Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Leopoldas fon Rankė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Franz Leopold von Ranke | |
|---|---|
| Franz Leopold von Ranke | |
| Gimė | 1795 m. gruodžio 21 d. |
| Mirė | 1886 m. gegužės 23 d. (90 metų) |
| Veikla | Prūsijos istorikas, laikomas vienu iš svarbiausių mokslinės istoriografijos pradininkų |
| Vikiteka | Franz Leopold von Ranke |
Franz Leopold von Ranke (1795 m. gruodžio 21 d. – 1886 m. gegužės 23 d.) – Prūsijos istorikas, laikomas vienu iš svarbiausių mokslinės istoriografijos pradininkų.
Biografija
Lankė garsiąją Schulpforta privačią mokyklą ir, po tolesnių klasikinės filologijos ir teologijos studijų Leipcigo ir Halles universitetuose, dirbo graikų ir romėnų gramatikos mokytoju Fridericianumo gimnazijoje Frankfurte prie Oderio. Kaip tik tuo laiku pradėjo rimčiau domėtis istorija, siekdamas patobulinti kvalifikaciją antikos srityje.
Pirmosios knygos skyrius Zur Kritik neuerer Geschichtschreiber buvo pastebėtas Prūsijos švietimo ministro ir 1825 m. Ranke gavo neetatinio profesoriaus vietą Berlyno universitete. Po to tyrinėjo daugelio Europos šalių archyvus, redagavo periodinį leidinį Historische-Politische-Zeitschrift. 1837 m. gavęs pilną profesoriaus etatą Berlyne, 1841 m. karaliaus Friedricho Wilhelmo IV paskirtas Prūsijos istoriografu. 1854 m. įtrauktas į Prūsijos valstybės tarybą, o 1865 m. gavo bajoro titulą.
Esminiai principai
Esminiai principai, kuriuos taikė Ranke istorijos studijose:
- Istorinės tiesos objektyvumas –
Ranke pabandė palikti nuošaly dominavusias teorijas ir stereotipus ir, skrupulingai nagrinėdamas pirminius šaltinius, pateikti nepadailintą faktų paveikslą. Jis kritikavo tuometinę istoriografiją, smerkdamas jos pasikliovimą tradicija ir vietoj to siūlė objektyvųjį metodą. Jis ieškojo nuo filosofinių spekuliacijų nepriklausomo istorijos tyrimo metodo, siūlydamas „objektyvų“ praeities pažinimą,
- Faktų pirmenybė prieš koncepcijas –
savo „Visuotinę istoriją“ (Weltgeschichte, 1881–88) Ranke konstravo remdamasis principu, kad „nuo atskirybių galima rūpestingai ir drąsiai pereiti prie bendrybių; bet negalima per bendras teorijas žiūrėti į atskirybes“. Rankes nuomone, nuo bendrybių pradeda filosofai, o istorikai privalo pradėti nuo įvykių individualumo, svarstyti faktus ir tik taip prieiti prie bendro požiūrio į įvykius,
- Istorija turi būti suvokiama jos pačios kontekste –
Ranke siekė rekonstruoti konkrečius praeities periodus tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų (wie es eigentlich gewesen). Šia fraze Ranke faktiškai tik pakartojo Herderio teiginį, kad kiekviena praeities epocha turi būti vertinama atsižvelgiant į jos pačios kontekstą, vengiant praeities aprašymo dabartinių laikų dvasia. Šis požiūris įvardijamas istorizmu. Istorija turi būti konstruojama suvokiant jos unikalumą, radikaliai besiskiriantį nuo dabarties,
- Politikos centrinė padėtis –
suvokdamas politinę jėgą kaip pagrindinį istorijos veikėją, Ranke akcentavo politinę istoriją, plačiau nagrinėdamas karalių ir lyderių veiklą, karus, sutartis, sąjungas ir beveik ignoruodamas ekonominius ir socialinius faktorius. Toks traktavimas dar vadinamas užsienio politikos pirmenybės principu. Šiuo požiūriu ekonominės, politinės ir kitokios valstybės vidaus permainos yra pastangų didinti galios potencialą kovai su kitomis valstybėmis padariniai. Europos istoriją Ranke apibūdino kaip nenutrūkstamą kovą tarp valstybių dėl dominavimo; šios kovos metu jėgų balanso pasiekimas yra įmanomas tik nuolat kylant naujiems konfliktams.
Pagrindiniai veikalai
- Geschichte der lateinischen und germanischen Völker von 1494 bis 1514, 1824 (priedas – Zur Kritik neuerer Geschichtschreiber) [„Romanų ir germanų tautų istorija nuo 1494 iki 1514“ ir priedas „Apie naujojo istorijos rašymo kritiką“, kuriame siūlomas „objektyvumo“ metodas],
- Die Römischen Päpste, ihre Kirche und ihr Staat im 16. und 17. Jahrh., Bd. 1–3, 1834 [„Romos popiežiai, jų bažnyčia ir jos valstybė XVI–XVII a.“],
- Deutsche Geschichte im Zeitalter der Reformation, Bd. 1–6, 1839–1847 [„Vokietijos istorija reformacijos periodu“],
- Weltgeschichte, Bd. 1–9, 1881–1888 [„Visuotinė istorija“].
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leopoldas fon Rankė, Kas yra Leopoldas fon Rankė? Ką reiškia Leopoldas fon Rankė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Franz Leopold von RankeFranz Leopold von RankeGime 1795 m gruodzio 21 d Mire 1886 m geguzes 23 d 90 metu Veikla Prusijos istorikas laikomas vienu is svarbiausiu mokslines istoriografijos pradininkuVikiteka Franz Leopold von Ranke Franz Leopold von Ranke 1795 m gruodzio 21 d 1886 m geguzes 23 d Prusijos istorikas laikomas vienu is svarbiausiu mokslines istoriografijos pradininku BiografijaLanke garsiaja Schulpforta privacia mokykla ir po tolesniu klasikines filologijos ir teologijos studiju Leipcigo ir Halles universitetuose dirbo graiku ir romenu gramatikos mokytoju Fridericianumo gimnazijoje Frankfurte prie Oderio Kaip tik tuo laiku pradejo rimciau dometis istorija siekdamas patobulinti kvalifikacija antikos srityje Pirmosios knygos skyrius Zur Kritik neuerer Geschichtschreiber buvo pastebetas Prusijos svietimo ministro ir 1825 m Ranke gavo neetatinio profesoriaus vieta Berlyno universitete Po to tyrinejo daugelio Europos saliu archyvus redagavo periodinį leidinį Historische Politische Zeitschrift 1837 m gaves pilna profesoriaus etata Berlyne 1841 m karaliaus Friedricho Wilhelmo IV paskirtas Prusijos istoriografu 1854 m įtrauktas į Prusijos valstybes taryba o 1865 m gavo bajoro titula Esminiai principaiEsminiai principai kuriuos taike Ranke istorijos studijose Istorines tiesos objektyvumas Ranke pabande palikti nuosaly dominavusias teorijas ir stereotipus ir skrupulingai nagrinedamas pirminius saltinius pateikti nepadailinta faktu paveiksla Jis kritikavo tuometine istoriografija smerkdamas jos pasikliovima tradicija ir vietoj to siule objektyvujį metoda Jis ieskojo nuo filosofiniu spekuliaciju nepriklausomo istorijos tyrimo metodo siulydamas objektyvu praeities pazinima Faktu pirmenybe pries koncepcijas savo Visuotine istorija Weltgeschichte 1881 88 Ranke konstravo remdamasis principu kad nuo atskirybiu galima rupestingai ir drasiai pereiti prie bendrybiu bet negalima per bendras teorijas ziureti į atskirybes Rankes nuomone nuo bendrybiu pradeda filosofai o istorikai privalo pradeti nuo įvykiu individualumo svarstyti faktus ir tik taip prieiti prie bendro poziurio į įvykius Istorija turi buti suvokiama jos pacios kontekste Ranke sieke rekonstruoti konkrecius praeities periodus tokius kokie jie buvo is tikruju wie es eigentlich gewesen Sia fraze Ranke faktiskai tik pakartojo Herderio teiginį kad kiekviena praeities epocha turi buti vertinama atsizvelgiant į jos pacios konteksta vengiant praeities aprasymo dabartiniu laiku dvasia Sis poziuris įvardijamas istorizmu Istorija turi buti konstruojama suvokiant jos unikaluma radikaliai besiskiriantį nuo dabarties Politikos centrine padetis suvokdamas politine jega kaip pagrindinį istorijos veikeja Ranke akcentavo politine istorija placiau nagrinedamas karaliu ir lyderiu veikla karus sutartis sajungas ir beveik ignoruodamas ekonominius ir socialinius faktorius Toks traktavimas dar vadinamas uzsienio politikos pirmenybes principu Siuo poziuriu ekonomines politines ir kitokios valstybes vidaus permainos yra pastangu didinti galios potenciala kovai su kitomis valstybemis padariniai Europos istorija Ranke apibudino kaip nenutrukstama kova tarp valstybiu del dominavimo sios kovos metu jegu balanso pasiekimas yra įmanomas tik nuolat kylant naujiems konfliktams Pagrindiniai veikalaiGeschichte der lateinischen und germanischen Volker von 1494 bis 1514 1824 priedas Zur Kritik neuerer Geschichtschreiber Romanu ir germanu tautu istorija nuo 1494 iki 1514 ir priedas Apie naujojo istorijos rasymo kritika kuriame siulomas objektyvumo metodas Die Romischen Papste ihre Kirche und ihr Staat im 16 und 17 Jahrh Bd 1 3 1834 Romos popieziai ju baznycia ir jos valstybe XVI XVII a Deutsche Geschichte im Zeitalter der Reformation Bd 1 6 1839 1847 Vokietijos istorija reformacijos periodu Weltgeschichte Bd 1 9 1881 1888 Visuotine istorija