Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė – miesto aikštė Kupiškio centrinėje dalyje, tarp S. Dariaus ir S. Girėno ir Gedimino gatvių. Skveras pavadintas kraštiečio, architekto Lauryno Gucevičiaus vardu. Auga liepos, klevai, kaštonai, taip pat daug gėlių rūšių. Kasmet prieš Šv. Kalėdas įžiebiama miesto eglė.
Į šiaurę nuo aikštės stovi buvusi žydų sinagoga (dab. Kupiškio viešoji biblioteka), taip pat netoli skulpūrų: „Avinėli, pasipurtyk!“, „Merkurijus“, skulpūrinė kompozicija „Kupiškėnų vestuvės“, paminklas Laurynui Gucevičiui bei daugelis daug kitų kūrėjo darbų.
Istorija
Aikštė jau nuo pat miesto kūrimosi pradžios buvo svarbi turgų bei prekybos vieta. Šalia stovėjo valsčiaus centras, viešbutis, trejetą smuklių. Tarpukariu vadinosi Turgaus, o atėjus antrajam sovietų okupaciniam laikotarpiui – Tarybų aikšte. Vykdant aikštės tvarkymą, pagal sovietinę ideologiją, 1948–1949 m. nugriauta didžioji dalis senųjų namų, vietoje jų pastatant pirmuosius sovietinius daugiabučius gyvenamuosius namus. 1955 m. lapkričio 11 d. aikštėje buvo atidengtas Stalino biustas, kuris išbuvo iki 1962 m. Paskyrus naują vietą turgums, aikštė prarado savo paskirtį; sovietmečiu rekonstravus tapo reprezentacine.
1988 m. Sąjūdžio metu aikštėje vyko žmonių susibūrimai. Atkūrus nepriklausomybę pervadinta Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu. Vyksta miesto šventės ir renginiai, 1997–2015 m. vyko tarptautinio folkloro festivalio „Lingaudala“ atidarymo koncertai.
2017 m. gale aikštė uždaryta rekonstrukcijai, o paminklas architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui perkeltas prie L. Stuokos Gucevičiaus gimnazijos.
Archeologiniai tyrimai
Rekonstruojant aikštę 2018 m. aptikti archeologiniai radiniai. Buvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai ir archeologiniai žvalgymai Š ir V aikštės pakraščiuose (vad. dr. A. Simniškytė-Strimaitienė). Archeologinių žvalgomųjų metu ištirti 7 šurfai. Nustatyta, jog kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais (monetomis, keramika, gyvulių kaulais, kokliais bei kitais radiniais) žvalgytoje tranšėjoje aikštės Š pakraštyje tęsiasi apie 100–120 metrų per visą tranšėjos plotį. Kultūrinio sluoksnio storis šurfuose įvairavo nuo 20 cm iki 170 cm. Degėsių ir griuvenų linzės rodo degimo, gaisro požymius. Rasta archeologinė medžiaga iš šių sedimentų gali būti datuojama XVII–XVIII a.
Rasti 62 radiniai iš metalo: per 40 monetų, 9 švininės plombos, 5 šrapnelio ir muškietos kulkos. Tarp kitų radinių paminėtinos kelios sagos, žiedelis, grandelė, šovinio tūta bei neidentifikuojamų dirbinių fragmentai iš spalvoto metalo (juostelės, grandinėlė, plokštelės). Dirbiniai iš metalo datuojami XVII–XX a. Gausiausią metalinių radinių kolekcijos dalį sudaro monetos, fiksuotos 38 radimo vietos. 26-se vietose buvo lokalizuotos XVII a. monetos. Tarp monetų daugiausiai Jono Kazimiero (1648–1668) bei Jono III Sobieskio laikų (1674–1696) varinių šilingų, grašių, šeštokų, vienas ar keli ortai. Monetos kaldintos Lenkijoje (Ujazdove, Krokuvoje) ir Prūsijoje. Spėjamai ankstyviausia moneta – 1624 m. (?) sidabrinis Karaliaučiaus kalyklos pusantrokas. XVII a. 2 pusėje nukaldintos monetos buvo plačiai naudojamos ir XVIII a. 1-je pusėje, nes Lenkijos ir Lietuvos valstybė naujų monetų tuomet beveik nekaldino.
