Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Leta DromantienėGimė 1958 m kovo 22 d 67 metai AkmenėSutuoktinis ė Mykolas DromantasVaikai Aistė IndrėVeikla pedagogė is
Leta Dromantienė
| Leta Dromantienė | |
|---|---|
| Gimė | 1958 m. kovo 22 d. Akmenė |
| Sutuoktinis (-ė) | Mykolas Dromantas |
| Vaikai | Aistė, Indrė |
| Veikla | pedagogė, istorikė |
| Alma mater | 1980 m. Šiaulių pedagoginis institutas |
Leta Ramanauskaitė-Dromantienė (g. 1958 m. kovo 22 d. Akmenėje) – Lietuvos pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, socialinių mokslų profesorė.
Biografija
1964–1975 m. mokėsi Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje (Didždvario gimnazija); 1975–1980 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute Defektologijos fakultete (vėliau Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas); 1983–1986 m. Vilniaus universiteto aspirantūroje; 1987 m. apgynė humanitarinių mokslų (istorija) daktaro disertaciją (nostrifikuota Lietuvos mokslų taryboje 1993-11-11); 2005 Mykolo Romerio universitete (MRU) atliko habilitacinę procedūrą (socialiniai mokslai, vadyba)..
1980–2000 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas (ŠU)) dėstytoja ir 1993–1998 m. šio universiteto istorijos muziejaus vedėja; 1993–2000 m. Filosofijos ir istorijos katedros docentė; 1998–2000 m. ŠU mokslo prorektorė. 2000–2017 m. Mykolo Romerio universiteto įvairių fakultetų dekanė (2000–2005- Socialinio darbo fakulteto, 2005–2013 – Socialinės politikos fakulteto, 2013–2016 – Socialinių technologijų fakulteto, 2016–2017-Socialinės gerovės fakulteto dekanė); nuo 2000 m. Socialinės politikos katedros docentė, nuo 2005 m.- profesorė; nuo 2013 – Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė. 2017 m. birželio 9 d. – 2019 m. kovo 5 d. Klaipėdos universiteto studijų prorektorė. Nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2021 rugpūčio 26 - Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. - Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (Vilniaus padalinio) vyriausioji koordinatorė; vyresnioji mokslo darbuotoja.
Nuo 1995 m. Lietuvos politologų asociacijos narė, 1998–2001 m. šios asociacijos tarybos narė; nuo 2002 m. Europos dekanų asociacijos narė (EUA DEAN); 2010–2015 m. Tarptautinės socialinės gerovės Tarybos Europos regiono (International Council of Social Welfare, European region) narė; 2000–2015 m. MRU Senato narė; nuo 2011 m. – MRU Tarybos narė. MRU mokslo leidinio „Socialinis darbas“ redaktorių kolegijos pirmininkė 2002–2015 m.; MRU mokslo leidinio „Socialinių mokslų studijos“ redaktorių kolegijos narė; tarptautinio mokslo leidinio „Journal of Research in Education and Training“ redaktorių kolegijos narė; nuo 2015 Europos Komisijos Mokslo tyrimų vykdomosios agentūros (Research Executive Agency (REA)) ekspertė; 2017 m. LMT paskirta Lietuvos atstove į ES COST veiklos CA16121 „Nuo dalinimosi link tausojimo: socialinių techninių aspektų bendradarbiavimo ekonomikoje analizė“ (From Sharing to Caring: Examining Socio-Technical Aspects of the Collaborave Economy) valdymo komitetą.
1998–1999 baigė Bonos Europos politikos instituto ir Carl Duisberg Gesellschaft e. V. (CDG) fondo Europos integracijos dėstytojų kursus ir įgijo ES studijų ekspertės vardą; nuo 2002 m. Jean Monnet profesorė (ES); 2011 m. mokėsi Harvardo universiteto (JAV) Švietimo vadybos institute (Institute for Educational Management (IEM); 2010 m. – dalyvavo MOSTA mokymuose „Studijų programų kokybės kriterijai“.
Mokslinė veikla
Stažuotės: Ženevos Universitetas (Šveicarija), Haifos universitetas (Izraelis), Marmaros universitetas Stambule (Turkija), Milano Bikokos universitetas (Italija), Porto universitetas (Graikija) (2013–2015); Rytų Karolinos universitetas (JAV, 2003); Centro Europos Universiteta Budapeštas (Vengrija, 1998; 2004); Europos Tarybos pilietinio ugdymo kursai Birmingeme (JK, 2001) Naujosios Europos Koledžas Krokuvoje (Lenkija, 1996); Kopenhagos Pedagogikos institutas, Ribės mokytojų seminarija, Haslevo mokytojų seminarija (Danija, 1995, 1996, 1993) ir kt. Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose, skaitė paskaitas studentams Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Austrijoje, JAV, Čilėje, Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Turkijoje, Vokietijoje ir kt.
Viena ir su bendraautoriais parašė apie dešimt monografijų, vadovėlių, metodinių priemonių; publikavo per keturiasdešimt mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.
Bibliografija
- Renesanso pasaulėžiūra ir kultūra: paskaitų konspektas / Leta Dromantienė, Gintautas Mažeikis. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1995. – 134 p.: iliustr. – ISBN 9986-406-47-1
- Šiaulių mokytojų seminarija, 1919–1957: medžiaga istorijai. – Šiauliai: Saulės delta, 1997. – 78 p.: portr. – ISBN 9986-458-54-4
- Civilizacijų istorijos: mokymo teminė programa. – Vilnius: LTU leidybos centras, 2001. – 7 p.
- Alternatyviomis bausmėmis nuteistųjų asmenų socialinė integracija probleminiuose regionuose: mokslinių straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaibra, 2005. – 83 p.: diagr. – ISBN 9955-9324-3-0
- Socialinės Europos kūrimas: monografija. – Vilnius: MRU leidybos centras, 2008. – 227 p. – ISBN 978-9955-19-080-6
- Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo formaliajame švietime tyrimas: mokslo šaltinis / Leta Dromantienė, Vida Kanopienė, Sarmitė Mikulionienė, Natalija Norvilė, Irena Žemaitaitytė. – Vilnius: MRU leidybos centras, 2009. – 115 p. – ISBN 978-9955-19-132-2
- Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo Lietuvoje būklė ir plėtros galimybės: mokslo studija (su kitais). – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. – 409 p. – ISBN 978-9955-19-545-0
Šaltiniai
- http://dromante.home.mruni.eu/?page_id=2
- https://www.ku.lt/wp-content/uploads/2016/02/9N-89-Prorektoriaus-skyrimas.pdf Archyvuota kopija 2017-08-08 iš Wayback Machine projekto.
- http://su.lt/iauli-auktosios-mokyklos-absolventai-apie-universitet-ir-save/1804-leta-ramanauskait-dromantien-mykolo-romerio-universiteto-socialins-politikos-fakulteto-dekan-profesor
- Kas yra kas: Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 114 p.
- Leta Dromantienė. Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Asmeninė svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leta Dromantienė, Kas yra Leta Dromantienė? Ką reiškia Leta Dromantienė?
Leta DromantieneGime 1958 m kovo 22 d 67 metai AkmeneSutuoktinis e Mykolas DromantasVaikai Aiste IndreVeikla pedagoge istorikeAlma mater 1980 m Siauliu pedagoginis institutas Leta Ramanauskaite Dromantiene g 1958 m kovo 22 d Akmeneje Lietuvos pedagoge humanitariniu mokslu daktare socialiniu mokslu profesore Biografija1964 1975 m mokesi Siauliu 5 ojoje vidurineje mokykloje Didzdvario gimnazija 1975 1980 m studijavo Siauliu pedagoginiame institute Defektologijos fakultete veliau Socialines geroves ir negales studiju fakultetas 1983 1986 m Vilniaus universiteto aspiranturoje 1987 m apgyne humanitariniu mokslu istorija daktaro disertacija nostrifikuota Lietuvos mokslu taryboje 1993 11 11 2005 Mykolo Romerio universitete MRU atliko habilitacine procedura socialiniai mokslai vadyba 1980 2000 m Siauliu pedagoginio instituto nuo 1997 m Siauliu universitetas SU destytoja ir 1993 1998 m sio universiteto istorijos muziejaus vedeja 1993 2000 m Filosofijos ir istorijos katedros docente 1998 2000 m SU mokslo prorektore 2000 2017 m Mykolo Romerio universiteto įvairiu fakultetu dekane 2000 2005 Socialinio darbo fakulteto 2005 2013 Socialines politikos fakulteto 2013 2016 Socialiniu technologiju fakulteto 2016 2017 Socialines geroves fakulteto dekane nuo 2000 m Socialines politikos katedros docente nuo 2005 m profesore nuo 2013 Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesore 2017 m birzelio 9 d 2019 m kovo 5 d Klaipedos universiteto studiju prorektore Nuo 2019 m kovo 5 d iki 2021 rugpucio 26 Klaipedos universiteto Sveikatos mokslu fakulteto dekane Nuo 2021 m rugsejo 1 d Vytauto Didziojo universiteto Svietimo akademijos Vilniaus padalinio vyriausioji koordinatore vyresnioji mokslo darbuotoja Nuo 1995 m Lietuvos politologu asociacijos nare 1998 2001 m sios asociacijos tarybos nare nuo 2002 m Europos dekanu asociacijos nare EUA DEAN 2010 2015 m Tarptautines socialines geroves Tarybos Europos regiono International Council of Social Welfare European region nare 2000 2015 m MRU Senato nare nuo 2011 m MRU Tarybos nare MRU mokslo leidinio Socialinis darbas redaktoriu kolegijos pirmininke 2002 2015 m MRU mokslo leidinio Socialiniu mokslu studijos redaktoriu kolegijos nare tarptautinio mokslo leidinio Journal of Research in Education and Training redaktoriu kolegijos nare nuo 2015 Europos Komisijos Mokslo tyrimu vykdomosios agenturos Research Executive Agency REA eksperte 2017 m LMT paskirta Lietuvos atstove į ES COST veiklos CA16121 Nuo dalinimosi link tausojimo socialiniu techniniu aspektu bendradarbiavimo ekonomikoje analize From Sharing to Caring Examining Socio Technical Aspects of the Collaborave Economy valdymo komiteta 1998 1999 baige Bonos Europos politikos instituto ir Carl Duisberg Gesellschaft e V CDG fondo Europos integracijos destytoju kursus ir įgijo ES studiju ekspertes varda nuo 2002 m Jean Monnet profesore ES 2011 m mokesi Harvardo universiteto JAV Svietimo vadybos institute Institute for Educational Management IEM 2010 m dalyvavo MOSTA mokymuose Studiju programu kokybes kriterijai Moksline veiklaStazuotes Zenevos Universitetas Sveicarija Haifos universitetas Izraelis Marmaros universitetas Stambule Turkija Milano Bikokos universitetas Italija Porto universitetas Graikija 2013 2015 Rytu Karolinos universitetas JAV 2003 Centro Europos Universiteta Budapestas Vengrija 1998 2004 Europos Tarybos pilietinio ugdymo kursai Birmingeme JK 2001 Naujosios Europos Koledzas Krokuvoje Lenkija 1996 Kopenhagos Pedagogikos institutas Ribes mokytoju seminarija Haslevo mokytoju seminarija Danija 1995 1996 1993 ir kt Dalyvavo respublikinese ir tarptautinese konferencijose skaite paskaitas studentams Danijoje Svedijoje Belgijoje Norvegijoje Suomijoje Austrijoje JAV Cileje Belgijoje Italijoje Portugalijoje Graikijoje Turkijoje Vokietijoje ir kt Viena ir su bendraautoriais parase apie desimt monografiju vadoveliu metodiniu priemoniu publikavo per keturiasdesimt mokslo straipsniu Lietuvos ir uzsienio mokslineje spaudoje BibliografijaRenesanso pasauleziura ir kultura paskaitu konspektas Leta Dromantiene Gintautas Mazeikis Siauliai Siauliu pedagoginis institutas 1995 134 p iliustr ISBN 9986 406 47 1 Siauliu mokytoju seminarija 1919 1957 medziaga istorijai Siauliai Saules delta 1997 78 p portr ISBN 9986 458 54 4 Civilizaciju istorijos mokymo temine programa Vilnius LTU leidybos centras 2001 7 p Alternatyviomis bausmemis nuteistuju asmenu socialine integracija probleminiuose regionuose moksliniu straipsniu rinkinys Vilnius Vaibra 2005 83 p diagr ISBN 9955 9324 3 0 Socialines Europos kurimas monografija Vilnius MRU leidybos centras 2008 227 p ISBN 978 9955 19 080 6 Lietuvos suaugusiuju dalyvavimo formaliajame svietime tyrimas mokslo saltinis Leta Dromantiene Vida Kanopiene Sarmite Mikulioniene Natalija Norvile Irena Zemaitaityte Vilnius MRU leidybos centras 2009 115 p ISBN 978 9955 19 132 2 Pedagogu kvalifikacijos tobulinimo Lietuvoje bukle ir pletros galimybes mokslo studija su kitais Vilnius Mykolo Romerio universitetas 2013 409 p ISBN 978 9955 19 545 0Saltiniaihttp dromante home mruni eu page id 2 https www ku lt wp content uploads 2016 02 9N 89 Prorektoriaus skyrimas pdf Archyvuota kopija 2017 08 08 is Wayback Machine projekto http su lt iauli auktosios mokyklos absolventai apie universitet ir save 1804 leta ramanauskait dromantien mykolo romerio universiteto socialins politikos fakulteto dekan profesor Kas yra kas Lietuvos moterys Kaunas Neolitas 2007 114 p Leta Dromantiene Siauliu Povilo Visinskio viesoji biblioteka Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto NuorodosAsmenine svetaine