Leonardas Grudzinskas

Leonardas Grudzinskas (1939 m. gegužės 15 d. Dumbravos kaime, Utenos apskritis – 2006 m. sausio 26 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas-gamtininkas, rašytojas, redaktorius.

Leonardas GrudzinskasGimė 1939 m. gegužės 15 d.
Dumbrava, Utenos apskritis
Mirė 2006 m. sausio 26 d. (66 metai)
Vilnius
Veikla žurnalistas-gamtininkas, rašytojas, redaktoriusAlma mater Vilniaus universitetasŽymūs apdovanojimai

Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija

Biografija

redaguoti

1957 m. baigė Vyžuonų vidurinę mokyklą. 1963 m. baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą, įgydamas žurnalisto specialybę.

1958–1959 m. žurnalo „Moksleivis“ korespondentas. 1960–1972 m. dirbo „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje, nuo 1972 m. – žurnalo „Švyturys“ skyriaus redaktorius, vedėjas. [1]

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, bendradarbiavo įvairiuose periodiniuose spaudos leidiniuose. Gamtos, etnografine tematika paskelbė daug apybraižų, reportažų, publicistinių straipsnių, atsiminimų. Vien savaitraščiui „Žaliasis pasaulis“ parašė daugiau nei 1000 publicistinių straipsnių.

Kūryba

redaguoti

Daugiausia rašė ekologijos, gamtosaugos temomis. Žurnale „Švyturys“ ir kituose periodiniuose leidiniuose paskelbė daug minėtosios tematikos publicistinių straipsnių.

„Rašyti mane mokė miškas, giria, ežeras, lakštingalos ir pavasario sodai. Taip gimė gamtos miniatiūros, etiudai, mažosios novelės. Aušros garsai ir žvaigždynų mirgėjimas mane išmokė slankos plunksna tapyti tėviškės peizažus, rašyti laiškus beržo tošyje, ant riaumojančių elnių ragų, bebrų užtvankos rąstų. Todėl ir mano knygos vadinasi: „Laiškai beržo tošyje“, „Laiškai iš elnių miško“, „Laiškai iš bebrų upelio“… L. Grudzinskas

Filmografija

redaguoti

Parašė dokumentinių televizijos ir kino filmų scenarijus:

  • Namai po dangaus žydryne, 1975
  • Girių šeimininkai, su Vidmantu Puplauskiu, 1976
  • Juodieji gandrai, elniukas ir meškutė Nida, su Petru Abukevičiumi, 1977 m., filmas XXIII tarptautiniame kino ir televizijos filmo festivalyje Niujorke apdovanotas sidabro medaliu.
  • Naujieji Nidos nuotykiai, su Petru Abukevičiumi, 1977 m.
  • Klaipėdos okeanariumas, 1979
  • Elniukas suranda mamą, 1979
  • Atrastoji sala, 1979
  • Rudenį…, 1981
  • Lietuvos nacionaliniame parke, 1983
  • Visos mintys – iš vienos galvos, su Algirdu Tarvydu, 2005

Bibliografija

redaguoti
  • Laiškai beržo tošyje, Vilnius, „Vaga“, 1976 m., 162 psl.
  • Lietuvos nacionaliniame parke (kartu su fotografu J. Vaicekausku) 1977 m.
  • Laiškai iš elnių miško, Vilnius, „Vaga“, 1980 m.
  • Laiškai iš bebrų upelio, Vilnius, „Vaga“, 1983 m.
  • Kupiškėnų giriomis ir miškais, vienas autorių, 2003 m.[2]
  • Vilkų paviliotas (kartu su Romu Gurkliu) 2003 m., ISBN 9955-9644-0-5
  • Laiškai iš žemuogių kalnelio, Vilnius 2009 m., ISBN 978-9955-488-40-8
  • Laiškai iš vaivorykščių kranto, Utena, „Kamonada“, 2009 m. ISBN 978-609-8011-04-3 Laiškai, atsiminimai, publicistika, sudarė Regina Katinaitė-Lumpickienė

Įvertinimas

redaguoti
  • 1974 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija už publicistiką gamtosaugine tematika;
  • 1989 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto vardas;
  • 2009 m. už gimtojo krašto garsinimą suteiktas Vyžuonų miestelio Garbės piliečio vardas.

Nuorodos į straipsnius

redaguoti
  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 157 psl.
  2. Domas Šniukas. Leonardas Grudzinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 206 psl.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Leonardas Grudzinskas, Kas yra Leonardas Grudzinskas? Ką reiškia Leonardas Grudzinskas?