Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvių liaudies rūbai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – neenciklopedinis stilius Jei galite, sutvarkykite. |
Lietuvių istoriniai drabužiai – tarp Lietuvos gyventojų ir etninių lietuvių paplitęs aprangos stilius nuo seniausių laikų iki XX a. Viena šių istorinių drabužių atmainų, paplitusi tarp etninių lietuvių (daugiausia valstiečių) XIX a., vadinama Lietuvių liaudies drabužiais ir sudaro nacionalinę lietuvių aprangą.
Lietuvos kultūra |
|---|
| Kultūros istorija |
| Modernioji kultūra |
| |
Lietuvių mados istorija
Mados Lietuvoje egzistavo ir gilioje senovėje, tik jos ne taip greitai keitėsi. Į klausimą kaip tais laikais puošdavosi švenčių dienomis, ką vilkėjo prastą dieną valstiečiai bei kunigaikščiai gali atsakyti archeologai, ne vieną dešimtmetį tyrinėję senovės lietuvių kostiumus. Geležies amžiuje (I–V am.) rūbai dengė kaklą, krūtinę, rankas ir kitas kūno dalis (pvz., vyrų nešiotos kelnės dengė blauzdas). Šie drabužiai buvo audžiami iš vilnonių trinyčiu raštu, kuris kur kas puošnesnis už paprastą dvinytį.
Dauguma moterų tais laikais dėvėjo šiuos drabužius: skaisčiai baltus nuometus, galionais apsiūtas liemenes, languotus ar dryžuotus sijonus, kaišytas prijuostes, margaspalves juostas… Nors rūbų elementai visoje Lietuvoje buvo panašūs, tačiau nesunku pastebėti ir esminius jų skirtumus. Dabartinės Aukštaitijos moterų drabužiuose vyravo balta spalva: marškiniai, prijuostė, nuometai, metaliniai karoliai. Marškiniai yra viena iš pagrindinių drabužių dalių. Nors tai nėra viršutinis drabužis, tačiau jų pasiuvimas ir papuošimas turi didelę reikšmę viso aprangos komplekto grožiui ir stiliaus savitumui. Jų puošybai būdingi užausti raudonų medvilninių siūlų (žičkų) rinktiniai raštai tarp alkūnės ir . Ant krūtinės – kiauraraštis siuvinėjimas.
Lietuvių moterų apranga
Moterys galvas dengė nuometais, kuriuos reikėjo susegti ties smilkiniu. Archeologai mano, kad juos ausdavo iš plonų lininių siūlų. Nuometų galai dažniausiai buvo puošiami raudonų žičkų rinktiniais raštais. Toks papuošimas būdingas ir prijuostei. Sijonas dažniausiai buvo languotas. Mėgstamiausios žalios ir raudonos spalvų deriniai. Liemenės buvo siuvamos pailgintais skverneliais. Jiems būdingas atspalvis, dažnai suvarstomas apyvarais. Kituose Lietuvos regionuose vyravo tamsesnių spalvų drabužiai. Dažniausiai tai – asketiški, įvairių gamtos atspalvių – rudo, pilko, žalio, mėlyno – rūbai, tiesaus kirpimo, sujuosti diržais, padabinti žalvariniais apkaustais, žvangučiais, kuriuos naudojo kaip grožio ir prabangos elementus. Žvangučiai iš pradžių buvo tvirtinami tik prie žirgo kamanų, o vėliau juos pradėjo kabinti ir prie moterų kostiumų detalių (diržų, juostų, ) ir kaklo vėrinių kartu su karoliais. Ši grožio ir prabangos samprata, pasiskolinta iš krikščioniškų kraštų, sumišo su lietuvių pagoniška į skambantį metalą – veiksmingą priemonę atbaidyti piktąsias jėgas.
Tamsių spalvų drabužiai buvo laikomi itin iškilmingais. Neatsitiktinai moterys rinkdavosi pilką spalvą – susikaupimo ir liūdesio ženklą. Rečiau jų rūbuose pasitaikydavo žalia ir melsva spalvos, reiškusios įsimylėjimą ir ištikimybę. Archeologų randamos drabužių skiautelės dažniausiai yra įvairių rudų atspalvių: rudai geltonos, rudai raudonos, rusvos. Vakarų Europoje šventiniuose ir iškilmių drabužiuose dominavo raudona ir balta spalvos, tačiau pasitaikydavo ir žydrų bei raudonų, žydrų ir violetinių atspalvių sąskambių. Tais laikais juoda spalva turėjo keletą reikšmių: vieniems ji atrodė kupina puikybės, kitiems reiškė atsiribojimą nuo aplinkos. Be to, tamsių atspalvių aksomas tuomet buvo laikomas prabangos ženklu.
