- Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.
55°28′25″š. pl. 25°23′43″r. ilg. / 55.4735°š. pl. 25.3952°r. ilg.
| Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2014 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Utenos |
| Savivaldybė | Utenos rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Leliūnai |
| Adresas | Kauno g. 19 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta | 1905 m. |
| Stilius | istorizmas |
| Klebonas | Andrius Šukys (2025) |
Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Leliūnų miestelyje.[1][2]
Istorija
redaguotiPirmoji medinė Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas 1 valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos.
1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti dvi koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 m. klebonavo kanauninkas Antanas Masaitis (1868–1938; palaidotas šventoriuje). Jo rūpesčiu 1905 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia.
1908 m. bažnyčia išdažyta, 1913 m. įrengti 21 registro vargonai, pagaminti Karaliaučiuje. Iš Leliūnų vargonininko Kazimiero Treinio muzikavimo įgūdžių yra gavęs žymus kompozitorius ir dirigentas Juozas Karosas (1890–1981).
1931 m. žaibui trenkus į bažnyčios bokštą nukrito 3 varpai, iš jų 2 sudužo. Klebono Jono Gudonio rūpesčiu 1940 m. varpai perlieti. Per Antrąjį pasaulinį karą vienas varpas išvežtas. 1956–1982 m. klebonavo Petras Senulis (1909–1982; palaidotas šventoriuje), 1946–1953 m. kalintas.
Architektūra
redaguotiBažnyčia istoristinė, kryžminio plano (37,5×21,5 m), su apside, dvibokštė. Vidus 3 navų. Turi 3 altorius. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų ir plytų bei geležinių grotelių. Šalia bažnyčios stovi raudonų plytų mūro Leliūnų šventoriaus koplyčia, pritaikyta edukacijoms ir parodoms.
1910 m. bažnyčioje buvo pastatyti Karaliaučiaus meistro Bruno Gėbelio 21 registro vargonai. Tai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje.[3] Nuo 1993 m. įrašyti į Kultūros vertybių registrą.[4] Vargonai restauruoti 2011–2012 m. Griežykla įrengta vargonų centre, iškelta į vargonų priekį (vargonininkas sėdi atsigręžęs į altorių). Dumplės - lygiagrečios, vargonų viduje, prospektas – neogotikinis, vieno tarpsnio, suskirstytas į penkis laukelius. Išskirtiniai vargonai pavaizduoti Leliūnų herbe.
Galerija
redaguoti- Bažnyčios šonas
- Priekis
- Bažnyčia ir šventoriaus koplyčia
- Šoninė nava
- Vargonai
- Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia leliunuseniunija.lt
- Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia utenainfo.lt
- Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios vargonai vargonai.lt
- „Vargonai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 323
- Vyskupijos informacija
- Parapijos puslapis 2010-05-02 iš Wayback Machine projekto.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia, Kas yra Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia? Ką reiškia Leliūnų šv. Juozapo bažnyčia?