Lechtalio Alpės

Lechtalio Alpės
Vaizdas nuo Stanskogelio į centrines Lechtalio Alpes
Žemynas	Europa
Šalys	Austrija
Aukščiausias taškas	Parzejeršpicė, 3036 m
Koordinatės	47°10′28″ š. pl. 10°28′42″ r. ilg. / 47.17444°š. pl. 10.47833°r. ilg. / 47.17444; 10.47833
Kalnodara	Šiaurinės Alpės

Vikiteka	Lechtalio AlpėsVikiteka

Lechtalio Alpės (vok. Lechtaler Alpen) – kalnų masyvas Šiaurinėse Alpėse, vakarinėje Austrijoje, didžiąja dalimi esantis Tirolio žemėje, o vakarinis pakraštys – Forarlberge. Aukščiausia viršukalnė – Parzejeršpicė (3036 m), vienintelis tris tūkstančius metrų viršijantis kalnas Šiaurinėse Alpėse.

Masyvas pritaikytas turizmui: čia gausu kalnų namelių, žygių takų, veikia slidinėjimo kurortai. Pietuose yra „Ski Arlberg“ – didžiausias Austrijos slidinėjimo centras.

Lechtalio Alpės vardą gavo nuo Lecho upės, tekančios būtent kalnų masyvo šiaurės vakarinėje dalyje. Lechtalio slėnis, kuriuo teka ši upė, driekiasi apie 60 km per Tirolį bei Forarlbergą – tai ir žymi natūralią šios kalnų grupės ribą.

Geografija

Gretimos kalnų grupės

Lechtalio Alpės ribojasi su šiomis Alpių kalnų grupėmis:

Algojaus Alpės – šiaurėje
Amergau Alpės – šiaurės rytuose
Veteršteino ir Mymingo kalnai – rytuose
Ectalio Alpės ir Zamnauno kalnai – pietuose
Fervalis – pietvakariuose
Lechkeleno kalnai – vakaruose

Ribos

Vakaruose Lechtalio Alpes nuo Lechkeleno kalnų skiria Flekseno perėja. Iš čia riba eina Ciurso upeliu iki jo santakos su Lechu, toliau – Lecho upe iki Roitės, tuomet per Cvišentoreno slėnį pasiekia Ervaldo įdubą.

Rytuose jas nuo Mymingo kalnų skiria Ferno perėja. Pietuose riba driekiasi palei Ino upę nuo Imsto iki Landeko, toliau palei Zaną iki santakos su Rozana, vėliau kyla Rozanos aukštupiu iki Sankt Antono ir Arlbergo perėjos, nuo kurios vėl leidžiasi Rauzo upeliu ir kyla iki Flekseno perėjos.

Pagal oficialią AVE Rytinių Alpių klasifikaciją vakarinė teritorija už Flekseno perėjos priskiriama atskirai Lechkeleno kalnų grupei.

Pogrupiai

Skiriami šie pagrindiniai pogrupiai:

Valugos grupė ir Šiaurinės keteros
Veteršpicės ir Valezingo grupė
Fraišpicės keteros
Parzejeršpicės grupė
Medriolas, Roskaro ir Grieso slėnio grupė
Mutekopfo grupė ir Parcinas
Namlozo kalnai ir Haitervandas
Ligfeisto grupė
Tanelerio ir Lorės grupė

Aukščiausios viršukalnės

Lechtalio Alpėse yra per 600 įvardytų viršukalnių. Iš jų aukščiausios:

Parzejeršpicė – 3036 m
Davinkopfas – 2968 m
Pietinė Švarcerkopfo viršūnė – 2947 m
Gatškopfas – 2945 m
Boksgartenšpicė – 2941 m
Holcgauer Veteršpicė – 2895 m
Forderzėšpicė – 2889 m
Fraišpicė – 2884 m
Aizenšpicė – 2859 m
Fajaršpicė – 2851 m

Kitos žinomos viršūnės: Didžioji Šlenkeršpicė (2831 m), Valuga (2809 m), Mutekopfas (2774 m), Stanskogelis (2757 m), Rogšpicė (2747 m), Haitervandas (2642 m), Namlozer Veteršpicė (2553 m), Loreakopfas (2471 m), Taneleris (2341 m).

Perėjos

Svarbiausia automobiliams pritaikyta perėja – Hanteno perėja (1894 m).

Kitos turistiniu požiūriu reikšmingos perėjos:

Almajurjochas (2237 m)
Kaizerjochas (2310 m)
Flaršjochas (2464 m)
Patrolšartė (2846 m, aukščiausia perėja)
Zešartė (2599 m) – E5 maršruto dalis
Forderė ir Hinterė Drėmelšartė (2434 m ir 2470 m)

Geologija

Lechtalio Alpės – ilgas, nuosekliai išsidėstęs kalnų masyvas, turintis ryškų pagrindinį kalnagūbrį ir iš jo atsišakojančias ilgas, tankias šonines kalnų grandis. Kalnynas tęsiasi apie 70 km, jo vidutinis plotis – 20 km. Čia vyrauja nuosėdinės uolienos, dėl kurių kraštovaizdis itin įvairus.

Lechtalio Alpių kalnyną daugiausia sudaro dolomitas ir įvairūs kalkakmeniai, taip pat margaspalvis mergelis. Dolomitas čia formuoja trapias, skilinėjančias, nuolaužų gausias viršūnes, pavyzdžiui, Drėmelšpicė, Laiteršpicė ar Forderzėšpicė. Aukštumose margaspalvis mergelis sudaro gelsvus birius šlaitus, o vidutinėse aukštumose – derlingas pievas. Kai kurios keteros sudarytos iš Aptycho kalkakmenio – tai senovinių jūrų dugno nuosėdų uoliena. Viršutinio rėto kalkakmenis susidarė prieš maždaug 200 milijonų metų vėlyvojo triaso jūrose. Jis tvirtas, šviesus, todėl tinkamas laipiojimui (pvz., Holcgauer Veteršpicė). Vėteršteino kalkakmenis – dar senesnis, susiformavęs prieš 240 mln. metų, sudarantis įspūdingas ištisines uolų sienas, pavyzdžiui, Haitervando masyvas.

Mutekopfo regione išskirtinai aptinkami Gosau serijos sluoksniai – tai vėlyvosios mezozojaus eros laikotarpiu susidarę įvairiaspalviai nuosėdinių uolienų klodai. Juos sudaro konglomeratai, brekčijos ir smiltainiai. Pietiniuose pakraščiuose vietomis pasitaiko ir žėručio skalūno, būdingo Centrinėms Alpėms.

Gamtos apsauga

Lechtalio Alpių Tirolio dalyje yra kelios saugomos teritorijos: Ervaldo įdubos ir Antelsbergo gamtos rezervatai, Zilco Ino pakrantės apsaugos zona, Mutekopfo ramybės zona bei Tirolio Lecho gamtos parkas. Nedidelėje Forarlbergo dalyje saugomų teritorijų nėra.

Turizmas

Kalnų trobelės

Lechtalio Alpėse veikia daug Vokietijos ir Austrijos Alpių klubo trobelių, tarp jų – Anhalter, Ansbacher, Augsburger, Memminger, Steinsee, Württemberger, Kaiserjochhaus, Leutkircher ir Ulmer. Dauguma jų būna atidarytos nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio, siūlo nakvynę ir maitinimą.

Žygių maršrutai

Per masyvą eina keli žinomi ilgojo nuotolio pėsčiųjų maršrutai:

E5 – kerta kalnus iš šiaurės į pietus, aukščiausias taškas – 2599 m Zešartės perėjoje.
Šiaurės Alpių kelias (01) – eina išilgai kalnų keteros, dar vadinamas Lechtalio aukštumų taku.
Via Alpina – tarptautinis maršrutas, kurio raudonasis ir geltonasis keliai čia turi po dvi atkarpas.

Taip pat populiarūs techniškai sudėtingi Augsburgo aukštumų takas ir Špilervegas.

Via Ferrata

Lechtalio Alpėse įrengtos kelios kopimo trasos, aprūpintos įtvirtintais lynais, pakopom, rankenom, kopėčiomis bei tiltais (Via Ferrata), įskaitant Arlbergo, Štainkaršpicės, Imsto, Forderė Platenšpicės ir Raichšpicės maršrutus.

Slidinėjimas

Dėl statiško ir uolėto reljefo dideli slidinėjimo kurortai reti. Išimtis – „Ski Arlberg“ zona su Sankt Antono ir Ciurso kalnų kurortais vakarinėje dalyje.