Leifas Eiriksonas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Leifas Eiriksonas (pravarde Leivas Laimingasis; sen. isl. Leifr Eiríksson, apie 980–1020 m. Islandija) – vikingas keliautojas, pirmasis europietis (manoma), pasiekęs Amerikos žemyno krantus. Kilęs iš Islandijos. Tėvas – Eirikas Rudasis.

982–986 m. drauge su tėvu Eiriku Ruduoju keliavo į Grenlandiją. Apytikriai 1000 m. lankėsi Norvegijoje, ten priėmė krikštą. Grįžęs Grenlandijon, kartu su pasikviestu kunigu tarp naujakurių įvedė krikščionybę.

X a. pab. – XI a. pr., išplaukęs nuo Grenlandijos į pietus, jis pasiekė nežinomos žemės krantus, kurią dengė didžiuliai plokšti akmenys. Atitinkamai šią žemę jis pavadino Helulandu („plokščiųjų akmenų šalimi“). Plaukdamas toliau į pietus, L. Eiriksonas po keleto dienų pamatė tankiu mišku apaugusį krantą, todėl šalį pavadino Marklandu – „miškų šalimi“. Dar po dviejų kelionės dienų jo laivas išmetė inkarą upės žiotyse, kur augo laukinės vynuogės. Taip atsirado dar vienas pavadinimas – Vinlandas („vyno šalis“). Surentę čia trobas vikingai peržiemojo, o pavasarį grįžo namo.

Manoma, kad vikingų atrastos žemės yra dabartinis Labradoro pusiasalis, Niufaundlando sala, o žiemojimo vieta galėjo būti šiaurės rytinė Amerikos pakrantė. Čia rasti ir perduoti muziejui normanų gyvenviečių likučiai.

Išnašos

1. Sabina Prušinskienė. Leifas Eiriksonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-05-07.

Vikiteka: Leifas Eiriksonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga