Azərbaycan  AzərbaycanLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Lietuviškas kalendoriusKalendorius Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Molėtų raj LietuvaPradėtas naudoti 1846Tipas Saul

Lietuviškas kalendorius

  • Pagrindinis puslapis
  • Lietuviškas kalendorius
Lietuviškas kalendorius
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Lietuviškas kalendorius
Kalendorius Lietuvos etnokosmologijos muziejuje (Molėtų raj.)
Lietuva
Pradėtas naudoti 1846
Tipas Saulės
Dienų metuose 365-366
Mėnesių metuose 12
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia sausio 1
Naudojamos eros
Krikščioniškoji era 1 m.
Vikiteka: Vikitekavikiteka

Lietuviškas kalendorius – Lietuvoje naudojamas kalendorius, kurio pagrindą sudaro Saulės metų trukmė, yra 365 dienos, jis suskirstytas į 12 mėnesių.

Istorija

Senovės Lietuvoje vartotas . Plintant žemdirbystei įsigalėjo Saulės kalendorius. Nuo XIII a. vidurio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje oficialiai vartojamas Julijaus kalendorius. Lietuvoje metai turėjo 13 (mėnulio) mėnesių, o vėliau 12 (saulės) mėnesių. Mėnesių pavadinimai Lietuvoje buvo susiję su gamtos reiškiniais, žemės ūkio darbais, šventėmis.

Lietuvoje Grigaliaus kalendorius vartojamas nuo 1586 m. Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje nuo 1800 m. vėl grįžta prie Julijaus kalendoriaus. Užnemunė ir toliau vartojo Grigaliaus kalendorių. 1915 m. lapkričio 15 d. (senuoju stiliumi) visoje Lietuvoje vėl pereita prie naujojo stiliaus kalendoriaus.

Pirmųjų lietuviškųjų kalendorių pradininkas – liaudies švietėjas Laurynas Ivinskis (1810–1881). L. Ivinskio 1845 m. parengtas kalendorius buvo išleistas 1846 m. Vilniuje, Adomo Zavadskio spaustuvėje. Jo leidimui lėšų skyrė Rietavo kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis. Kalendorius vadinosi „Metų skajtlius ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“. Dėl tokio pavadinimo Ivinskio kalendoriai kartais vadinami „metskaitliais“. Pirmųjų septynerių metų kalendoriai buvo leidžiami paties L. Ivinskio arba jo iniciatyva gautomis lėšomis, o iki 1852 m. ir dalyti nemokamai. Nuo 1855 m. Zavadskis leido kalendorius jau net mokėdamas Ivinskiui honorarą. Lietuviški kalendoriai ėjo iki spaudos uždraudimo 1864 m. 1866–1867 m. L. Ivinskis turėjo kalendorių perrašyti rusiškomis raidėmis. 1878 m. išleido lotynų raidėmis, bet be lenkiškų ženklelių. Iš viso išėjo 22 kalendoriai (19 lotynų raidėmis ir 3 kirilica).

L. Ivinskio leisti ir redaguoti kalendoriai buvo pirmieji lietuvių kalba leisti periodiniai leidiniai, skirti tiek paprastai liaudžiai, tiek ir labiau išsilavinusiems žmonėms. Anksčiau Lietuvoje būta tik lenkiškų ir rusiškų kalendorių. Pirmuosiuose lietuviškuosiuose kalendoriuose spausdinti ūkiški patarimai, liaudies medicinos žinios, informacija apie bažnytines šventes, astrologiją, istorinius įvykius. Juose spausdinta lietuvių autorių (Silvestro Valiūno, Dionizo Poškos, Antano Baranausko, Antano Strazdo, Karolinos Praniauskaitės ir kt.) kūriniai, užsienio autorių tekstų vertimai, tautosaka.

Nuo 1990 m. kasmet skiriama Lauryno Ivinskio premija už geriausią per metus išleistą lietuvišką kalendorių.

Mažojoje Lietuvoje gotišku šriftu buvo leidžiamos vadinamosios kalendros. Jų pradininkas – Tilžės mokytojas Erdmonas Šesnakas (1797-1864), parengęs „Prūsiškas kalendras ant meto 1847“ (išleistos Klaipėdoje Frydricho Vilhelmo Horcho spaustuvėje). Kaip ir L. Ivinskio kalendoriai, įvairios kalendros (evangeliškos, lietuviškos ir t. t.) susidėjo iš 2 dalių – informacinės ir literatūrinės, kurioje spausdinta ir Didžiosios Lietuvos autorių kūryba.

Nuo 1883 m. ėmė eiti „Lietuviškas Aušros kalendorius“, juos leido ir kiti periodiniai leidiniai. Spaudos draudimo laikais išėjo per 60 pavadinimų kalendorių.

Pirmasis latviškas kalendorius „Latviešu tautas kalendars“ išleistas 1875 m.

Savaitės, mėnesiai

Lietuviškame kalendoriuje savaitės dienos pavadintos tiesiog eilės tvarka: pirmadienis (pirma diena), antradienis (antra diena) ir t. t. Su gamtoje vykstančiais reiškiniais jos nesiejamos.

Lietuvių kalboje mėnesiai vadinami apibūdinant, kas tuo metu vyksta, kuo mėnuo išsiskiria iš kitų, nors dauguma pasaulio kalbų (pvz., anglų, vokiečių, rusų) naudoja lotyniškus mėnesių pavadinimus. Mėnesių pavadinimai Lietuvoje nuo senų laikų iki šiol yra keitęsi.

  • Sausis – kilo nuo lietuviško žodžio „sausas“. Šiuo laiku vyrauja šalti ir sausi orai, žemę būna padengęs sniegas, o upes sukaustęs ledas. Jeigu sninga, tai sniegas pasižymi smulkumu, sausumu, būna vėjo pustomas.
  • Vasaris – nuo žodžio „vasara“. Šį mėnesį pasirodydavo pirmieji artėjančios vasaros ir pavasario ženklai.
  • Kovo mėnesį parskrisdavo paukščiai kovai.
  • Balandžio mėnesį miestų gatvėse burkuoja balandžiai.
  • Gegužė – laikas, kai užkukuoja gegutė.
  • Birželis – mėnuo, kai žydi beržas. Taip pat kilęs nuo žodžio „biržis“. Tai buvo ūkininkų dirbamoje žemėje paliekama žymė. Iki šios žymės būdavo šį mėnesį sėjami grūdai.
  • Liepa – mėnuo, kai žydi liepos.
  • Rugpjūtis – rugių pjūties metas.
  • Rugsėjis – rugių sėjos metas.
  • Spalis – linų apdorojimo metas, kai šukuojami spaliai.
  • Lapkritis – lapų kritimo metas.
  • Gruodžio mėnesį sušąla žemė, ją sukausto .

Šaltiniai

  1. LHMT: Mėnesių vardai. Archyvuota kopija 2019-11-17 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

  • Kalendorius
  • Pirmieji lietuviški kalendoriai
  • Kalendorių leidėjas Laurynas Ivinskis
  • Laurynas Ivinskis. Kalendorių leidimo organizavimas
  • Paminklai Lietuvos Knygnešiams ir Daraktoriams. Laurynas Ivinskis

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Bir, 2025 / 03:30

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuviškas kalendorius, Kas yra Lietuviškas kalendorius? Ką reiškia Lietuviškas kalendorius?

Lietuviskas kalendoriusKalendorius Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Moletu raj LietuvaPradetas naudoti 1846Tipas SaulesDienu metuose 365 366Menesiu metuose 12Datos pagal Grigaliaus kalendoriuMetu pradzia sausio 1Naudojamos erosKrikscioniskoji era 1 m Vikiteka Vikitekavikiteka Lietuviskas kalendorius Lietuvoje naudojamas kalendorius kurio pagrinda sudaro Saules metu trukme yra 365 dienos jis suskirstytas į 12 menesiu IstorijaSenoves Lietuvoje vartotas Plintant zemdirbystei įsigalejo Saules kalendorius Nuo XIII a vidurio Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje oficialiai vartojamas Julijaus kalendorius Lietuvoje metai turejo 13 menulio menesiu o veliau 12 saules menesiu Menesiu pavadinimai Lietuvoje buvo susije su gamtos reiskiniais zemes ukio darbais sventemis Lietuvoje Grigaliaus kalendorius vartojamas nuo 1586 m Rusijos valdomoje Lietuvos dalyje nuo 1800 m vel grįzta prie Julijaus kalendoriaus Uznemune ir toliau vartojo Grigaliaus kalendoriu 1915 m lapkricio 15 d senuoju stiliumi visoje Lietuvoje vel pereita prie naujojo stiliaus kalendoriaus Lietuviskas kalendorius 1861 m Pirmuju lietuviskuju kalendoriu pradininkas liaudies svietejas Laurynas Ivinskis 1810 1881 L Ivinskio 1845 m parengtas kalendorius buvo isleistas 1846 m Vilniuje Adomo Zavadskio spaustuveje Jo leidimui lesu skyre Rietavo kunigaikstis Irenejus Kleopas Oginskis Kalendorius vadinosi Metu skajtlius ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846 Del tokio pavadinimo Ivinskio kalendoriai kartais vadinami metskaitliais Pirmuju septyneriu metu kalendoriai buvo leidziami paties L Ivinskio arba jo iniciatyva gautomis lesomis o iki 1852 m ir dalyti nemokamai Nuo 1855 m Zavadskis leido kalendorius jau net mokedamas Ivinskiui honorara Lietuviski kalendoriai ejo iki spaudos uzdraudimo 1864 m 1866 1867 m L Ivinskis turejo kalendoriu perrasyti rusiskomis raidemis 1878 m isleido lotynu raidemis bet be lenkisku zenkleliu Is viso isejo 22 kalendoriai 19 lotynu raidemis ir 3 kirilica L Ivinskio leisti ir redaguoti kalendoriai buvo pirmieji lietuviu kalba leisti periodiniai leidiniai skirti tiek paprastai liaudziai tiek ir labiau issilavinusiems zmonems Anksciau Lietuvoje buta tik lenkisku ir rusisku kalendoriu Pirmuosiuose lietuviskuosiuose kalendoriuose spausdinti ukiski patarimai liaudies medicinos zinios informacija apie baznytines sventes astrologija istorinius įvykius Juose spausdinta lietuviu autoriu Silvestro Valiuno Dionizo Poskos Antano Baranausko Antano Strazdo Karolinos Praniauskaites ir kt kuriniai uzsienio autoriu tekstu vertimai tautosaka Nuo 1990 m kasmet skiriama Lauryno Ivinskio premija uz geriausia per metus isleista lietuviska kalendoriu Mazojoje Lietuvoje gotisku sriftu buvo leidziamos vadinamosios kalendros Ju pradininkas Tilzes mokytojas Erdmonas Sesnakas 1797 1864 parenges Prusiskas kalendras ant meto 1847 isleistos Klaipedoje Frydricho Vilhelmo Horcho spaustuveje Kaip ir L Ivinskio kalendoriai įvairios kalendros evangeliskos lietuviskos ir t t susidejo is 2 daliu informacines ir literaturines kurioje spausdinta ir Didziosios Lietuvos autoriu kuryba Nuo 1883 m eme eiti Lietuviskas Ausros kalendorius juos leido ir kiti periodiniai leidiniai Spaudos draudimo laikais isejo per 60 pavadinimu kalendoriu Pirmasis latviskas kalendorius Latviesu tautas kalendars isleistas 1875 m Savaites menesiaiXIX a lietuviski kalendoriai rusu ir lenku kalbomis Lietuviskame kalendoriuje savaites dienos pavadintos tiesiog eiles tvarka pirmadienis pirma diena antradienis antra diena ir t t Su gamtoje vykstanciais reiskiniais jos nesiejamos Lietuviu kalboje menesiai vadinami apibudinant kas tuo metu vyksta kuo menuo issiskiria is kitu nors dauguma pasaulio kalbu pvz anglu vokieciu rusu naudoja lotyniskus menesiu pavadinimus Menesiu pavadinimai Lietuvoje nuo senu laiku iki siol yra keitesi Sausis kilo nuo lietuvisko zodzio sausas Siuo laiku vyrauja salti ir sausi orai zeme buna padenges sniegas o upes sukaustes ledas Jeigu sninga tai sniegas pasizymi smulkumu sausumu buna vejo pustomas Vasaris nuo zodzio vasara Sį menesį pasirodydavo pirmieji artejancios vasaros ir pavasario zenklai Kovo menesį parskrisdavo pauksciai kovai Balandzio menesį miestu gatvese burkuoja balandziai Geguze laikas kai uzkukuoja gegute Birzelis menuo kai zydi berzas Taip pat kiles nuo zodzio birzis Tai buvo ukininku dirbamoje zemeje paliekama zyme Iki sios zymes budavo sį menesį sejami grudai Liepa menuo kai zydi liepos Rugpjutis rugiu pjuties metas Rugsejis rugiu sejos metas Spalis linu apdorojimo metas kai sukuojami spaliai Lapkritis lapu kritimo metas Gruodzio menesį susala zeme ja sukausto SaltiniaiLHMT Menesiu vardai Archyvuota kopija 2019 11 17 is Wayback Machine projekto NuorodosKalendorius Pirmieji lietuviski kalendoriai Kalendoriu leidejas Laurynas Ivinskis Laurynas Ivinskis Kalendoriu leidimo organizavimas Paminklai Lietuvos Knygnesiams ir Daraktoriams Laurynas Ivinskis

Naujausi straipsniai
  • Birželis 15, 2025

    Ringotiniai

  • Birželis 18, 2025

    Riešapelekės

  • Birželis 14, 2025

    Riebalų rūgštys

  • Birželis 18, 2025

    Respublika

  • Birželis 11, 2025

    Renesansas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje