Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Carex davalliana Apsauga 1 E Prie išnykimo ribosLiekninė viksva Carex davalliana Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai
Liekninė viksva
| Carex davalliana Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Liekninė viksva (Carex davalliana) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Carex davalliana , 1800 | ||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||
|
Liekninė viksva (Carex davalliana) – viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos, viksvų genties daugiametis augalas.
Liekninės viksvos pavadinimas kilo iš lotyniškų žodžių: „carex“ – viksva, „davalliana“ – liekninė.
Morfologija
Daugiametis, dvinamis, tankiakeris, 10–40(50) cm aukščio, daugiastiebis, su kuokštinėmis šaknimis, be šliaužiančių šakniastiebių augalas. Stiebai laibi, standūs, neryškiai tribriauniai, bukomis briaunomis, beveik apvalūs, vagoti, ypač viršutinėje dalyje, šiurkštūs, ilgesni už lapus, pamate apsiausti tamsiai rudų makščių, su pernykščių lapų plaušų liekanomis. Lapai ploni, standūs, siauro, negilaus lovelio pavidalo, beveik siūliški, tribriauniai, šiurkščiais kraštais. Žiedynas – iš kuokelinių arba piestelinių žiedų susidedanti varputė. Kuokelinių žiedų varputės 1,2–2,5 cm ilgio, siaurai cilindriškos; jų pažiedės pailgai kiaušiniškos, auksiškai rusvos su plačiais, balsvais, plėviniais kraštais. Piestelinių žiedų varputės 0,8–2 cm ilgio, pailgai cilindriškos, retos, su atsilošusiais ir žemyn atlenktais maišliaias; jų pažiedės kiaušiškos, labai smailios, su skiauterėta gysla per vidurį, rausvai rudos, šviesesniais plėviniais pakraščiais, trumpesnės už maišelius.
Maišeliai pailgi, lacetiški, 3,5–4,5 mm ilgio, tamsiai rudi, blizgantys, abipusiai gysloti, jų vidinė pusė labai iškili, išorinė – beveik plokščia, pamatas lenktas, laipsniškai siaurėdami jie užsibaigia ilgu, daugiau ar mažiau kreivu, siaurai sparnuotu, pakraštyje smulkiai dantytu arba lygiakraščiu, neryškiai dvidančiu snapeliu, subrendę, šiek tiek žemyn nusvirę. Vaisiai 1–1,3 mm ilgio, plačiai kiaušiški; jų abu galai nukirsti, viena pusė beveik lygi, kita – bukai briaunota. Purkos 2. Hemikriptofitas (galintis augti gana įvairiomis sąlygomis).
Žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Vaisius išplatina paukščiai.
Dauginimasis
Liekninė viksva šliaužiančių šakniastiebių neišaugina, todėl dauginasi tik sėklomis. Jų piestelinėse varputėse subręsta po 15–20. Augalus apdulkina vėjas. Šios rūšies generatyvinis dauginimasis yra ypatingas, nes ji yra dvinamė, t. y. kuokeliniai ir piesteliniai žiedai išsivysto ant skirtingų individų. Tik ypatingai retais atvejais būna hermafroditinių žiedynų. Dvinamiškumas, turintis teigiamą įtaką rūšies genetinei įvairovei, gali būti nepalankus mažose populiacijose – populiacijai išlikti reikia ne tik palankių aplinkos sąlygų, bet ir tinkamų abiejų lyčių individų proporcijų. Vienos iš lyčių individų sumažėjimas gali būti grėsme populiacijai.
Ekologija
Liekninė viksva yra stenoekinė rūšis su specifiniais hidrologiniais, edafiniais ir apšviestumo poreikiais. Auga subneutraliose ir šarmingose, neretai kalkingose, žemapelkėse, rečiau – šlapiose durpingose pievose. Optimalios šiai rūšiai sąlygos yra buveinėse, kuriose vandens lygis visą vegetacijos laikotarpį yra substrato (durpių arba kalkinių tufų) paviršiuje arba netoli jo. Neretai vanduo teka substrato paviršiumi. Dirvožemiai augavietėse nederlingi, neutralios ar šarminės reakcijos (pH 5,7–7,4). Žemapelkes ir durpingas pievas su lieknine viksva dažnai drėkina šarmingi šaltiniai, jos yra susiformavusios ant kalkingų uolienų. Tai šviesamėgis augalas, galintis augti esant ne mažesniam nei 50 % santykiniam apšviestumui. Todėl buveinės, esančios miško aikštelėse, laikytinos ribinėmis. Net nedideliais nuokrypiais nuo optimalių sąlygų pasižyminčiose buveinėse šios rūšies augalai skursta. Kitose Europos šalyse liekninė viksva auga panašiose buveinėse. Baltijos šalyse ji aptinkama lygumose, kai Vidurio Europoje labiau būdinga kalnuotoms vietovėms.