Lietuvių vyrų apranga
Vyrai vilkėjo vilnonius su rankovėmis drabužius, avėjo odinę avalynę. Žiemą jie nešiojo iš kailio pasiūtus rūbus. Vyriškų tradicinių drabužių komplektas bendras visai Lietuvai. Pagrindinės aprangos dalys – marškiniai, kelnės, liemenė, sermėga, juosta, galvos danga, apavas. Vyrų sermėgos buvo siuvamos iš nedažytų avies vilnos audinių – rudų, pilkų. Kelnės dažniausiai būdavo vienspalvės, kaip sermėga ir marškiniai, kuriuos paprastai nepuošdavo. Be to, labai gražios buvo vyrų ryšėtos juostos, nupintos iš vilnonių siūlų. Mėgstamiausios spalvos – įvairių atspalvių žalia, raudona.
Lietuvių apavas
Kasdieninis valstiečių tiek vyrų, tiek moterų apavas buvo iš liepos karnų pintos vyžos. Taip pat populiarios buvo iš beržo, juodalksnio ar panašaus kieto, bet iš lengvo medžio išskaptuotos klumpės. Odiniai pusbačiai (čeverykos) buvo laikomi kaip išeiginis .
Lietuvių papuošalai
I–V a. viena dirbinio forma išsilaikydavo šimtmečius. Tais laikais savo pavidalą keitė ne visi papuošalai iš karto, vieni dar tebebūdavo senųjų formų, o kiti pakisdavo. Jau nuo I m. e. a. m. antrosios pusės į baltų žemes atėjo svetimos puošybos tradicijos. Kurše žinomi smeigtukai su apskritomis galvutėmis yra vieni iš pirmųjų lietuviškų skolinių. Panašių dirbinių aptinkama Romos periodo germanų gentyse, daugiau jų yra Danijoje. Lietuvoje išskiriamos dvi ypatingos stiklu puoštų dirbinių grupės: smeigtukai apskritomis galvutėmis ir analogiškos segės. Tokių dirbinių daugiausiai buvo Vakarų Lietuvoje. Tai neabejotinai baltiški dirbiniai. Jų chronologija plati, apima III–IV am. Baltų papuošalų, ypač brangių, tradicijos atitiko europines tendencijas.
Nepaisant kai kurių formos ir technologijos savitumų, šie dirbiniai gali būti siejami su to laiko Vidurio Europos ir jos rytinės dalies mados ypatumais. Papuošalų formos visur dažniausiai sekė vietines tradicijas, tai naujojo elemento – stiklo akutės atsiradimą galima vertinti kaip bendraeuropinių tendencijų pasireiškimą. Šios analogijos gali būti suprantamos, kaip prekybos gintaru padariniai, tačiau tyrinėtojų pateikta medžiaga leidžia nustatyti Vakarų Lietuvos gyventojų ryšius su pietine Skandinavija, kurie buvo palaikomi ne sausuma, bet jūra. Be to, reikia paminėti, jog tokios formos papuošalai tapo ypač populiarūs apie 200 m. Baltų amatininkų dirbinius sudaro negausios bronzinės antkaklės su stiklo akutėmis. Dauguma tokių papuošalų buvo su mėlyno stiklo akutėmis, nors, kaip rodo įvairių karolių bei gintaro radiniai, jos galėjo būti ir kitos spalvos. Šio tipo antkaklių atsiradimas buvo susijęs su bendra Romos laikotarpio kultūra. Įdomu, jog Šiaurės, Centrinėje ir Rytų Europoje papuošalai irgi beveik visada turėdavo kaip tik mėlyno stiklo akutes. Analogiškai baltiškiems smeigtukams su stiklo akutėmis, sujungtiems grandinėlėmis, kitur taip pat randamos III am. pab. – IV am. pr. porinės segės su akutėmis sujungtos karolių vėriniu. Taigi lietuviški papuošalai buvo nešiojami ir į pietus nuo Baltijos jūros gyvenusių rytinių germanų moterų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių liaudies rūbai, Kas yra Lietuvių liaudies rūbai? Ką reiškia Lietuvių liaudies rūbai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus neenciklopedinis stilius Jei galite sutvarkykite Lietuviu istoriniai drabuziai tarp Lietuvos gyventoju ir etniniu lietuviu paplites aprangos stilius nuo seniausiu laiku iki XX a Viena siu istoriniu drabuziu atmainu paplitusi tarp etniniu lietuviu daugiausia valstieciu XIX a vadinama Lietuviu liaudies drabuziais ir sudaro nacionaline lietuviu apranga Lietuvos kulturaLiaudies kultura religija mitologija sventes architektura muzika tautosaka skulptura kryzdirbyste keramika sokiai dainos virtuve rubaiKulturos istorija Dvaru kultura Baznytinis menasModernioji kultura religija literatura skulptura muzika baletas teatras kinas fotografija dizainasInfolentele ziureti redaguotiLietuviu mados istorijaMados Lietuvoje egzistavo ir gilioje senoveje tik jos ne taip greitai keitesi Į klausima kaip tais laikais puosdavosi svenciu dienomis ka vilkejo prasta diena valstieciai bei kunigaiksciai gali atsakyti archeologai ne viena desimtmetį tyrineje senoves lietuviu kostiumus Gelezies amziuje I V am rubai denge kakla krutine rankas ir kitas kuno dalis pvz vyru nesiotos kelnes denge blauzdas Sie drabuziai buvo audziami is vilnoniu trinyciu rastu kuris kur kas puosnesnis uz paprasta dvinytį Dauguma moteru tais laikais devejo siuos drabuzius skaisciai baltus nuometus galionais apsiutas liemenes languotus ar dryzuotus sijonus kaisytas prijuostes margaspalves juostas Nors rubu elementai visoje Lietuvoje buvo panasus taciau nesunku pastebeti ir esminius ju skirtumus Dabartines Aukstaitijos moteru drabuziuose vyravo balta spalva marskiniai prijuoste nuometai metaliniai karoliai Marskiniai yra viena is pagrindiniu drabuziu daliu Nors tai nera virsutinis drabuzis taciau ju pasiuvimas ir papuosimas turi didele reiksme viso aprangos komplekto groziui ir stiliaus savitumui Ju puosybai budingi uzausti raudonu medvilniniu siulu zicku rinktiniai rastai tarp alkunes ir Ant krutines kiaurarastis siuvinejimas Lietuviu moteru aprangaLele su tradicine lietuviu moteru apranga Moterys galvas denge nuometais kuriuos reikejo susegti ties smilkiniu Archeologai mano kad juos ausdavo is plonu lininiu siulu Nuometu galai dazniausiai buvo puosiami raudonu zicku rinktiniais rastais Toks papuosimas budingas ir prijuostei Sijonas dazniausiai buvo languotas Megstamiausios zalios ir raudonos spalvu deriniai Liemenes buvo siuvamos pailgintais skverneliais Jiems budingas atspalvis daznai suvarstomas apyvarais Kituose Lietuvos regionuose vyravo tamsesniu spalvu drabuziai Dazniausiai tai asketiski įvairiu gamtos atspalviu rudo pilko zalio melyno rubai tiesaus kirpimo sujuosti dirzais padabinti zalvariniais apkaustais zvanguciais kuriuos naudojo kaip grozio ir prabangos elementus Zvanguciai is pradziu buvo tvirtinami tik prie zirgo kamanu o veliau juos pradejo kabinti ir prie moteru kostiumu detaliu dirzu juostu ir kaklo veriniu kartu su karoliais Si grozio ir prabangos samprata pasiskolinta is krikscionisku krastu sumiso su lietuviu pagoniska į skambantį metala veiksminga priemone atbaidyti piktasias jegas Tamsiu spalvu drabuziai buvo laikomi itin iskilmingais Neatsitiktinai moterys rinkdavosi pilka spalva susikaupimo ir liudesio zenkla Reciau ju rubuose pasitaikydavo zalia ir melsva spalvos reiskusios įsimylejima ir istikimybe Archeologu randamos drabuziu skiauteles dazniausiai yra įvairiu rudu atspalviu rudai geltonos rudai raudonos rusvos Vakaru Europoje sventiniuose ir iskilmiu