Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Li 黎 Lí Gyventojų skaičius 1 3 mln Populiacija šalyse Kinija 1 24 mln Kalba os kinųReligijos animizmas budizmas Li kin 黎
Li (etninė grupė)
| Li (黎 Lí) | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 1,3 mln. |
| Populiacija šalyse | Kinija: 1,24 mln. |
| Kalba (-os) | , kinų |
| Religijos | animizmas budizmas |
Li (kin. 黎, pinyin: Lí) – tauta Rytų Azijoje, gyvenanti Kinijos Liaudies Respublikoje.
Li etninės grupės tėvynė yra antra didžiausia Kinijos sala Hainanas. Tautos populiaciją sudaro apie 1,247 mln. žmonių. Daugelis jų gyvena Hainano salos Li-Miao autonominėje prefektūroje, kuri apima Tongzės, Baotingo, Ledongo, Dongfango ir kitas apygardas. Kiti gyvena tarp hanių ir hujų kitose salos dalyse.
Li etninės grupės pavadinimo atsiradimas
Dėl skirtingų gyvenamųjų vietų, aprangos, kalbos tarmių bei papročių, net ir patys Li etnins grupės žmonės save vadino įvairiai: Qi, , ir . Istorinėje perspektyvoje, Hanių tautos žmonės Li protėvius vadino Li, Man, Liao ir panašiai. Tangų dinastijos pabaigoje, kai kurie žmonės save padėjo vadinti būtent Li. Šis pavadinimas prigijo ir yra naudojamas iki dabar.
Teritorija
Li gyvenama teritorija yra tropinis rojus, kur auginami kokoso riešutai, kakava, kava, kaučiukas, anakardžio riešutai, ananasai, mango, bananai, yra išgaunamas palmių aliejus. Saloje gausu vario, alavo, kvarco, fosforo, geležies bei volframo. Taip pat yra išvystyta laivyba bei žvejyba.
Kalba
neturi savo atskiro rašto. Jų šnekamoji kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbinei šeimai, tačiau daugelis šiuo metu šneka kinų kalba. Tik 1957 m. vyriausybės pagalba buvo sukurta romanizuota grafinių ženklų sistema Li kalbai.
Istorija
Atsižvelgiant į istorinius įrašus, terminas Li pirmą kartą buvo pavartotas Tangų dinastijos laikais (618–907 m. e. m.). Manoma, jog Li etninė grupė yra senovės Jue etninės grupės palikuonys, glaudžiai susiję su loujais (atskilusi jue etinės grupės dalis), kurie migravo iš Guangdongo ir Guangsi regionų, esančių žemyninėje Kinijos dalyje į Hainano salą dar prieš Čin dinastiją (221-206 m. pr. m. e.). Archeologiniai kasinėjimai atskleidžia, jog Li protėviai Hainano saloje įsikūrė jau prieš 3000 metų, tarp vėlyvosios Šang dinastijos ir ankstyvosios Džou dinastijos laikotarpių. Etniškai Li yra artimiausi džuangai, , šujai, dongai ir dajai. Taip pat, tarp šių grupių yra randama ir kalbinių panašumų – tarimas, gramatika ir žodynas.
6 – ame amžiuje, Madam Xian, Yues pietvakarių Guangdongas, Hainano salos bei Leizhuo pusiasalio lyderė prisiekė ištikimybę Sui dinastijai. Šis žingsnis sustiprino Hainano salos bei Centrinės Kinijos tarpusavio santykius. Tokiu būdu vis dar primityviai gyvenusi Li etninė grupė perėmė feodalinės visuomenės elementus ir pritaikė juos savo kasdieniniame gyvenime. Tangų dinastija sustiprino Li gyvenamų teritorijų kontrolę centralizuodama valdžią ir suskirstydama teritoriją į penkias prefektūras, kurios buvo sudarytos iš 22 apygardų.
Song dinastijos laikais (960–1279 m. e. m.) Li pradėjo auginti ryžius, buvo įdiegta irigacinė sistema. Feodalinės sistemos klestėjimas Li etninės grupės rėmuose, kaip ir kitose Kinijos dalyse, pastebimas Ming ir Qing dinastijų laikotarpiu. Daugelis žemių šiuo laikotarpiu priklausė keliems stambiems žemių valdytojams, kuriems darbininkai turėjo mokėti žemės nuomos mokestį bei palūkanas. Taip pat dideli žemės plotai priklausė vyriausybei, kuri ją naudojo valdiškiems tikslams. Šiuo laikotarpiu tik kalnuose žmonės vis dar turėjo galimybę propaguoti kolektyvinį ūkį, tačiau net ir šie kolektyvinės sistemos likučiai buvo išnaudojami stambių žemvaldžių interesams tenkinti.
Stipri Li žmonių priespauda lėmė didėjančius neramumus. Song ir Yuan dinastijų laikotarpiu Hainano saloje buvo užfiksuoti 18 sukilimų, Ming ir Qing dinastijų laikotarpiu Li suorganizavo 14 didelių maištų. Po Pirmojo Opiumo karo 1840 metais Hainano salą užplūdo imperialistai, kurie atnešė Li žmonėms priespaudą ir kančias lėmusias dar daugiau neramumų.
Li tautos kultūra
Li tauta yra labai daininga, turinti turtingą kultūrą bei gilias tradicijas. Išskirtinis gyvenimo būdas, tatuiruočių menas, verpimo ir audimo įgūdžiai bei jų „bambukų“ šokis atskleidžia šios etninės grupės unikalumą bei išskirtinumą.
Li tautos gyvenimo ypatumai
Li žmonės daugiausia gyvena grupelėmis ir stato savo kaimus netoli kalnų ir upių. Tradicinių namų forma primena apdengtą valtį arba piramidę, aplink kurią yra pastatyta tvora. Šios tautos pastatų unikalumas buvo nulemtas geologinių sąlygų, klimato bei statybai naudojamų medžiagų. Paprastai namai yra dviejų aukštų. Žemutinis aukštas skirtas gyvuliams, o antrame – gyvena žmonės. Stogas panašus į lanką ir yra dengtas stiklu. Namo sienos ir grindys dengtos bambuku.
Valties formos nameliai atspindi artimą Li tautos ryšį su . Li tautosakoje yra pasaka apie princesę Danya, kurią srovė nunešė iki Hainano salos. Čia ji ištraukė valtį į krantą ir ją panaudojo, kaip stogą, suręstam nameliui. Tokiu būdu Li tautos žmonės pasekė jos pavyzdžiu statydami savo namus. Valties formos namai taip pat yra Hainano salos simbolis bei atspindi ne tik Okeaninės kultūros, tačiau ir jūros šilko kelio svarbą, kuris jungė pietų Kiniją su Vakarais.
Tatuiruotės
Li tauta iš kitų Kinų etninių grupių išsiskiria savo tatuiruotėmis, kurios piešiamos ant moters kūno. Šios tradicijos atsiradimo pasakojimai yra keli. Kai kurie sako, jog moters be tatuiruočių siela po mirties nerasdavo ramybės, nes nebūdavo priimama protėvių. Kiti teigia, kad Li moterys darydavosi tatuiruotes tam, kad kitų genčių vyrai jų nepagrobtų. Taip pat yra manoma, jog tatuiruotės – ištikimos meilės simbolis.
Tatuiruotės būdavo pradėtos piešti ant kūno kai moterys sulaukdavo 12-13 metų. Ši buvo laikoma šventa, kuri turėjo būti atliekama tik tam tikromis dienomis rudenį. Buvo tikima, jog ištatuiruotos linijos ant veido yra „palaimintos sielos“ simbolis, ant viršutinės lūpos – „sėkmės“ simbolis, o ant žemutinės lūpos – „taikos ir saugumo“ simbolis. Pasak Li žmonių, tatuiruotės ant nugaros bei ant pirštų atneša laimę.
Nuo 1990 metų ši senovinė tradicija palaipsniui prarado savo žavesį atėjus moderniajai civilizacijai. Šiuo metu, tatuiruotes galima išvysti tik ant senesnių moterų veido bei kūno. Jaunos moterys pradėjo skeptiškai žiūrėti į šią tradiciją, kuri šiuo metu tampa nykstanti.
Menas ir apranga
Pynimas ir verpimas yra vienas seniausių Li tautos menų. Li (audinys) su išskirtine audimo technika ir raštais visada buvo pagrindinė imperatorių prekė. Rūbai siuvami iš medvilnės ir lino. Visą rūbo gaminimo procesą jie atlieka patys – nuo verpimo iki dažymo. Huang Daopo, žymus Juan dinastijos verpėjas išmoko šio amato iš Li tautos moterų. Vyraujanti aprangos spalva yra juoda. Moterys dažniausiai nešioja švarkus be apykaklės ir aptemtus sijonus. Moterys labai mėgsta nešioti apykakles, auskarus, apyrankes.
Li yra puikūs dainininkai ir šokėjai. Liaudies dainos yra gražios, ritmingos ir unikalaus turinio. Žodis daina Li kalboje reiškia Li baladžių garsai. Populiariausias jų šokis yra šokamas pagal bambukų muziką – „bambukų“ šokis. Šokant šį šokį, dvi bambukinės lazdos yra padedamos ant žemės greta viena kitos, o ant jų padedamos dar kelios bambukinės lazdelės. Keli jauni vyrai atsisėda iš abiejų pusių ir paėmę už vieno bambukinės lazdelės galo ritmingai muša per kitą lazdelę. Pagal išgaunamą ritmą šokėjai šoka visą naktį.
Vestuvių papročiai
Pagal Li tautos papročius, vaikai turi išeiti iš tėvų namų ir gyventi savarankiškai į „longgui“ jau nuo 13 metų. Berniukai turi pasistatyti savo namus, o mergaitės įsikuria su tėvų pagalba. Longgui yra vadinama vieta, kurioje berniukai ir mergaitės pirmą kartą susitinka ir dažniausiai įsimyli.
„Naktinis lankymasis“ yra unikalus Li tautos būdas susipažinti su savo gyvenimo meile. Atėjus nakčiai, jauni vaikinai pasipuošia prieš eidami į „seserų longgui“, namus, kur gyvena merginos, kaimyniniuose kaimuose. Grodami bambukinėmis fleitomis vaikinai suranda merginas, kurios vėliau, jeigu nutaria draugauti su vaikinu, nusiunčia juosmenis išsiuvinėtus drugeliais ir gėlėmis. Po šio ritualo vaikinai įkanda į pasirinktos merginos ranką, palikdami savo dantų žymes – tai padėka už įteiktą dovaną. Merginos, nepaisant skausmo, būna patenkintos įkandimu, nes Li tiki, jog kuo gilesnės dantų žymės lieko po įkandimo, tuo didesnė meilė.
Kitos šventės
Daugelis Li švenčių yra artimos Han tautos šventėm, tačiau turi ir tradicinių švenčių – Pavasario šventę ir . Prieš Pavasario šventę šeimose yra ruošiamos ištaigingos vakarienės, naminis vynas ir kepamas pyragas. Naujųjų metų išvakarėse Li žmonės garbina protėvius; kitas dienas jie svečiuosi vieni pas kitus, sveikina, šoka bei dainuoja.
švenčiama trečio mėnesio trečią dieną. Šią dieną yra lankomi ir pagerbiami vyresnieji. Jiems atnešamos konservuotos daržovės, geltonas vynas ir iškepti pyragai. Jaunimas per šventę eina žvejoti bei medžioti, o vakare dainuoja apsirengę tradiciniais gėlėtais rūbais ir garbina protėvius. Ši šventė taip pat yra meilės brangiems žmonėms rodymo laikas.
Religija
Li žmonės tiki, jog kiekvienas daiktas ar būtybė turi savo dvasią, o visi gamtos sutvėrimai yra gyvosios šventyklos. Li tautos atstovai daugiausiai garbina savo protėvius, gamtą (dangų, žemę, kalnus, vandenį, ugnį, saulę, mėnulį, medžius ir pan.) ir dvasias (kalnų dvasia, žemės dvasia, griaustinio dvasia, virtuvės dvasia, protėvių dvasia ir pan.). Kad dvasios nepyktų ant Li žmonių ir nesiųstų ligų yra aukojamos kiaulės, šunys, vištos, jaučiai ir pan..
Šaltiniai
- http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Li.pdf Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.china.org.cn/e-groups/shaoshu/shao-2-li.htm
- http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Li.pdf Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2006-07/31/content_84155.htm Archyvuota kopija 2008-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2006-07/31/content_84155_3.htm Archyvuota kopija 2008-12-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Li.pdf Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.chinaculture.org/gb/en_chinaway/2006-07/31/content_84155_5.htm Archyvuota kopija 2008-12-01 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.msdchina.org/userfiles/file/pdf/Li.pdf Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Li (etninė grupė), Kas yra Li (etninė grupė)? Ką reiškia Li (etninė grupė)?
Li 黎 Li Gyventoju skaicius 1 3 mln Populiacija salyse Kinija 1 24 mln Kalba os kinuReligijos animizmas budizmas Li kin 黎 pinyin Li tauta Rytu Azijoje gyvenanti Kinijos Liaudies Respublikoje Li etnines grupes tevyne yra antra didziausia Kinijos sala Hainanas Tautos populiacija sudaro apie 1 247 mln zmoniu Daugelis ju gyvena Hainano salos Li Miao autonomineje prefekturoje kuri apima Tongzes Baotingo Ledongo Dongfango ir kitas apygardas Kiti gyvena tarp haniu ir huju kitose salos dalyse Li etnines grupes pavadinimo atsiradimasDel skirtingu gyvenamuju vietu aprangos kalbos tarmiu bei paprociu net ir patys Li etnins grupes zmones save vadino įvairiai Qi ir Istorineje perspektyvoje Haniu tautos zmones Li protevius vadino Li Man Liao ir panasiai Tangu dinastijos pabaigoje kai kurie zmones save padejo vadinti butent Li Sis pavadinimas prigijo ir yra naudojamas iki dabar TeritorijaLi gyvenama teritorija yra tropinis rojus kur auginami kokoso riesutai kakava kava kauciukas anakardzio riesutai ananasai mango bananai yra isgaunamas palmiu aliejus Saloje gausu vario alavo kvarco fosforo gelezies bei volframo Taip pat yra isvystyta laivyba bei zvejyba Kalbaneturi savo atskiro rasto Ju snekamoji kalba priklauso kinu tibetieciu kalbinei seimai taciau daugelis siuo metu sneka kinu kalba Tik 1957 m vyriausybes pagalba buvo sukurta romanizuota grafiniu zenklu sistema Li kalbai IstorijaAtsizvelgiant į istorinius įrasus terminas Li pirma karta buvo pavartotas Tangu dinastijos laikais 618 907 m e m Manoma jog Li etnine grupe yra senoves Jue etnines grupes palikuonys glaudziai susije su loujais atskilusi jue etines grupes dalis kurie migravo is Guangdongo ir Guangsi regionu esanciu zemynineje Kinijos dalyje į Hainano sala dar pries Cin dinastija 221 206 m pr m e Archeologiniai kasinejimai atskleidzia jog Li proteviai Hainano saloje įsikure jau pries 3000 metu tarp velyvosios Sang dinastijos ir ankstyvosios Dzou dinastijos laikotarpiu Etniskai Li yra artimiausi dzuangai sujai dongai ir dajai Taip pat tarp siu grupiu yra randama ir kalbiniu panasumu tarimas gramatika ir zodynas 6 ame amziuje Madam Xian Yues pietvakariu Guangdongas Hainano salos bei Leizhuo pusiasalio lydere prisieke istikimybe Sui dinastijai Sis zingsnis sustiprino Hainano salos bei Centrines Kinijos tarpusavio santykius Tokiu budu vis dar primityviai gyvenusi Li etnine grupe pereme feodalines visuomenes elementus ir pritaike juos savo kasdieniniame gyvenime Tangu dinastija sustiprino Li gyvenamu teritoriju kontrole centralizuodama valdzia ir suskirstydama teritorija į penkias prefekturas kurios buvo sudarytos is 22 apygardu Song dinastijos laikais 960 1279 m e m Li pradejo auginti ryzius buvo įdiegta irigacine sistema Feodalines sistemos klestejimas Li etnines grupes remuose kaip ir kitose Kinijos dalyse pastebimas Ming ir Qing dinastiju laikotarpiu Daugelis zemiu siuo laikotarpiu priklause keliems stambiems zemiu valdytojams kuriems darbininkai turejo moketi zemes nuomos mokestį bei palukanas Taip pat dideli zemes plotai priklause vyriausybei kuri ja naudojo valdiskiems tikslams Siuo laikotarpiu tik kalnuose zmones vis dar turejo galimybe propaguoti kolektyvinį ukį taciau net ir sie kolektyvines sistemos likuciai buvo isnaudojami stambiu zemvaldziu interesams tenkinti Stipri Li zmoniu priespauda leme didejancius neramumus Song ir Yuan dinastiju laikotarpiu Hainano saloje buvo uzfiksuoti 18 sukilimu Ming ir Qing dinastiju laikotarpiu Li suorganizavo 14 dideliu maistu Po Pirmojo Opiumo karo 1840 metais Hainano sala uzpludo imperialistai kurie atnese Li zmonems priespauda ir kancias lemusias dar daugiau neramumu Li tautos kulturaLi tauta yra labai daininga turinti turtinga kultura bei gilias tradicijas Isskirtinis gyvenimo budas tatuiruociu menas verpimo ir audimo įgudziai bei ju bambuku sokis atskleidzia sios etnines grupes unikaluma bei isskirtinuma Li tautos gyvenimo ypatumai Li zmones daugiausia gyvena grupelemis ir stato savo kaimus netoli kalnu ir upiu Tradiciniu namu forma primena apdengta valtį arba piramide aplink kuria yra pastatyta tvora Sios tautos pastatu unikalumas buvo nulemtas geologiniu salygu klimato bei statybai naudojamu medziagu Paprastai namai yra dvieju aukstu Zemutinis aukstas skirtas gyvuliams o antrame gyvena zmones Stogas panasus į lanka ir yra dengtas stiklu Namo sienos ir grindys dengtos bambuku Valties formos nameliai atspindi artima Li tautos rysį su Li tautosakoje yra pasaka apie princese Danya kuria srove nunese iki Hainano salos Cia ji istrauke valtį į kranta ir ja panaudojo kaip stoga surestam nameliui Tokiu budu Li tautos zmones paseke jos pavyzdziu statydami savo namus Valties formos namai taip pat yra Hainano salos simbolis bei atspindi ne tik Okeanines kulturos taciau ir juros silko kelio svarba kuris junge pietu Kinija su Vakarais Tatuiruotes Li tauta is kitu Kinu etniniu grupiu issiskiria savo tatuiruotemis kurios piesiamos ant moters kuno Sios tradicijos atsiradimo pasakojimai yra keli Kai kurie sako jog moters be tatuiruociu siela po mirties nerasdavo ramybes nes nebudavo priimama proteviu Kiti teigia kad Li moterys darydavosi tatuiruotes tam kad kitu genciu vyrai ju nepagrobtu Taip pat yra manoma jog tatuiruotes istikimos meiles simbolis Tatuiruotes budavo pradetos piesti ant kuno kai moterys sulaukdavo 12 13 metu Si buvo laikoma sventa kuri turejo buti atliekama tik tam tikromis dienomis rudenį Buvo tikima jog istatuiruotos linijos ant veido yra palaimintos sielos simbolis ant virsutines lupos sekmes simbolis o ant zemutines lupos taikos ir saugumo simbolis Pasak Li zmoniu tatuiruotes ant nugaros bei ant pirstu atnesa laime Nuo 1990 metu si senovine tradicija palaipsniui prarado savo zavesį atejus moderniajai civilizacijai Siuo metu tatuiruotes galima isvysti tik ant senesniu moteru veido bei kuno Jaunos moterys pradejo skeptiskai ziureti į sia tradicija kuri siuo metu tampa nykstanti Menas ir apranga Pynimas ir verpimas yra vienas seniausiu Li tautos menu Li audinys su isskirtine audimo technika ir rastais visada buvo pagrindine imperatoriu preke Rubai siuvami is medvilnes ir lino Visa rubo gaminimo procesa jie atlieka patys nuo verpimo iki dazymo Huang Daopo zymus Juan dinastijos verpejas ismoko sio amato is Li tautos moteru Vyraujanti aprangos spalva yra juoda Moterys dazniausiai nesioja svarkus be apykakles ir aptemtus sijonus Moterys labai megsta nesioti apykakles auskarus apyrankes Li yra puikus dainininkai ir sokejai Liaudies dainos yra grazios ritmingos ir unikalaus turinio Zodis daina Li kalboje reiskia Li baladziu garsai Populiariausias ju sokis yra sokamas pagal bambuku muzika bambuku sokis Sokant sį sokį dvi bambukines lazdos yra padedamos ant zemes greta viena kitos o ant ju padedamos dar kelios bambukines lazdeles Keli jauni vyrai atsiseda is abieju pusiu ir paeme uz vieno bambukines lazdeles galo ritmingai musa per kita lazdele Pagal isgaunama ritma sokejai soka visa naktį Vestuviu paprociai Pagal Li tautos paprocius vaikai turi iseiti is tevu namu ir gyventi savarankiskai į longgui jau nuo 13 metu Berniukai turi pasistatyti savo namus o mergaites įsikuria su tevu pagalba Longgui yra vadinama vieta kurioje berniukai ir mergaites pirma karta susitinka ir dazniausiai įsimyli Naktinis lankymasis yra unikalus Li tautos budas susipazinti su savo gyvenimo meile Atejus nakciai jauni vaikinai pasipuosia pries eidami į seseru longgui namus kur gyvena merginos kaimyniniuose kaimuose Grodami bambukinemis fleitomis vaikinai suranda merginas kurios veliau jeigu nutaria draugauti su vaikinu nusiuncia juosmenis issiuvinetus drugeliais ir gelemis Po sio ritualo vaikinai įkanda į pasirinktos merginos ranka palikdami savo dantu zymes tai padeka uz įteikta dovana Merginos nepaisant skausmo buna patenkintos įkandimu nes Li tiki jog kuo gilesnes dantu zymes lieko po įkandimo tuo didesne meile Kitos sventes Daugelis Li svenciu yra artimos Han tautos sventem taciau turi ir tradiciniu svenciu Pavasario svente ir Pries Pavasario svente seimose yra ruosiamos istaigingos vakarienes naminis vynas ir kepamas pyragas Naujuju metu isvakarese Li zmones garbina protevius kitas dienas jie sveciuosi vieni pas kitus sveikina soka bei dainuoja svenciama trecio menesio trecia diena Sia diena yra lankomi ir pagerbiami vyresnieji Jiems atnesamos konservuotos darzoves geltonas vynas ir iskepti pyragai Jaunimas per svente eina zvejoti bei medzioti o vakare dainuoja apsirenge tradiciniais geletais rubais ir garbina protevius Si svente taip pat yra meiles brangiems zmonems rodymo laikas ReligijaLi zmones tiki jog kiekvienas daiktas ar butybe turi savo dvasia o visi gamtos sutverimai yra gyvosios sventyklos Li tautos atstovai daugiausiai garbina savo protevius gamta dangu zeme kalnus vandenį ugnį saule menulį medzius ir pan ir dvasias kalnu dvasia zemes dvasia griaustinio dvasia virtuves dvasia proteviu dvasia ir pan Kad dvasios nepyktu ant Li zmoniu ir nesiustu ligu yra aukojamos kiaules sunys vistos jauciai ir pan Saltiniaihttp www msdchina org userfiles file pdf Li pdf Archyvuota kopija 2014 02 24 is Wayback Machine projekto http www china org cn e groups shaoshu shao 2 li htm http www msdchina org userfiles file pdf Li pdf Archyvuota kopija 2014 02 24 is Wayback Machine projekto http www chinaculture org gb en chinaway 2006 07 31 content 84155 htm Archyvuota kopija 2008 08 30 is Wayback Machine projekto http www chinaculture org gb en chinaway 2006 07 31 content 84155 3 htm Archyvuota kopija 2008 12 01 is Wayback Machine projekto http www msdchina org userfiles file pdf Li pdf Archyvuota kopija 2014 02 24 is Wayback Machine projekto http www chinaculture org gb en chinaway 2006 07 31 content 84155 5 htm Archyvuota kopija 2008 12 01 is Wayback Machine projekto http www msdchina org userfiles file pdf Li pdf Archyvuota kopija 2014 02 24 is Wayback Machine projekto