Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Leiboristų partija
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Leiboristų partija Labour Party | |
| Lyderis | Keir Starmer |
|---|---|
| Įkurta | 1900 m. vasario 27 d. |
| Būstinė | Londonas |
| Narių skaičius | 366 604 (2024) |
| Politinė ideologija | Socialdemokratija Demokratinis socializmas |
| Politinė pozicija | Centro kairė |
| Europos narystė | Europos socialistų partija |
| Tarptautinė narystė | Socialistų Internacionalas |
| Spalvos | Raudona |
| Bendruomenių Rūmai | 412 / 650 |
| Lordų Rūmai | 172 / 783 |
| Škotijos parlamentas | 22 / 129 |
| Svetainė | |
| www | |
Didžiosios Britanijos darbininkų partija (angl. Labour party (LP), Leiboristų partija) – Jungtinės Karalystės didžiausia politinė partija.
Įkurta 1900 m. vasario 7 d. kaip profsąjungų politinė partija. Iniciatoriai buvo pirmasis į parlamentą 1892 m. išrinktas socialistas Keiras Hardis, 1893 m. įkūręs Nepriklausomą darbo partiją, ir Socialdemokratinė federacija, tapusios naujosios partijos kolektyviniais nariais. Iš pradžių vadinosi Darbininkų atstovavimo komitetas, nuo 1906 m. – Darbininkų (leiboristų) partija.
Pirmosios kovos
Jau 1901 m. partija priskaičiavo per milijoną narių, nes partijos nariu galėjo būti tik profsąjungietis. 1906 m. rinkimuose į Bendruomenių rūmus gavo 54 vietas. 1916 m. Džordžas Bernsas ir Arturas Hendersonas dalyvavo Vyriausybėje.
1918 m. priimti pirmieji organizaciniai dokumentai – įstatai ir programa „Leiboristai ir naujoji socialinė tvarka“, numačiusi pramonės ir žemės ūkio , progresinius mokesčius, teisingą paskirstymą.
1924 ir 1929–1931 m. LP lyderis R. Makdonaldas suformavo vienpartinius kabinetus, tačiau nesugebėjo įgyvendinti savo socialinių ekonominių įsipareigojimų.
1928 m. programoje „Leiboristai ir tauta“ dešinesnė partijos dalis su F. Snuodenu priekyje sugebėjo įtvirtinti darbo ir kapitalo bendradarbiavimo principą, tačiau 1931 m., reikalaudami, kad tuometinė LP vyriausybė vykdytų griežtesnę politiką prieš dirbančiuosius, paliko partiją ir įkūrė Nacionalleiboristų partiją, jos vienu lyderių tapęs R. Makdonaldas vėl tapo koalicinės vyriausybės vadovu. 1932 m. iš LP išėjo Nepriklausomoji darbininkų partija.
Didžioji sėkmė
1945 m. rinkimuose leiboristai gavo 47,8 % balsų ir absoliučią daugumą parlamente. Buvo sudaryta vienpartinė K. Etlio vyriausybė, o rudenį priimta nauja programa „Veidu į ateitį“, kurioje numatyta Britanijoje sukurti socialistinę visuomenę ir žymiai pagerinti gyvenimo lygį. Buvo nacionalizuota anglies, dujų, elektros, metalurgijos pramonė, geležinkeliai, avialinijos, bankas. Iš viso valstybė perėmė penktadalį gamybinės galios. Buvo įkurtas Nacionalinis draudimo fondas, į kurį trečdalį lėšų mokėjo dirbantieji, o du trečdalius valstybė ir darbdaviai.
1948 m. sukurta nacionalinė , valstybė perėmė visas ligonines ir įvedė nemokamą gydymą. 1951 m. buvo panaikintas karo metais įvestas streikų draudimas, įvestas trečiųjų teismas darbo konfliktams spręsti. Valdant leiboristams, Britanija įstojo į NATO, dalyvavo kuriant .
1951–1963 m. leiboristai buvo opozicijoje, nors gaudavo 43–48 % balsų. 1958 m. LP inicijavo branduolinių bandymų nutraukimą. 1964–1970 m. H. Vilsonas vėl sudarė vienpartinę vyriausybę – LP 1964 m. gavo 44,1, 1966 m. – 47,9 % balsų. Buvo modernizuota socialinio aprūpinimo sistema, padidintos pensijos, pagerintas medicininis aptarnavimas, nustatyta maksimali butų nuomos kaina, pagerintos mokytojų darbo sąlygos. 1969 m. nuo 21 iki 18 m. sumažintas rinkimų amžiaus cenzas. Įkurta pramonės reorganizavimo korporacija rūpinosi ekonomikos pagyvinimu. Tačiau 1966 m. buvo užšaldytas atlyginimų augimas, 1967 m. teko devalvuoti svarą, buvo priimta eilė antiprofsąjunginių priemonių, todėl prasidėjo trintis partijoje.
Sėkmės ir nesėkmės
1970 m. LP gavo tik 43 % balsų ir prarado 76 vietas parlamente. Tai sustiprino partijoje kairiąsias pozicijas. 1971–1972 m. Kairiųjų radikalų populistų lyderis Tonis Benas buvo net Leiboristų partijos pirmininkas.
1973 m. „Leiboristų programą Didžiajai Britanijai“ galima vadinti radikaliausiu dokumentu partijos istorijoje. Buvo numatyti papildomi mokesčiai turtingiausiems ir parama neturtingiems, plati butų statybos programa, valstybinė visos pramonės kontrolė. Tai leido LP 1974 m. dviejuose rinkimuose gauti 37,1 ir 39,2 % balsų ir sudaryti 1974–1976 m. H. Vilsono, 1976–1979 m. D. Kallageno vyriausybes.
Tačiau šis laikotarpis sutapo su ekonomikos krize, todėl, reikalaujant Tarptautiniam valiutos fondui, teko atsisakyti daugelio programų, nebuvo efektyvus bandymas apriboti monopolijas, apmokestinti turtinguosius. 1979 m. gavusi tik 36,9 % balsų, LP iki 1997 m. turėjo likti opozicijoje.
1980 m. buvo panaikinta kolektyvinė narystė, įvesti partijos lyderio rinkimai, pakeista parlamentinė frakcija. Tai nepatiko dešiniesiems D. Ovenui, Š. Viljamsui, R. Dženkinsonui, kurie 1981 m. įkūrė Didžiosios Britanijos socialdemokratų partiją, o 1989 m. susijungę su liberalais, sudarė Socialliberalų demokratų partiją. Tai iš LP atėmė apie dešimtadalį rinkėjų 1983 ir 1987 m. rinkimuose. Pastaruosiuose LP gavo 30,9 % balsų ir 229 vietas Bendruomenių rūmuose.
1988 m. LP turėjo 266 000 individualių ir 5,2 mln. kolektyvinių narių.
Naujoji kryptis
Partijos lyderiu tapus N. Kinnokui buvo atsisakyta valstybinio sektoriaus plėtros, suderinti santykiai su profsąjungomis. Dar geresni santykiai su rinkėjais užsimezgė, 1993 m. partijos lyderiu tapus . Tiesa, partijos suvažiavime, balsuojant už jo pasiūlytą principą „vienas narys, vienas balsas“, kuriuo buvo suvaržytos profsąjungų teisės renkant partijos lyderius, tik susilaikius kai kurioms profsąjungoms, jam pavyko surinkti būtinus 47,5 % balsų, 3 % daugiau, negu tradicionalistai.
Dž. Smito populiarumas beveik garantavo partijos pergalę rinkimuose, tačiau jis netrukus mirė, o jo pradėtus darbus tęsė populiarus jaunas politikas Tonis Bleiras, iškėlęs lozungą „New Labour, New Life for Britain“ ir 1997 m. atvedęs LP į pergalę. Tuose rinkimuose leiboristų sąraše į parlamentą buvo išrinkta 101 moteris.
2001 m. T. Blairas pakartojo pergalę – LP gavo 167 vietų persvarą parlamente. 2002 m. britų socialdemokratai pasiūlė idėją sukurti E-partiją, t. y. palengvinti ir suvisuotinti visus balsavimus, sprendžiant partijos reikalus ir jos įgyvendinamus projektus.
Struktūra
Organizuota pagal parlamento rinkimų apygardas – jų 635.
Aukščiausias organas kasmetinė konferencija, kurioje renkama dalis Nacionalinio vykdomojo komiteto-25 nariai, kiti atstovauja jaunimo ir kitokioms organizacijoms.
Partijos lyderį iki 1993 m. rinko rinkikų kolegija, sudaroma iš vietinių partinių organizacijų, profsąjungų, parlamento frakcijos atstovų. Kandidatus į Didžiosios Britanijos parlamentą ir kraštų parlamentus renka pačios vietinės organizacijos.
Nuolat sudaromas „šešėlinis kabinetas“, taip pat ir savivaldybėse, kuriose LP yra opozicijoje.
LP priklauso savaitraštis „Labour Weekly“, mėnraštis „New Socialist“. Be to, partija naudojasi profsąjungų spauda.
Socialistų Internacionalo narė nuo 1951 m.
DBLP lyderiai
- 1906–1908 m. – Keir Hardie
- 1908–1910 m. – Arthur Henderson
- 1910–1911 m. – George Nicoll Barnes
- 1911–1914 m. – Ramsay MacDonald
- 1914–1917 m. – Arthur Henderson
- 1917–1921 m. – William Adamson
- 1921–1922 m. – John Robert Clynes
- 1922–1931 m. – Ramsay MacDonald
- 1931–1932 m. – Arthur Henderson
- 1932–1935 m. – George Lansbury
- 1935–1955 m. – Clement Attlee
- 1955–1963 m. – Hugh Gaitskell
- 1963–1976 m. – Harold Wilson
- 1976–1980 m. – James Callaghan
- 1980–1983 m. – Michael Foot
- 1983–1992 m. – Neil Kinnock (1986–1993 m. vienas iš SI vicepirmininkų)
- 1992–1994 m. –
- 1994 m. – Margaret Beckett
- 1994–2007 m. – Tony Blair
- 2007–2010 m. – Gordon Brown
- 2010 m. – Harriet Harman
- 2010–2015 m. – Ed Miliband
- 2015 m. – Harriet Harman
- 2015–2020 m. – Jeremy Corbyn
- nuo 2020 m. – Keir Starmer
Išnašos
- Helm, Toby (30 March 2024). „Labour membership falls by 23,000 over Gaza and green policies“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 30 March 2024.
- Worley, Matthew (2009). The Foundation of the British Labour Party: Identities, Cultures, and Perspectives,1900–39. Farnham: . ISBN 978-0-7546-6731-5 – via .
- Nordsieck, Wolfram (2019). „United Kingdom“. Parties and Elections in Europe. Suarchyvuota iš originalo 11 October 2012. Nuoroda tikrinta 21 January 2020.
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leiboristų partija, Kas yra Leiboristų partija? Ką reiškia Leiboristų partija?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Leiboristu partija Labour PartyLyderisKeir StarmerĮkurta1900 m vasario 27 d 1900 02 27 BustineLondonasNariu skaicius366 604 2024 Politine ideologijaSocialdemokratija Demokratinis socializmasPolitine pozicijaCentro kaireEuropos narysteEuropos socialistu partijaTarptautine narysteSocialistu InternacionalasSpalvos RaudonaBendruomeniu Rumai412 650Lordu Rumai172 783Skotijos parlamentas22 129Svetainewww labour org uk wbr wbr wbr Didziosios Britanijos darbininku partija angl Labour party LP Leiboristu partija Jungtines Karalystes didziausia politine partija Įkurta 1900 m vasario 7 d kaip profsajungu politine partija Iniciatoriai buvo pirmasis į parlamenta 1892 m isrinktas socialistas Keiras Hardis 1893 m įkures Nepriklausoma darbo partija ir Socialdemokratine federacija tapusios naujosios partijos kolektyviniais nariais Is pradziu vadinosi Darbininku atstovavimo komitetas nuo 1906 m Darbininku leiboristu partija Pirmosios kovosJau 1901 m partija priskaiciavo per milijona nariu nes partijos nariu galejo buti tik profsajungietis 1906 m rinkimuose į Bendruomeniu rumus gavo 54 vietas 1916 m Dzordzas Bernsas ir Arturas Hendersonas dalyvavo Vyriausybeje 1918 m priimti pirmieji organizaciniai dokumentai įstatai ir programa Leiboristai ir naujoji socialine tvarka numaciusi pramones ir zemes ukio progresinius mokescius teisinga paskirstyma 1924 ir 1929 1931 m LP lyderis R Makdonaldas suformavo vienpartinius kabinetus taciau nesugebejo įgyvendinti savo socialiniu ekonominiu įsipareigojimu 1928 m programoje Leiboristai ir tauta desinesne partijos dalis su F Snuodenu priekyje sugebejo įtvirtinti darbo ir kapitalo bendradarbiavimo principa taciau 1931 m reikalaudami kad tuometine LP vyriausybe vykdytu grieztesne politika pries dirbanciuosius paliko partija ir įkure Nacionalleiboristu partija jos vienu lyderiu tapes R Makdonaldas vel tapo koalicines vyriausybes vadovu 1932 m is LP isejo Nepriklausomoji darbininku partija Didzioji sekme1945 m rinkimuose leiboristai gavo 47 8 balsu ir absoliucia dauguma parlamente Buvo sudaryta vienpartine K Etlio vyriausybe o rudenį priimta nauja programa Veidu į ateitį kurioje numatyta Britanijoje sukurti socialistine visuomene ir zymiai pagerinti gyvenimo lygį Buvo nacionalizuota anglies duju elektros metalurgijos pramone gelezinkeliai avialinijos bankas Is viso valstybe pereme penktadalį gamybines galios Buvo įkurtas Nacionalinis draudimo fondas į kurį trecdalį lesu mokejo dirbantieji o du trecdalius valstybe ir darbdaviai 1948 m sukurta nacionaline valstybe pereme visas ligonines ir įvede nemokama gydyma 1951 m buvo panaikintas karo metais įvestas streiku draudimas įvestas treciuju teismas darbo konfliktams spresti Valdant leiboristams Britanija įstojo į NATO dalyvavo kuriant 1951 1963 m leiboristai buvo opozicijoje nors gaudavo 43 48 balsu 1958 m LP inicijavo branduoliniu bandymu nutraukima 1964 1970 m H Vilsonas vel sudare vienpartine vyriausybe LP 1964 m gavo 44 1 1966 m 47 9 balsu Buvo modernizuota socialinio aprupinimo sistema padidintos pensijos pagerintas medicininis aptarnavimas nustatyta maksimali butu nuomos kaina pagerintos mokytoju darbo salygos 1969 m nuo 21 iki 18 m sumazintas rinkimu amziaus cenzas Įkurta pramones reorganizavimo korporacija rupinosi ekonomikos pagyvinimu Taciau 1966 m buvo uzsaldytas atlyginimu augimas 1967 m teko devalvuoti svara buvo priimta eile antiprofsajunginiu priemoniu todel prasidejo trintis partijoje Sekmes ir nesekmes1970 m LP gavo tik 43 balsu ir prarado 76 vietas parlamente Tai sustiprino partijoje kairiasias pozicijas 1971 1972 m Kairiuju radikalu populistu lyderis Tonis Benas buvo net Leiboristu partijos pirmininkas 1973 m Leiboristu programa Didziajai Britanijai galima vadinti radikaliausiu dokumentu partijos istorijoje Buvo numatyti papildomi mokesciai turtingiausiems ir parama neturtingiems plati butu statybos programa valstybine visos pramones kontrole Tai leido LP 1974 m dviejuose rinkimuose gauti 37 1 ir 39 2 balsu ir sudaryti 1974 1976 m H Vilsono 1976 1979 m D Kallageno vyriausybes Taciau sis laikotarpis sutapo su ekonomikos krize todel reikalaujant Tarptautiniam valiutos fondui teko atsisakyti daugelio programu nebuvo efektyvus bandymas apriboti monopolijas apmokestinti turtinguosius 1979 m gavusi tik 36 9 balsu LP iki 1997 m turejo likti opozicijoje 1980 m buvo panaikinta kolektyvine naryste įvesti partijos lyderio rinkimai pakeista parlamentine frakcija Tai nepatiko desiniesiems D Ovenui S Viljamsui R Dzenkinsonui kurie 1981 m įkure Didziosios Britanijos socialdemokratu partija o 1989 m susijunge su liberalais sudare Socialliberalu demokratu partija Tai is LP ateme apie desimtadalį rinkeju 1983 ir 1987 m rinkimuose Pastaruosiuose LP gavo 30 9 balsu ir 229 vietas Bendruomeniu rumuose 1988 m LP turejo 266 000 individualiu ir 5 2 mln kolektyviniu nariu Naujoji kryptisPartijos lyderiu tapus N Kinnokui buvo atsisakyta valstybinio sektoriaus pletros suderinti santykiai su profsajungomis Dar geresni santykiai su rinkejais uzsimezge 1993 m partijos lyderiu tapus Tiesa partijos suvaziavime balsuojant uz jo pasiulyta principa vienas narys vienas balsas kuriuo buvo suvarzytos profsajungu teises renkant partijos lyderius tik susilaikius kai kurioms profsajungoms jam pavyko surinkti butinus 47 5 balsu 3 daugiau negu tradicionalistai Dz Smito populiarumas beveik garantavo partijos pergale rinkimuose taciau jis netrukus mire o jo pradetus darbus tese populiarus jaunas politikas Tonis Bleiras iskeles lozunga New Labour New Life for Britain ir 1997 m atvedes LP į pergale Tuose rinkimuose leiboristu sarase į parlamenta buvo isrinkta 101 moteris 2001 m T Blairas pakartojo pergale LP gavo 167 vietu persvara parlamente 2002 m britu socialdemokratai pasiule ideja sukurti E partija t y palengvinti ir suvisuotinti visus balsavimus sprendziant partijos reikalus ir jos įgyvendinamus projektus StrukturaOrganizuota pagal parlamento rinkimu apygardas ju 635 Auksciausias organas kasmetine konferencija kurioje renkama dalis Nacionalinio vykdomojo komiteto 25 nariai kiti atstovauja jaunimo ir kitokioms organizacijoms Partijos lyderį iki 1993 m rinko rinkiku kolegija sudaroma is vietiniu partiniu organizaciju profsajungu parlamento frakcijos atstovu Kandidatus į Didziosios Britanijos parlamenta ir krastu parlamentus renka pacios vietines organizacijos Nuolat sudaromas seselinis kabinetas taip pat ir savivaldybese kuriose LP yra opozicijoje LP priklauso savaitrastis Labour Weekly menrastis New Socialist Be to partija naudojasi profsajungu spauda Socialistu Internacionalo nare nuo 1951 m DBLP lyderiai1906 1908 m Keir Hardie 1908 1910 m Arthur Henderson 1910 1911 m George Nicoll Barnes 1911 1914 m Ramsay MacDonald 1914 1917 m Arthur Henderson 1917 1921 m William Adamson 1921 1922 m John Robert Clynes 1922 1931 m Ramsay MacDonald 1931 1932 m Arthur Henderson 1932 1935 m George Lansbury 1935 1955 m Clement Attlee 1955 1963 m Hugh Gaitskell 1963 1976 m Harold Wilson 1976 1980 m James Callaghan 1980 1983 m Michael Foot 1983 1992 m Neil Kinnock 1986 1993 m vienas is SI vicepirmininku 1992 1994 m 1994 m Margaret Beckett 1994 2007 m Tony Blair 2007 2010 m Gordon Brown 2010 m Harriet Harman 2010 2015 m Ed Miliband 2015 m Harriet Harman 2015 2020 m Jeremy Corbyn nuo 2020 m Keir StarmerIsnasosHelm Toby 30 March 2024 Labour membership falls by 23 000 over Gaza and green policies The Guardian Nuoroda tikrinta 30 March 2024 Worley Matthew 2009 The Foundation of the British Labour Party Identities Cultures and Perspectives 1900 39 Farnham ISBN 978 0 7546 6731 5 via Nordsieck Wolfram 2019 United Kingdom Parties and Elections in Europe Suarchyvuota is originalo 11 October 2012 Nuoroda tikrinta 21 January 2020 NuorodosOficiali svetaine