drabuziuose dominavo raudona ir balta spalvos taciau pasitaikydavo ir zydru bei raudonu zydru ir violetiniu atspalviu saskambiu Tais laikais juoda spalva turejo keleta reiksmiu vieniems ji atrode kupina puikybes kitiems reiske atsiribojima nuo aplinkos Be to tamsiu atspalviu aksomas tuomet buvo laikomas prabangos zenklu Lietuviu vyru aprangaVyrai vilkejo vilnonius su rankovemis drabuzius avejo odine avalyne Ziema jie nesiojo is kailio pasiutus rubus Vyrisku tradiciniu drabuziu komplektas bendras visai Lietuvai Pagrindines aprangos dalys marskiniai kelnes liemene sermega juosta galvos danga apavas Vyru sermegos buvo siuvamos is nedazytu avies vilnos audiniu rudu pilku Kelnes dazniausiai budavo vienspalves kaip sermega ir marskiniai kuriuos paprastai nepuosdavo Be to labai grazios buvo vyru rysetos juostos nupintos is vilnoniu siulu Megstamiausios spalvos įvairiu atspalviu zalia raudona Lietuviu apavasKasdieninis valstieciu tiek vyru tiek moteru apavas buvo is liepos karnu pintos vyzos Taip pat populiarios buvo is berzo juodalksnio ar panasaus kieto bet is lengvo medzio isskaptuotos klumpes Odiniai pusbaciai ceverykos buvo laikomi kaip iseiginis Lietuviu papuosalaiI V a viena dirbinio forma issilaikydavo simtmecius Tais laikais savo pavidala keite ne visi papuosalai is karto vieni dar tebebudavo senuju formu o kiti pakisdavo Jau nuo I m e a m antrosios puses į baltu zemes atejo svetimos puosybos tradicijos Kurse zinomi smeigtukai su apskritomis galvutemis yra vieni is pirmuju lietuvisku skoliniu Panasiu dirbiniu aptinkama Romos periodo germanu gentyse daugiau ju yra Danijoje Lietuvoje isskiriamos dvi ypatingos stiklu puostu dirbiniu grupes smeigtukai apskritomis galvutemis ir analogiskos seges Tokiu dirbiniu daugiausiai buvo Vakaru Lietuvoje Tai neabejotinai baltiski dirbiniai Ju chronologija plati apima III IV am Baltu papuosalu ypac brangiu tradicijos atitiko europines tendencijas Nepaisant kai kuriu formos ir technologijos savitumu sie dirbiniai gali buti siejami su to laiko Vidurio Europos ir jos rytines dalies mados ypatumais Papuosalu formos visur dazniausiai seke vietines tradicijas tai naujojo elemento stiklo akutes atsiradima galima vertinti kaip bendraeuropiniu tendenciju pasireiskima Sios analogijos gali buti suprantamos kaip prekybos gintaru padariniai taciau tyrinetoju pateikta medziaga leidzia nustatyti Vakaru Lietuvos gyventoju rysius su pietine Skandinavija kurie buvo palaikomi ne sausuma bet jura Be to reikia pamineti jog tokios formos papuosalai tapo ypac populiarus apie 200 m Baltu amatininku dirbinius sudaro negausios bronzines antkakles su stiklo akutemis Dauguma tokiu papuosalu buvo su melyno stiklo akutemis nors kaip rodo įvairiu karoliu bei gintaro radiniai jos galejo buti ir kitos spalvos Sio tipo antkakliu atsiradimas buvo susijes su bendra Romos laikotarpio kultura Įdomu jog Siaures Centrineje ir Rytu Europoje papuosalai irgi beveik visada turedavo kaip tik melyno stiklo akutes Analogiskai baltiskiems smeigtukams su stiklo akutemis sujungtiems grandinelemis kitur taip pat randamos III am pab IV am pr porines seges su akutemis sujungtos karoliu veriniu Taigi lietuviski papuosalai buvo nesiojami ir į pietus nuo Baltijos juros gyvenusiu rytiniu germanu moteru Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį