Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lazdininkų kapinynasLazdininkų kapinynas ir senovės gyvenvietė 2000 m tyrimų metuLazdininkų kapinynasKoordinatės 56 00 4
Lazdininkų kapinynas
| Lazdininkų kapinynas | |||
|---|---|---|---|
| Lazdininkų kapinynas | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 11,02 ha | ||
| Naudotas | IV a. pr. m. e. – XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1982, 1992 | ||
| Tirtas | 1940, 1958, 1976, 1978–1982, 1991–1993, 1996–1998, 2000, 2001, 2003, 2006–2009 m. | ||
Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas (valsybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5208; senas registro kodas – A1708; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR490) – kapinynas, senovės gyvenvietė ir senovės gamybos vieta Kretingos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Lazdininkų kaime (Darbėnų seniūnija), Kalnalaukio kalvoje tarp Darbos ir upelių.
Istorija
Ankstyvajame geležies amžiuje Kalnalaukio kalvoje veikė senovės gyvenvietė ir gamybos vieta, kurioje iš vietinės balų rūdos buvo lydoma geležis, deginama medžio anglis. II–XIII a. joje buvo kapinynas.
XVI a. – XX a. pradžioje čia buvo bendro naudojimo kaimo žemės: ganyklos ir šienaujamos pievos. Žemės reformos metu XX a. 4 dešimtmetyje kapinynas pateko į naujakurių Baužio ir Vaičekausko žemės sklypus. Žemės savininkams kapinyno teritorijoje pradėjus statyti sodybų pastatus ir arti žemę, buvo randama įvairių archeologinių radinių, kurių dalis pateko į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, o kiti 1935 m. buvo perduoti besikuriančiam Kretingos muziejui.
Kapinyno teritorijos pietinė dalis smarkiai apnaikinta 1976 m. statant Lazdininkų (Mažučių) gyvulininkystės kompleksą.
Be minėtų muziejų, atsitiktiniai radiniai pateko į privačius rinkinius, Klaipėdos, Palangos ir Liepojos muziejus.
1972 m. kapinynas paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR490), o 2003 m. įrašytas į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą (A1708).
Saugomos teritorijos dydis – 11,02 ha.
Tyrimai
1940 m. kapinyną tyrė Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas), 1958 m. – Kauno valstybinis istorijos muziejus (tyrimų vadovė ), 1976 m. – Vilniaus paminklų konservavimo institutas (tyrimų vadovai ir ), 1978–1982 – Kauno valstybinis istorijos muziejus (tyrimų vadovė , 1982 m. – Kristina Rickevičiūtė), 1991–1993, 1996, 1997 m. – Kretingos muziejus (archeologai Donatas Butkus ir Julius Kanarskas), 1998 m. – Audronė Bliujienė (Lietuvos dailės muziejus), 2000–2001, 2003, 2006–2009 m. – Kretingos muziejus (tyrimų vadovas Donatas Butkus, 2006 m. – Julius Kanarskas).
Tyrimų metu rasti radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo ir Kretingos muziejuose.
Kapinynas
1940–2008 m. ištirtas 5253 m² dydžio plotas, kuriame rasta 395 nedegintų ir 114 sudegintų II–XII a. žmonių kapų, 1 žirgo griaučiai bei 11 II–V a. simbolinių žirgų kapų. Nuo II a. kapai buvo apjuosiami apskritimo, ovalo arba pailgo keturkampio formos akmenų vainikais, besijungiančiais tarpusavyje. V–VI a. tradicija apjuosti kapą akmenimis išnyko, o nuo X–XI a. paplito mirusiųjų deginimo paprotys. Dalis degintinių kapų įrengta pagal griautinio laidojimo tradicijas, vėliau įkapės laužytos ar degintos kartu su mirusiuoju.
Vyrų kapuose dažniausia rasta geležinių ginklų ir darbo įrankių (kirvių, ietigalių, dalgių, peilių), papuošalų (antkaklių, segių, apyrankių), o moterų kapuose – apyvokos reikmenų, papuošalų (antkaklių, segių, apyrankių, žiedų, gintaro ir stiklo karolių). II–III a. kapuose aptinkama Romos imperijos monetų, vyrų kapuose rasta skydų, tošinių dėžučių su papuošalais, žirgų galvų, kurios laikomos simboliniais žirgų kapais. Retas radinys – gintaro kaušelis su rankenėle (rastas 1976 m.).
Kapinynas priskiriamas kuršiams ir jų protėviams protokuršiams.
Senovės gyvenvietė ir gamybos vieta
Kapinyno teritorijos šiaurinėje dalyje aptiktas ankstyvojo geležies amžiaus antrosios pusės – senojo geležies amžiaus pradžios senovės gyvenvietės ir gamybos vietos kultūrinis sluoksnis su ugniavietėmis, stulpavietėmis, nenustatytos paskirties duobėmis, akmenų konstrukcijomis, pavieniais radiniais, molio tinku, gargažėmis, šlaku.
Jame 2000 m. ištirtos geležies lydymo rūdnelės (radiokarboninė data 2340±60) liekanos, kurios liudija, kad lazdininkiečiai jau IV–III a. pr. m. e. jau mokėjo iš vietinės balų rūdos išsilydyti geležį.
Šaltiniai
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 11, p. 641.
- . Lazdininkų (Kretingos raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais. Vilnius, 1978, p. 141–150.
- , Kristina Rickevičiūtė. Lazdininkų senkapio tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980, p. 72-75.
- , Kristina Rickevičiūtė. Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, 1982, p. 59-62.
- Kristina Rickevičiūtė. Lazdininkų plokštinio kapinyno tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984, p. 59-62.
- Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, d. 1. Vilnius, 1992, p. 39-41.
- Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1991 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, d. 1. Vilnius, 1992, p. 81-85.
- Donatas Butkus, , Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1992 ir 1993 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994, p. 138–145.
- Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1996–1997 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 190–194.
- Audronė Bliujienė, Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyno tyrinėjimai 1998 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p. 252–255.
- Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2001, p. 98-100.
- Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2001, p. 119–120.
- Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. Vilnius, 2005, p. 30-31.
- Donatas Butkus, Julius Kanarskas. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. Vilnius, 2001, p. 118–119.
- Julius Kanarskas, Donatas Butkus, Algimantas Merkevičius. Lazdininkų (Kalnalaukio) senovės gyvenvietė. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 68-72.
- Julius Kanarskas, Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007, p. 157–158.
- Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. Vilnius, 2008, p. 178–182.
- Donatas Butkus. Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. Vilnius, 2008, p. 118–122.
Nuorodos
- Audronė Bliujienė, Donatas Butkus. VII a. pirmosios pusės karys iš Lazdininkų (Kalnalaukio) ISSN 1392–6748 Archyvuota kopija 2010-07-05 iš Wayback Machine projekto.
- Lazdininkų, Kalnalaukio kapinynas
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 1976 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 1978 ir 1979 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 1980 ir 1981 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 1982 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 1991 m.
- Lazdininkų senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1991 m.
- Lazdininkų kapinyno ir senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1992 ir 1993 m.
- Lazdininkų kapinyno ir senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1996 ir 1997 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 1998 m.
- Lazdininkų kapinyno ir senovės gamybos vietos tyrinėjimai 2000 m.
- Lazdininkų kapinyno ir senovės gamybos vietos tyrinėjimai 2001 m.
- Lazdininkų senovės gamybos vietos tyrinėjimai 2003 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 2003 m.
- Lazdininkų senovės gamybos vietos tyrinėjimai 2006 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 2006 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 2007 m.
- Lazdininkų kapinyno tyrinėjimai 2008 m.
- Lazdininkų kapinyno kuršių moters kapas 2008 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lazdininkų kapinynas, Kas yra Lazdininkų kapinynas? Ką reiškia Lazdininkų kapinynas?
Lazdininku kapinynasLazdininku kapinynas ir senoves gyvenviete 2000 m tyrimu metuLazdininku kapinynasKoordinates 56 00 42 s pl 21 12 14 r ilg 56 011697 s pl 21 203926 r ilg 56 011697 21 203926Vieta Kretingos rajonasSeniunija Darbenu seniunijaPlotas 11 02 haNaudotas IV a pr m e XIII a Zvalgytas 1982 1992Tirtas 1940 1958 1976 1978 1982 1991 1993 1996 1998 2000 2001 2003 2006 2009 m Lazdininku Kalnalaukio kapinynas valsybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 5208 senas registro kodas A1708 senas kulturos paminklu saraso Nr AR490 kapinynas senoves gyvenviete ir senoves gamybos vieta Kretingos rajono savivaldybes vakarineje dalyje Lazdininku kaime Darbenu seniunija Kalnalaukio kalvoje tarp Darbos ir upeliu IstorijaAnkstyvajame gelezies amziuje Kalnalaukio kalvoje veike senoves gyvenviete ir gamybos vieta kurioje is vietines balu rudos buvo lydoma gelezis deginama medzio anglis II XIII a joje buvo kapinynas XVI a XX a pradzioje cia buvo bendro naudojimo kaimo zemes ganyklos ir sienaujamos pievos Zemes reformos metu XX a 4 desimtmetyje kapinynas pateko į naujakuriu Bauzio ir Vaicekausko zemes sklypus Zemes savininkams kapinyno teritorijoje pradejus statyti sodybu pastatus ir arti zeme buvo randama įvairiu archeologiniu radiniu kuriu dalis pateko į Vytauto Didziojo kulturos muzieju o kiti 1935 m buvo perduoti besikurianciam Kretingos muziejui Kapinyno teritorijos pietine dalis smarkiai apnaikinta 1976 m statant Lazdininku Mazuciu gyvulininkystes kompleksa Be minetu muzieju atsitiktiniai radiniai pateko į privacius rinkinius Klaipedos Palangos ir Liepojos muziejus 1972 m kapinynas paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu AR490 o 2003 m įrasytas į valstybes saugomu kulturos vertybiu registra A1708 Saugomos teritorijos dydis 11 02 ha Tyrimai1940 m kapinyna tyre Vytauto Didziojo kulturos muziejus tyrimu vadovas Pranas Baleniunas 1958 m Kauno valstybinis istorijos muziejus tyrimu vadove 1976 m Vilniaus paminklu konservavimo institutas tyrimu vadovai ir 1978 1982 Kauno valstybinis istorijos muziejus tyrimu vadove 1982 m Kristina Rickeviciute 1991 1993 1996 1997 m Kretingos muziejus archeologai Donatas Butkus ir Julius Kanarskas 1998 m Audrone Bliujiene Lietuvos dailes muziejus 2000 2001 2003 2006 2009 m Kretingos muziejus tyrimu vadovas Donatas Butkus 2006 m Julius Kanarskas Tyrimu metu rasti radiniai saugomi Vytauto Didziojo karo ir Kretingos muziejuose Kapinynas 1940 2008 m istirtas 5253 m dydzio plotas kuriame rasta 395 nedegintu ir 114 sudegintu II XII a zmoniu kapu 1 zirgo griauciai bei 11 II V a simboliniu zirgu kapu Nuo II a kapai buvo apjuosiami apskritimo ovalo arba pailgo keturkampio formos akmenu vainikais besijungianciais tarpusavyje V VI a tradicija apjuosti kapa akmenimis isnyko o nuo X XI a paplito mirusiuju deginimo paprotys Dalis degintiniu kapu įrengta pagal griautinio laidojimo tradicijas veliau įkapes lauzytos ar degintos kartu su mirusiuoju Vyru kapuose dazniausia rasta geleziniu ginklu ir darbo įrankiu kirviu ietigaliu dalgiu peiliu papuosalu antkakliu segiu apyrankiu o moteru kapuose apyvokos reikmenu papuosalu antkakliu segiu apyrankiu ziedu gintaro ir stiklo karoliu II III a kapuose aptinkama Romos imperijos monetu vyru kapuose rasta skydu tosiniu dezuciu su papuosalais zirgu galvu kurios laikomos simboliniais zirgu kapais Retas radinys gintaro kauselis su rankenele rastas 1976 m Kapinynas priskiriamas kursiams ir ju proteviams protokursiams Senoves gyvenviete ir gamybos vieta Kapinyno teritorijos siaurineje dalyje aptiktas ankstyvojo gelezies amziaus antrosios puses senojo gelezies amziaus pradzios senoves gyvenvietes ir gamybos vietos kulturinis sluoksnis su ugniavietemis stulpavietemis nenustatytos paskirties duobemis akmenu konstrukcijomis pavieniais radiniais