskirą periodinės spaudos darbuotojų organizaciją. 1930 m. perregistruoti įstatai. Pagal juos tikruoju Sąjungos nariu galėjo būti kiekvienas žurnalistas Lietuvos pilietis, mokąs valstybinę kalbą ir išdirbęs ne mažiau kaip dvejus metus bei tebedirbąs periodinėje spaudoje kūrybinį darbą, kuris jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be tikrtųjų narių, LŽS buvo ir nariai korespondentai – žurnalistinį darbą dirbantys žmonės, kuriems darbas spaudoje nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
1935 m. Pasaulio lietuvių kongreso metu, Kaune LŽS sukvietė viso pasaulio lietuvių spaudos atstovų konferenciją. 1934, 1937 ir 1940 m. buvo išleistas „Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis”. 1940 m. pradžioje sąjungoje buvo 208 nariai.
1940 m. balandžio 11 d. po padarytų pakeitimų LŽS buvo 3 kategorijų nariai: nariai profesionalai, nariai visuomenininkai ir nariai korespondentai. Pagrindiniai LŽS organai buvo visuotinis susirinkimas, valdyba, garbės teismas ir revizijos komisija. Į LŽS valdybą buvo renkami tik nariai profesionalai. LŽS valybos pirmininkais buvo J. Purickis (1929-34), V. Kemežys (1934-36), Izidorius Tamošaitis (1937-38), Augustinas Gricius (1939-40), Vytautas Alantas (1940).
1940 m. viduryje, TSRS okupavus Lietuvą, sąjungos veikla buvo nutraukta.
1946 m. Vakarų Vokietijoje (Hanau, Hesenas) lietuvių pabėgėlių stovykloje įkurta Lietuvių žurnalistų sąjunga. Nuo 1953 m. LŽS savo darbą tęsė JAV, Niujorke, kur ir veikė iki Nepriklausomybės atkūrimo. (ji egzistuoja ir iki šių dienų)
1957 m. Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos TSR žurnalistų sąjunga, veikusi kaip TSRS žurnalistų sąjungos padalinys.
1990 m. Lietuvos žurnalistų suvažiavime buvo patvirtinti nauji įstatai, pagal kuriuos LŽS yra nepriklausoma, nepolitinė demokratinė visuomeninė profesinė organizacija, vienijanti žurnalistus profesionalus.
Funkcijos
Pagrindiniai organizacijos tikslai - ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi, rūpintis žurnalistų mokymu, siekiant šių tikslų aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautinių organizacijų veikloje.
Dabar LŽS išskiriami tikrieji nariai ir nariai korespondentai. Aukščiausias sąjungos valdymo organas - suvažiavimas. Kas ketverius metus kviečiamo suvažiavimo metu yra renkamas pirmininkas. Tarp suvažiavimų LŽS valdo Taryba, Valdyba ir pirmininkas. Taryba tvirtina strategines veiklso kryptis, sąmatas, sptrendžia kitus svarbiausius veiklos klausimus. Valdyba atsako už numatytos veiklos programos įgyvendinimą, jai įgyvendinti sudaro reikalingas struktūras, tvirtina priemonių planą ir atsiskaito suvažiavimui. Valdybą sudaro LŽS pirmininkas, skyrių ir klubų pirmininkai. Į tarybą įeina pirmininkas, visa valdyba bei po vieną atstovą nuo 20 kiekvieno klubo yr skyriaus narių. Nuo 1990 iki 2003 m. gegužės žurnalistų sąjungai pirmininkavo Rimgaudas Eilunavičius. XIII LŽS suvažiavimo metu (2003 m. gruodžio 6 d.) pirmininku buvo išrinktas Dainius Radzevičius.
Leidiniai
- „Žurnalistika", sąjungos metraštis 1973-1990 m. leistas Vilniuje.
- „Žurnalistų žinios", mėnraštis leidžiamas Vilniuje 1988-1992 m. ir nuo 1997 m. gegužės mėn.
Žurnalistų premijos
Pagrindinė - nuo 1992 m. kasmet skiriama V. Kudirkos premija (į ją pretenduoti galima tik vieną kartą). Nuo 1998 m. žurnalistai apdovanojami V. Gedgaudo premija už publicistiką. Nuo 2002 m. kartu su Lietuvos rašytojais bendros sąjungos įkūrimo dieną skiriama T. Vaižganto premija. Remdamasi Žurnalistų etikos kodeksu LŽS kartu su įvairiomis žinybomis dalyvauja kitų premijų vertinime ir teikime.
Narystė tarptautinėse organizacijose
- Nuo 1996 m. ir TŽF Europos federacijos narė.
- Nuo 1998 m. dalyvauja atkurtos Baltijos spaudos federacijos (Santarvės) veikloje.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius 1997.
Nuorodos
- Oficiali Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklavietė (lietuvių k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos žurnalistų sąjunga, Kas yra Lietuvos žurnalistų sąjunga? Ką reiškia Lietuvos žurnalistų sąjunga?
Lietuvos zurnalistu sajunga LZS Lietuvos periodines spaudos darbuotojus vienijanti organizacija IstorijaLietuvos zurnalistu sajungos nariai apie 1932 m Sedi is kaires V Rastenis E Turauskas J Purickis vadovas J Gerulaityte Stovi is kaires J Paleckis A Gricius J Kardelis V Kemezys A Bruzas 1922 m kovo 11 d įkurta spaudos darbuotojus vienijanti organizacija 1929 m kovo 22 d Kaune perorganizuota į Lietuvos zurnalistu sajunga atskira periodines spaudos darbuotoju organizacija 1930 m perregistruoti įstatai Pagal juos tikruoju Sajungos nariu galejo buti kiekvienas zurnalistas Lietuvos pilietis mokas valstybine kalba ir isdirbes ne maziau kaip dvejus metus bei tebedirbas periodineje spaudoje kurybinį darba kuris jam yra pagrindinis pragyvenimo saltinis Be tikrtuju nariu LZS buvo ir nariai korespondentai zurnalistinį darba dirbantys zmones kuriems darbas spaudoje nera pagrindinis pragyvenimo saltinis 1935 m Pasaulio lietuviu kongreso metu Kaune LZS sukviete viso pasaulio lietuviu spaudos atstovu konferencija 1934 1937 ir 1940 m buvo isleistas Lietuvos zurnalistu sajungos metrastis 1940 m pradzioje sajungoje buvo 208 nariai 1940 m balandzio 11 d po padarytu pakeitimu LZS buvo 3 kategoriju nariai nariai profesionalai nariai visuomenininkai ir nariai korespondentai Pagrindiniai LZS organai buvo visuotinis susirinkimas valdyba garbes teismas ir revizijos komisija Į LZS valdyba buvo renkami tik nariai profesionalai LZS valybos pirmininkais buvo J Purickis 1929 34 V Kemezys 1934 36 Izidorius Tamosaitis 1937 38 Augustinas Gricius 1939 40 Vytautas Alantas 1940 1940 m viduryje TSRS okupavus Lietuva sajungos veikla buvo nutraukta 1946 m Vakaru Vokietijoje Hanau Hesenas lietuviu pabegeliu stovykloje įkurta Lietuviu zurnalistu sajunga Nuo 1953 m LZS savo darba tese JAV Niujorke kur ir veike iki Nepriklausomybes atkurimo ji egzistuoja ir iki siu dienu 1957 m Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos TSR zurnalistu sajunga veikusi kaip TSRS zurnalistu sajungos padalinys 1990 m Lietuvos zurnalistu suvaziavime buvo patvirtinti nauji įstatai pagal kuriuos LZS yra nepriklausoma nepolitine demokratine visuomenine profesine organizacija vienijanti zurnalistus profesionalus FunkcijosPagrindiniai organizacijos tikslai ginti zurnalistu teises ir laisves gerinti darbo ir gyvenimo salygas garantuoti profesines etikos normu laikymasi rupintis zurnalistu mokymu siekiant siu tikslu aktyviai dalyvauti salies ir tarptautiniu organizaciju veikloje Dabar LZS isskiriami tikrieji nariai ir nariai korespondentai Auksciausias sajungos valdymo organas suvaziavimas Kas ketverius metus kvieciamo suvaziavimo metu yra renkamas pirmininkas Tarp suvaziavimu LZS valdo Taryba Valdyba ir pirmininkas Taryba tvirtina strategines veiklso kryptis samatas sptrendzia kitus svarbiausius veiklos klausimus Valdyba atsako uz numatytos veiklos programos įgyvendinima jai įgyvendinti sudaro reikalingas strukturas tvirtina priemoniu plana ir atsiskaito suvaziavimui Valdyba sudaro LZS pirmininkas skyriu ir klubu pirmininkai Į taryba įeina pirmininkas visa valdyba bei po viena atstova nuo 20 kiekvieno klubo yr skyriaus nariu Nuo 1990 iki 2003 m geguzes zurnalistu sajungai pirmininkavo Rimgaudas Eilunavicius XIII LZS suvaziavimo metu 2003 m gruodzio 6 d pirmininku buvo isrinktas Dainius Radzevicius Leidiniai Zurnalistika sajungos metrastis 1973 1990 m leistas Vilniuje Zurnalistu zinios menrastis leidziamas Vilniuje 1988 1992 m ir nuo 1997 m geguzes men Zurnalistu premijosPagrindine nuo 1992 m kasmet skiriama V Kudirkos premija į ja pretenduoti galima tik viena karta Nuo 1998 m zurnalistai apdovanojami V Gedgaudo premija uz publicistika Nuo 2002 m kartu su Lietuvos rasytojais bendros sajungos įkurimo diena skiriama T Vaizganto premija Remdamasi Zurnalistu etikos kodeksu LZS kartu su įvairiomis zinybomis dalyvauja kitu premiju vertinime ir teikime Naryste tarptautinese organizacijoseNuo 1996 m ir TZF Europos federacijos nare Nuo 1998 m dalyvauja atkurtos Baltijos spaudos federacijos Santarves veikloje SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius 1997 NuorodosOficiali Lietuvos zurnalistu sajungos tinklaviete lietuviu k