Valstybinis ansamblis „Lietuva“ – vienintelis Baltijos šalyse profesionalus šokėjų, tautinių instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis, įsteigtas 1940 m. Vilniuje. Jo įkūrėjas – Jonas Švedas, kuris siekė populiarinti tautines dainas, instrumentinę muziką ir šokius. Iki šių dienų ansamblis „Lietuva“ reprezentuoja šalies kultūros paveldą, pristatydamas stilizuotą lietuvių muzikinį folklorą ir ieškodamas modernių atlikimo formų.
| Šį straipsnį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos redakcinius standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
Ansamblio „Lietuva“ sudėtyje – apie 60 profesionalių šokėjų, muzikantų ir choro atlikėjų. Šiuo metu šokių grupei vadovauja vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė, choro grupės artistams – vyr. chormeisteris Algimantas Kriūnas, o lietuvių tautinių instrumentų orkestrui – vyr. dirigentas dr. Egidijus Kaveckas. Ansamblio „Lietuva“ meno vadovas – Giedrius Svilainis, o visos koncertinės įstaigos vadovas – l.e.p. Robertas Žukas.
Dabartinis ansamblio tikslas – aktualiai ir šiuolaikiškai pristatyti Lietuvos identitetą bei pažindinti visuomenę su Lietuvos kultūros istorija, atskleidžiant skirtingus istorinius etapus ir atlikimo žanrus. Valstybinis ansamblis taip pat užsiima švietėjiška veikla, kurdamas edukacines programas vaikams ir suaugusiems. Per visą gyvavimo istoriją sukurta daugiau kaip 60 originalių muzikinių programų, atlikta daugiau kaip 10 000 kūrinių ir surengta daugiau kaip 11 000 pasirodymų. Surengtos gastrolės beveik visose Europos valstybėse, taip pat JAV, Kanadoje, Indijoje, Japonijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Čilėje, Peru, Meksikoje, Kuboje ir kitose pasaulio šalyse.
Oficiali įkūrimo data
1940 11 01 Vilniaus Miesto salėje įsikūrė Lietuvos TSR Valstybinė filharmonija, kurios žinion atiteko Balio Dvariono įkurtas Vilniaus simfoninis orkestras (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras), mišrus choras (vadovas Bronius Budriūnas) bei liaudies dainų ir šokių ansamblis (dabar valstybinis ansamblis „Lietuva“, pirmasis vadovas ir įkūrėjas Jonas Švedas).
Žinomesni ansamblio „Lietuva“ projektai
- Videografinis koncertas „Dangaus konstruktorius“, skirtas lėktuvo ANBO šimtmečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metams (rež. Dalius Abaris, kompoz. Kipras Mašanauskas, scenar. aut. Mindaugas Nastaravičius)
- Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui skirta programa „Dainuojanti laisvė“ (rež. Leokadija Dabužinskaitė)
- Šokio spektaklis „Žemaitė N.18(0)“ (rež. ir choreogr. Aušra Krasauskaitė)
- Muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija“ pagal Ingos Narijauskienės terapines pasakas (rež. Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė)
- Muzikinė drama „Emilija“ apie karžygę Emiliją Pliaterytę / Emilia Plater (rež. Kęstutis Jakštas, scenar. ir libret. aut. Sandra Bernotaitė, kompoz. Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Rytas Svilainis ir Gintautas Venislovas)
- Baltijos kelio 35-mečiui skirtas koncertas „650 KM LAISVĖS“ (rež. Dalius Abaris, muz. vadovas Modestas Pitrėnas, muz. kompozicijų aut. ir aranž. Jievaras Jasinskis)
- Vilniaus geto likvidavimo 80-mečiui skirtas šokio ir muzikos spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ (kompoz. Jievaras Jasinskis, rež. ir choreogr. Aušra Krasauskaitė)
- Muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“, skirta Lietuvos karaimų metams (kompoz. Linas Rimša ir Gintautas Venislovas, rež. Dalius Abaris, libret. aut. Alvydas Šlepikas, choreogr. Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė)
- Oratorija „13“, skirta Laisvės gynėjų dienai atminti (kompoz. Ēriks Ešenvalds, rež. Leokadija Dabužinskaitė, libret. aut. Arnas Ališauskas)
- Performansas „Siūbuojanti žemė“ (rež. Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė)
- Koliažinė opera „Mažvydas“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (rež. Kęstutis Jakštas, libret. aut. Arnas Ališauskas, kompoz. Jonas Jurkūnas)
- Misterija „Dievai ir žmonės“ (rež. Leokadija Dabužinskaitė)
- Koncertinė programa „Dainuoju Tau gyvenimą“ su bardais Gediminu Storpirščiu, Giedriumi Arbačiausku ir Sauliumi Bareikiu (rež. Donatas Bakėjus)
- Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą (rež. ir choreogr. Aušra Krasauskaitė)
- Prancūzų įkvėpta programa „Bučinys iš Prancūzijos“
- Koncertinė programa „Švęskime laisvę“ su folkroko grupe „Žalvarinis“
- Patriotinė programa „Kilkim, broliai, sakalais!“ su grupe „Thundertale“, Lietuvos kariuomenės orkestru bei kviestinėmis atlikėjomis Rasa Serra, Veronika Povilioniene
- Muzikinė drama „Legenda apie Pilėnus“ (rež. Nerijus Petrokas)
- Sakralinės muzikos programos „Jo valia“, „Tikiu“
- „Lietuvos“ orkestro programos „Kartų simfonija“, „Aistmarės“
- Populiariausių tautinio žanro kūrinių programa („Aukso fondas“)
- Kalėdiniai muzikiniai spektakliai vaikams „Jonuko Kalėdų stebuklas“, „Žiemos pasaka“ ir kt.
- Edukacinės programos „Tai margumas mūs šalelės“, „Metų šventės“, „Gedimino laiškas“ ir kt.
- Pramoginė-edukacinė laida vaikams „Tada ir dabar“
- Misterija „Perkūnas“ (rež. ir choreogr. Leokadija Dabužinskaitė)
- Miuziklas „Velnio nuotaka“
- Muzikinis spektaklis „Lietuviškos giesmės“ (rež. Alvydas Šlepikas, libret. aut. Birutė Marcinkevičiūtė-Mar)
- Muzikinis spektaklis „Žvejų dainos“ (rež. Albertas Vidžiūnas, libret. aut. Herkus Kunčius)
- Muzikinis spektaklis „Kelk, broleli“ (rež. Albertas Vidžiūnas)
- Miuziklas „Žemės paukščiai“ (rež. Nerijus Petrokas) pagal A. Bražinsko ir A. Drilingos „Pagramančio šnekučiai“
- Miuziklas „Devynbėdžiai“ (rež. Nerijus Petrokas, libret. aut. Kazys Saja, kompoz. Giedrius Kuprevičius)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuva (ansamblis), Kas yra Lietuva (ansamblis)? Ką reiškia Lietuva (ansamblis)?