molio tinku gargazemis slaku Jame 2000 m istirtos gelezies lydymo rudneles radiokarbonine data 2340 60 liekanos kurios liudija kad lazdininkieciai jau IV III a pr m e jau mokejo is vietines balu rudos issilydyti gelezį SaltiniaiVisuotine lietuviu enciklopedija t 11 p 641 Lazdininku Kretingos raj senkapio tyrinejimai 1976 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais Vilnius 1978 p 141 150 Kristina Rickeviciute Lazdininku senkapio tyrinejimai 1978 ir 1979 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais Vilnius 1980 p 72 75 Kristina Rickeviciute Lazdininku kapinyno tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais Vilnius 1982 p 59 62 Kristina Rickeviciute Lazdininku plokstinio kapinyno tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais Vilnius 1984 p 59 62 Donatas Butkus Julius Kanarskas Lazdininku Kalnalaukio senoves gyvenviete Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais d 1 Vilnius 1992 p 39 41 Donatas Butkus Julius Kanarskas Lazdininku Kalnalaukio kapinyno tyrinejimai 1991 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais d 1 Vilnius 1992 p 81 85 Donatas Butkus Julius Kanarskas Lazdininku Kalnalaukio kapinyno tyrinejimai 1992 ir 1993 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais Vilnius 1994 p 138 145 Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinyno tyrinejimai 1996 1997 metais Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 p 190 194 Audrone Bliujiene Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinyno tyrinejimai 1998 m Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais Vilnius 2000 p 252 255 Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2000 metais Vilnius 2001 p 98 100 Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2001 metais Vilnius 2001 p 119 120 Donatas Butkus Julius Kanarskas Lazdininku Kalnalaukio senoves gyvenviete Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2003 metais Vilnius 2005 p 30 31 Donatas Butkus Julius Kanarskas Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2003 metais Vilnius 2001 p 118 119 Julius Kanarskas Donatas Butkus Algimantas Merkevicius Lazdininku Kalnalaukio senoves gyvenviete Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2006 metais Vilnius 2007 p 68 72 Julius Kanarskas Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2006 metais Vilnius 2007 p 157 158 Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2007 metais Vilnius 2008 p 178 182 Donatas Butkus Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2008 metais Vilnius 2008 p 118 122 NuorodosAudrone Bliujiene Donatas Butkus VII a pirmosios puses karys is Lazdininku Kalnalaukio ISSN 1392 6748 Archyvuota kopija 2010 07 05 is Wayback Machine projekto Lazdininku Kalnalaukio kapinynas Lazdininku kapinyno tyrinejimai 1976 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 1978 ir 1979 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 1980 ir 1981 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 1982 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 1991 m Lazdininku senoves gyvenvietes tyrinejimai 1991 m Lazdininku kapinyno ir senoves gyvenvietes tyrinejimai 1992 ir 1993 m Lazdininku kapinyno ir senoves gyvenvietes tyrinejimai 1996 ir 1997 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 1998 m Lazdininku kapinyno ir senoves gamybos vietos tyrinejimai 2000 m Lazdininku kapinyno ir senoves gamybos vietos tyrinejimai 2001 m Lazdininku senoves gamybos vietos tyrinejimai 2003 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 2003 m Lazdininku senoves gamybos vietos tyrinejimai 2006 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 2006 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 2007 m Lazdininku kapinyno tyrinejimai 2008 m Lazdininku kapinyno kursiu moters kapas 2008 m