Paplitimas
Liekninės viksvos arealas apima Atlantinę, Centrinę ir Pietų Europą, Mažąją Aziją. Per Lietuvą eina rytinis liekninės viksvos arealo kraštas. Taigi, Lietuvos liekninės viksvos populiacija jungė šiaurinę arealo dalį su likusiąja. Dėl buveinių pokyčių rūšis išnyko eilėje Europos regionų, įskaitant Didžiąją Britaniją, kurioje buvo pirmą kartą aprašyta, ir Daniją. Aplinkinėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje) ir Vidurio Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje) liekninė viksva yra reta. Vakarų Ukrainoje (rūšies arealas apima tik šią šalies teritorijos dalį) nėra reta, bet yra išnykusi daugelyje buvusių radaviečių. Liekninė viksva gana dažna tik Estijoje (išskyrus pietinę jos dalį) ir Šveicarijoje. Tačiau pastarojoje šalyje, kaip ir kitose Vidurio Europos šalyse, liekninių viksvų bendrijų užimami plotai yra labai sumažėję.
Teisinis statusas
Liekninė viksva įrašyta į aplinkinių šalių (Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos) bei Vidurio Europos šalių (Vokietijos, Vengrijos, Prancūzijos, Serbijos) nacionalinius saugomų rūšių sąrašus. Anglijos raudonojoje knygoje yra išnykusių rūšių (Ex kategorijos) sąraše. Į Lietuvos saugomų augalų sąrašus liekninė viksva įtraukta 1962 m., šiuo metu priskirta 1(E) Raudonosios knygos kategorijai.
Lietuvoje rasta forma: (lot. Carex davalliana var. glabrescens) Pasher. – stiebai ir lapai beveik visiškai švelnūs. Literatūriniais duomenimis, rastas Ilgučių ež. apylinkėse (Trakų raj.).
Literatūra
- P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
- V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.
Nuorodos
- Lietuvos raudonoji knyga
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liekninė viksva, Kas yra Liekninė viksva? Ką reiškia Liekninė viksva?
Carex davalliana Apsauga 1 E Prie isnykimo ribosLieknine viksva Carex davalliana Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Poklasis Lelijaziedziai Liliidae Seima Viksvuoliniai Cyperaceae Gentis Viksva Carex Rusis Lieknine viksva Carex davalliana BinomasCarex davalliana 1800SinonimaiVignea davalliana Sm Rchb Psyllophora davalliana Sm Schur Maukschia scabra Hoppe Heuff Caricinella scabra Hoppe St Lag Carex villosa Franch amp Sav Carex sieberiana Opiz Carex scabra Hoppe Carex reflexa Gaudin Carex recurvirostra Haller f ex Steud Carex leucorhiza Dulac Carex dioicotrigona St Lag Carex dioica var davalliana Carex davalliana var surrecta Carex davalliana var squarrosa Carex davalliana var sieberiana Carex davalliana f sieberiana Carex davalliana subsp sieberiana Carex davalliana var androgyna Lieknine viksva Carex davalliana viksvuoliniu Cyperaceae seimos viksvu genties daugiametis augalas Lieknines viksvos pavadinimas kilo is lotynisku zodziu carex viksva davalliana lieknine MorfologijaDaugiametis dvinamis tankiakeris 10 40 50 cm aukscio daugiastiebis su kuokstinemis saknimis be sliauzianciu sakniastiebiu augalas Stiebai laibi standus neryskiai tribriauniai bukomis briaunomis beveik apvalus vagoti ypac virsutineje dalyje siurkstus ilgesni uz lapus pamate apsiausti tamsiai rudu maksciu su pernyksciu lapu plausu liekanomis Lapai ploni standus siauro negilaus lovelio pavidalo beveik siuliski tribriauniai siurksciais krastais Ziedynas is kuokeliniu arba piesteliniu ziedu susidedanti varpute Kuokeliniu ziedu varputes 1 2 2 5 cm ilgio siaurai cilindriskos ju paziedes pailgai kiausiniskos auksiskai rusvos su placiais balsvais pleviniais krastais Piesteliniu ziedu varputes 0 8 2 cm ilgio pailgai cilindriskos retos su atsilosusiais ir zemyn atlenktais maisliaias ju paziedes kiausiskos labai smailios su skiautereta gysla per vidurį rausvai rudos sviesesniais pleviniais pakrasciais trumpesnes uz maiselius Lieknines viksvos subrendusi varpa Maiseliai pailgi lacetiski 3 5 4 5 mm ilgio tamsiai rudi blizgantys abipusiai gysloti ju vidine puse labai iskili isorine beveik plokscia pamatas lenktas laipsniskai siauredami jie uzsibaigia ilgu daugiau ar maziau kreivu siaurai sparnuotu pakrastyje smulkiai dantytu arba lygiakrasciu neryskiai dvidanciu snapeliu subrende siek tiek zemyn nusvire Vaisiai 1 1 3 mm ilgio placiai kiausiski ju abu galai nukirsti viena puse beveik lygi kita bukai briaunota Purkos 2 Hemikriptofitas galintis augti gana įvairiomis salygomis Zydi balandzio geguzes menesiais Vaisius isplatina pauksciai DauginimasisLieknine viksva sliauzianciu sakniastiebiu neisaugina todel dauginasi tik seklomis Ju piestelinese varputese subresta po 15 20 Augalus apdulkina vejas Sios rusies generatyvinis dauginimasis yra ypatingas nes ji yra dviname t y kuokeliniai ir piesteliniai ziedai issivysto ant skirtingu individu Tik ypatingai retais atvejais buna hermafroditiniu ziedynu Dvinamiskumas turintis teigiama įtaka rusies genetinei įvairovei gali buti nepalankus mazose populiacijose populiacijai islikti reikia ne tik palankiu aplinkos salygu bet ir tinkamu abieju lyciu individu proporciju Vienos is lyciu individu sumazejimas gali buti gresme populiacijai EkologijaLieknine viksva yra stenoekine rusis su specifiniais hidrologiniais edafiniais ir apsviestumo poreikiais Auga subneutraliose ir sarmingose neretai kalkingose zemapelkese reciau slapiose durpingose pievose Optimalios siai rusiai salygos yra buveinese kuriose vandens lygis visa vegetacijos laikotarpį yra substrato durpiu arba kalkiniu tufu pavirsiuje arba netoli jo Neretai vanduo teka substrato pavirsiumi Dirvozemiai augavietese nederlingi neutralios ar sarmines reakcijos pH 5 7 7 4 Zemapelkes ir durpingas pievas su lieknine viksva daznai drekina sarmingi saltiniai jos yra susiformavusios ant kalkingu uolienu Tai sviesamegis augalas galintis augti esant ne mazesniam nei 50 santykiniam apsviestumui Todel buveines esancios misko aikstelese laikytinos ribinemis Net nedideliais nuokrypiais nuo optimaliu salygu pasizyminciose buveinese sios rusies augalai skursta Kitose Europos salyse lieknine viksva auga panasiose buveinese Baltijos salyse ji aptinkama lygumose kai Vidurio Europoje labiau budinga kalnuotoms vietovems Paplitimas Lieknines viksvos arealas apima Atlantine Centrine ir Pietu Europa Mazaja Azija Per Lietuva eina rytinis lieknines viksvos arealo krastas Taigi Lietuvos lieknines viksvos populiacija junge siaurine arealo dalį su likusiaja Del buveiniu pokyciu rusis isnyko eileje Europos regionu įskaitant Didziaja Britanija kurioje buvo pirma karta aprasyta ir Danija Aplinkinese salyse Latvijoje Lenkijoje Baltarusijoje ir Vidurio Europoje Vokietijoje Prancuzijoje Siaures Italijoje lieknine viksva yra reta Vakaru Ukrainoje rusies arealas apima tik sia salies teritorijos dalį nera reta bet yra isnykusi daugelyje buvusiu radavieciu Lieknine viksva gana dazna tik Estijoje isskyrus pietine jos dalį ir Sveicarijoje Taciau pastarojoje salyje kaip ir kitose Vidurio Europos salyse liekniniu viksvu bendriju uzimami plotai yra labai sumazeje Teisinis statusasLieknine viksva įrasyta į aplinkiniu saliu Latvijos Lenkijos Baltarusijos Rusijos bei Vidurio Europos saliu Vokietijos Vengrijos Prancuzijos Serbijos nacionalinius saugomu rusiu sarasus Anglijos raudonojoje knygoje yra isnykusiu rusiu Ex kategorijos sarase Į Lietuvos saugomu augalu sarasus lieknine viksva įtraukta 1962 m siuo metu priskirta 1 E Raudonosios knygos kategorijai Lietuvoje rasta forma lot Carex davalliana var glabrescens Pasher stiebai ir lapai beveik visiskai svelnus Literaturiniais duomenimis rastas Ilguciu ez apylinkese Traku raj LiteraturaVikiteka Lieknine viksva vaizdine ir garsine medziagaP Snarskis Vadovas Lietuvos augalams pazinti Vilnius 1969 m V Galinis Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pazinti Vilnius 1980 m NuorodosLietuvos raudonoji knyga Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu