Liangų dinastija (kin. 梁朝, pinyin: Liáng cháo) arba Pietų Liangų dinastija – kinų dinastija, 502–557 m. valdžiusi Pietų Kiniją, Vanšuaną ir Dziaodžou.
Liangų dinastija
| ← | 502 – 557 | → |
Istorija
redaguotiPradininkas Siao Janas. Liangų sukurtos valstybės sostinė buvo Dziankangas (dab. Nandzingas). Valstybėje greta konfucianizmo plito ir įsivyravo budizmas, Liangai ėmė jį globoti. Dinastiją susilpnino 548 m. prasidėjusios tarpusavio kovos dėl valdžios. Liangus nušalino aristokratas Čen Basienas, pradėjęs Čenų dinastiją. [1]
Valdovai
redaguoti- imperatorius Vu (Siao Janas) – 502–549 m.
- imperatorius Dzianvenas (Siao Gangas) – 549–551 m.
- princas Južangas – 551–552 m.
- imperatorius Juanas – 552–555 m.
- Ženjango markizas – 555 m.
- imperatorius Dzingas – 555–557 m.
- Liangai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 66 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Liangų dinastija, Kas yra Liangų dinastija? Ką reiškia Liangų dinastija?