Lengvasis pėstininkas pavadinimas kuriuo vadinami tam tikri pėstininkų tipai paprastai turintys lengvesnę ekipuotę ar gi

Lengvasis pėstininkas – pavadinimas, kuriuo vadinami tam tikri pėstininkų tipai, paprastai turintys lengvesnę ekipuotę ar ginkluotę arba pasižymintys didesniu judrumu ar lankstumu nei kitų tipų pėstininkai, pavyzdžiui, sunkioji ar . Istoriškai lengvieji pėstininkai dažnai kovojo kaip žvalgai, užpuolikai ir skirmišeriai – kariai, kovojantys laisvu būriu prieš pagrindinę kariuomenę, kad persekiotų, užlaikytų, nutrauktų tiekimo linijas ir apskritai pažeistų priešą prieš pagrindinį mūšį.

Po Antrojo pasaulinio karo terminas evoliucionavo ir dabar paprastai reiškia greitojo reagavimo dalinius, kurie ypač pabrėžia greitį ir mobilumą, o ne šarvuotumą ir ugnies galią. Kai kurie daliniai ar batalionai, kurie istoriškai atliko skirmišerių vaidmenį, dėl tradicijos išsaugojo „lengvųjų pėstininkų“ pavadinimą.

Skirtingose šalyse lengvųjų pėstininkų daliniai dažnai vadinami įvairiais pavadinimais. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jie vadinami ,Vokietijoje – jėgeriais,Vengrijoje – .

Išnašos

History of the Art of War, Vol IV Hans Delbrück p449-51
„10th Mountain Division (LI)“. Fort Drum. The Wickham Charter. Nuoroda tikrinta 2021-07-12.
Susane, Volume I, p. 311.
Claus Telp (2005). The Evolution of Operational Art, 1740–1813. Routledge. ISBN 0-7146-5722-0.
Djuvara, pp. 283, 356; Vârtosu (1962), passim

Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] History of the Art of War, Vol IV Hans Delbrück p449-51

[2] „10th Mountain Division (LI)“. Fort Drum. The Wickham Charter. Nuoroda tikrinta 2021-07-12.

[3] Susane, Volume I, p. 311.

[4] Claus Telp (2005). The Evolution of Operational Art, 1740–1813. Routledge. ISBN 0-7146-5722-0.

[5] Djuvara, pp. 283, 356; Vârtosu (1962), passim