Žvalgomųjų archeologinių tyrimų ir žvalgymų metu buvo surinkta beveik 8 kg keramikos, suregistruotos 145 šukės (6,5 kg). Nemaža dalis ornamentuota, iš 50-ties pakraštėlių beveik 20% ties peteliais buvo puošti bangelėmis, rievelėmis ir pan. Miestietišką keramiką reprezentuoja kitos indų grupės, – ąsočiai, lėkštės, keptuvės, taip pat puodynės su stambiomis ąsomis. Daugumos šių indų vidinės dalys padengtos žalia ir žalsva glazūra.
Suregistruota 30 koklių fragmentų. Daugiausiai tai – žaliai glazūruotų plokštinių ir karnizinių koklių duženos, kurių plokštės buvo puoštos augaliniu bei geometriniu ornamentu. Tarp geriau išlikusių paminėtina koklio dalis su groteskinio delfino motyvu, karūninio koklio detalė, fragmentai su spurgelių eilėmis, augalų šakelėmis. Tokia puošyba LDK centruose, visų pirma, Vilniuje, dažnai sutinkama XVI–XVII a.
Žvalgomųjų tyrimų metu aptikta 6,5 kg gyvulių kaulų. Aptikti keli radiniai iš stiklo, jų tarpe – taurės kojelė su prie šono prilipdyta banguota stiklo juostelė. Jų prototipai gali būti „Willkom“ tipo taurės, kokių aptikta Vilniaus
Žemutinės pilies teritorijoje, XV–XVI a. datuojamuose sluoksniuose. Tarp tyrimų metu rastų radinių buvo keramikinė pypkė, kurios paviršius puoštas žalia glazūra. Pypkės galvutė dekoruota stilizuotomis vynuogių kekėmis ir augalo šakele, – motyvais, būdingais XVI–XVII a. koklių siužetuose.
Galerija
- Vaizdas į šiaurės vakarus
-
- Paminklas L. Stuokai-Gucevičiui
- H. Orakausko „Merkurijus“
Nuorodos
- Kupiškio aikštės archeologiniai tyrimai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė, Kas yra Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė? Ką reiškia Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lauryno Stuokos Guceviciaus aikste miesto aikste Kupiskio centrineje dalyje tarp S Dariaus ir S Gireno ir Gedimino gatviu Skveras pavadintas krastiecio architekto Lauryno Guceviciaus vardu Auga liepos klevai kastonai taip pat daug geliu rusiu Kasmet pries Sv Kaledas įziebiama miesto egle Lauryno Stuokos Guceviciaus aikste po rekonstrukcijos Į siaure nuo aikstes stovi buvusi zydu sinagoga dab Kupiskio viesoji biblioteka taip pat netoli skulpuru Avineli pasipurtyk Merkurijus skulpurine kompozicija Kupiskenu vestuves paminklas Laurynui Guceviciui bei daugelis daug kitu kurejo darbu IstorijaAikste jau nuo pat miesto kurimosi pradzios buvo svarbi turgu bei prekybos vieta Salia stovejo valsciaus centras viesbutis trejeta smukliu Tarpukariu vadinosi Turgaus o atejus antrajam sovietu okupaciniam laikotarpiui Tarybu aikste Vykdant aikstes tvarkyma pagal sovietine ideologija 1948 1949 m nugriauta didzioji dalis senuju namu vietoje ju pastatant pirmuosius sovietinius daugiabucius gyvenamuosius namus 1955 m lapkricio 11 d aiksteje buvo atidengtas Stalino biustas kuris isbuvo iki 1962 m Paskyrus nauja vieta turgums aikste prarado savo paskirtį sovietmeciu rekonstravus tapo reprezentacine 1988 m Sajudzio metu aiksteje vyko zmoniu susiburimai Atkurus nepriklausomybe pervadinta Lauryno Stuokos Guceviciaus vardu Vyksta miesto sventes ir renginiai 1997 2015 m vyko tarptautinio folkloro festivalio Lingaudala atidarymo koncertai 2017 m gale aikste uzdaryta rekonstrukcijai o paminklas architektui Laurynui Stuokai Guceviciui perkeltas prie L Stuokos Guceviciaus gimnazijos Archeologiniai tyrimaiRekonstruojant aikste 2018 m aptikti archeologiniai radiniai Buvo atlikti archeologiniai zvalgomieji tyrimai ir archeologiniai zvalgymai S ir V aikstes pakrasciuose vad dr A Simniskyte Strimaitiene Archeologiniu zvalgomuju metu istirti 7 surfai Nustatyta jog kulturinis sluoksnis su archeologiniais radiniais monetomis keramika gyvuliu kaulais kokliais bei kitais radiniais zvalgytoje transejoje aikstes S pakrastyje tesiasi apie 100 120 metru per visa transejos plotį Kulturinio sluoksnio storis surfuose įvairavo nuo 20 cm iki 170 cm Degesiu ir griuvenu linzes rodo degimo gaisro pozymius Rasta archeologine medziaga is siu sedimentu gali buti datuojama XVII XVIII a Rasti 62 radiniai is metalo per 40 monetu 9 svinines plombos 5 srapnelio ir muskietos kulkos Tarp kitu radiniu paminetinos kelios sagos ziedelis grandele sovinio tuta bei neidentifikuojamu dirbiniu fragmentai is spalvoto metalo juosteles grandinele ploksteles Dirbiniai is metalo datuojami XVII XX a Gausiausia metaliniu radiniu kolekcijos dalį sudaro monetos fiksuotos 38 radimo vietos 26 se vietose buvo lokalizuotos XVII a monetos Tarp monetu daugiausiai Jono Kazimiero 1648 1668 bei Jono III Sobieskio laiku 1674 1696 variniu silingu grasiu sestoku vienas ar keli ortai Monetos kaldintos Lenkijoje Ujazdove Krokuvoje ir Prusijoje Spejamai ankstyviausia moneta 1624 m sidabrinis Karaliauciaus kalyklos pusantrokas XVII a 2 puseje nukaldintos monetos buvo placiai naudojamos ir XVIII a 1 je puseje nes Lenkijos ir Lietuvos valstybe nauju monetu tuomet beveik nekaldino Zvalgomuju archeologiniu tyrimu ir zvalgymu metu buvo surinkta beveik 8 kg keramikos suregistruotos 145 sukes 6 5 kg Nemaza dalis ornamentuota is 50 ties pakrasteliu beveik 20 ties peteliais buvo puosti bangelemis rievelemis ir pan Miestietiska keramika reprezentuoja kitos indu grupes asociai lekstes keptuves taip pat puodynes su stambiomis asomis Daugumos siu indu vidines dalys padengtos zalia ir zalsva glazura Suregistruota 30 kokliu fragmentu Daugiausiai tai zaliai glazuruotu plokstiniu ir karniziniu kokliu duzenos kuriu plokstes buvo puostos augaliniu bei geometriniu ornamentu Tarp geriau islikusiu paminetina koklio dalis su groteskinio delfino motyvu karuninio koklio detale fragmentai su spurgeliu eilemis augalu sakelemis Tokia puosyba LDK centruose visu pirma Vilniuje daznai sutinkama XVI XVII a Zvalgomuju tyrimu metu aptikta 6 5 kg gyvuliu kaulu Aptikti keli radiniai is stiklo ju tarpe taures kojele su prie sono prilipdyta banguota stiklo juostele Ju prototipai gali buti Willkom tipo taures kokiu aptikta VilniausMonetos is aikstes archeologiniu tyrimu Zemutines pilies teritorijoje XV XVI a datuojamuose sluoksniuose Tarp tyrimu metu rastu radiniu buvo keramikine pypke kurios pavirsius puostas zalia glazura Pypkes galvute dekoruota stilizuotomis vynuogiu kekemis ir augalo sakele motyvais budingais XVI XVII a kokliu siuzetuose GalerijaVaizdas į siaures vakarus Paminklas L Stuokai Guceviciui H Orakausko Merkurijus NuorodosKupiskio aikstes archeologiniai tyrimai