Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Oryctolagus cuniculusLaukinis triušis Oryctolagus cuniculus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chord
Laukinis triušis
| Oryctolagus cuniculus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Oryctolagus cuniculus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
Paplitimas |
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus) – kiškinių (Leporidae) šeimos, monotipinės laukinių triušių (Oryctolagus) genties žinduolių rūšis.
Paplitęs Centrinėje ir Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, introdukuotas Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Laukinis triušis gyvena urvuose, kuriuos išsikasa šalia vienas kito ir kuriuose praleidžia didžiąją dalį laiko (kai nesimaitina). Labiausiai paplitę sausose, smėlingose (kad būtų lengviau išsikasti urvus) jūros lygio vietovėse. Labiau mėgsta žolėmis ir krūmais apaugusias plokštumas, tačiau taip pat gyvena ir miškuose. Nors ir vadinami kenkėjais, tačiau kuriasi atokiau nuo dirbamų plotų, nes žemės ūkio technika suardo jų urvus. Šiandieniniai triušiai prisitaikė prie žmonių ir jų galima sutikti net miestų parkuose, vejose netoli kapinių, soduose. Žmogaus veikla, ypač žemės ūkio plitimas, padėjo triušiams kolonizuoti naujas teritorijas. Kolonijoje gali gyventi iki poros šimtų triušių. Pagrindinis jų maistas yra varpinės žolės ir kiti augalai, tačiau jie ėda ir grūdus, taip pat gali apgraužti jaunus medelius. Patelės per metus atsiveda kelias jauniklių vadas.
Kilmė
Triušių tėvyne yra laikoma Vidurio ir Pietų Europa. Manoma, kad laukiniai triušiai buvo prijaukinti Pirėnų pusiasalyje, akmens ir bronzos amžių sandūroje (2500–1800 m. pr. m. e.). Archeologiniai radiniai rodo, kad laukinius triušius prijaukinti baigė romėnai ir prancūzai (nuo II a. pr. m. e. iki mūsų amžiaus pradžios), triušius auginę specialiuose draustiniuose.
Viduramžiais triušiai paplito po visą Europą, vėliau ir tuose kraštuose, kur jie anksčiau niekada negyveno: Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kt. Dabar laukinių ir naminių triušių yra beveik visame pasaulyje.
Gyvenimo būdas
Triušiai yra maži, pilkai rudos spalvos žinduoliai. Mėgsta sausas, kalvotas saulėtas vietas ir ten kasasi urvus. Gyvena kolonijomis. Veisiasi ištisus metus. subręsta 90-110 dienų. Patelių kiaušinėlių ovuliacija vyksta poruojantis. Triušingumas trunka 28-31 dienų, patelės atveda nuo 1 iki 18 triušiukų. Triušiukai sveria 40-65 g, 6-tą gyvenimo dieną jie sveria jau 2 kartus, o po 1 mėnesio jau 10 kartų daugiau.
Triušių gerai išsivystę klausos ir lytėjimo, tačiau silpni regos organai. Triušiai išskiria kietas ir minkštas išmatas. Minkštąsias išmatas suėda patys (šis vadinamas ).
Po smakru yra liaukos, kurių išskiriamas naudojamas teritorijos žymėjimui.
Triušių kojų vamzdiniai kaulai yra ploni ir silpni kaip ir stuburas (triušiai turi 46 stuburo slankstelius). Netikėtai išgąsdinti (arba laikomi netinkamuose garduose) gyvūnėliai (ypač patelės) gali puldinėdamos nusilaužti kojas ar susižeisti stuburą.
Triušiai gyvena iki 6-8 metų, tačiau ūkiniam naudojimui laikomu iki 1-3 metų.
Triušių vislumas ūkiuose priklauso nuo kelių veiksnių.
- Veislės stambumas. Visliausi (patelės veda po 8-9 jauniklius) yra vidutinio stambumo veislių triušiai, ne taip vislūs (5-7 jaunikliai) stambiųjų ir smulkiųjų veislių triušiai. Mažiausiai triušiukų (po du tris) veda nykštukinių veislių patelės.
- Metų laikas. Geriausias vadas patelės veda pavasarį. Vasaros pabaigoje ir rudenį triušių lytinis aktyvumas ir vislumas sumažėja.
- Amžius. Triušių vislumas didėja iki 2-3 m. amžiaus, po to stabilizuojasi, o vėliau pamažu mažėja.
Triušių elgesys natūralioje aplinkoje
Triušiai yra visuomeniški, socialiniai gyvūnai, gyvenantys vidutinio dydžio kolonijose. Aktyviausi triušiai būna nusileidus saulei, tačiau taip pat juos galima pastebėti aktyvius ir dieną. Triušiai iš esmės yra mišriaėdžiai, tačiau pagrindinis jų maistas – žolė.
Triušiai pasižymi savo sugebėjimu išgyventi sunkiomis salygomis. Kergeleno saloje, Antarktidoje, triušiai išgyveno šaltą žiemą misdami vien dumbliais, kuriuos į krantą išplaudavo jūros bangos.
Tarpusavyje triušiai bendrauja kvapų ir lytėjimo pagalba, paprastai bendrauja tyliai, bet išgąsdinti ar sužeisti gali pradėti garsiai klykti.
Laukinėje aplinkoje triušiai gali būti labai agresyvūs. Kovos dėl dominavimo tarp patinų gana dažnai baigiasi sunkiais sužalojimais ar net mirtimi. Grumtynėse triušiai kaip ginklus naudoja savo galingas užpakalines kojas, smūgiuoja į priešininką iš apačios. Taip pat jie kandžioja oponentą, braižo priekinių kojų nagais.
Nors buvo atlikta daug triušių elgesio tyrimų (garsiausi tyrinėtojai: , ), tačiau nemažai triušių elgsenos aspektų dar yra menkai suvokiami.
Santykis su žmogumi
Laukinis triušis sėkmingai prisitaikė visose teritorijose, kuriose jis buvo apgyvendintas žmogaus, ir tose srityse jis dažnai yra laikomas vienu didžiausių žemės ūkio kenkėjų. Triušiai taip pat daro didelę žalą ekosistemai, nes minta žmonių auginamomis kutūromis ir tuo pačiu konkuruoja dėl maisto su kitais ekosistemos gyvūnais. Australija, Naujoji Zelandija ir kitos nuo triušių kenčiančios šalys kasmet išleidžia miijonus dolerių siekdamos izoliuoti ar tiesiog išžudyti šiuos gyvūnus.
Kailis
Triušių kailis sudarytas iš trijų rūšių plaukų: storų (40-50 mikrometrų storumo) – akuotinių, plonesnių – pereinamųjų arba tarpinių ir ploniausių (12-15 mikrometrų storumo) – pūkinių. Kailio priklauso nuo dengiamųjų, pereinamųjų ir pūkinių plaukų kiekio, jų ilgumo ir plonumo. Dėl šių savybių triušių kailis yra vertinamas ir triušiai auginami atskirose fermose.
Nuorodos
- Laukinis triušis Archyvuota kopija 2008-12-31 iš Wayback Machine projekto.
- Mičigano universiteto zoologijos muziejaus internetinė svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laukinis triušis, Kas yra Laukinis triušis? Ką reiškia Laukinis triušis?
Oryctolagus cuniculusLaukinis triusis Oryctolagus cuniculus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Amniotai Amniota Klase Zinduoliai Mammalia Burys Kiskiazveriai Lagomorpha Seima Kiskiniai Leporidae Gentis Laukiniai triusiai Oryctolagus Rusis Laukinis triusis Oryctolagus cuniculus BinomasOryctolagus cuniculus Linnaeus 1758Paplitimas Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Laukinis triusis Oryctolagus cuniculus kiskiniu Leporidae seimos monotipines laukiniu triusiu Oryctolagus genties zinduoliu rusis Paplites Centrineje ir Pietu Europoje Siaures Afrikoje introdukuotas Australijoje Naujojoje Zelandijoje Laukinis triusis gyvena urvuose kuriuos issikasa salia vienas kito ir kuriuose praleidzia didziaja dalį laiko kai nesimaitina Labiausiai paplite sausose smelingose kad butu lengviau issikasti urvus juros lygio vietovese Labiau megsta zolemis ir krumais apaugusias plokstumas taciau taip pat gyvena ir miskuose Nors ir vadinami kenkejais taciau kuriasi atokiau nuo dirbamu plotu nes zemes ukio technika suardo ju urvus Siandieniniai triusiai prisitaike prie zmoniu ir ju galima sutikti net miestu parkuose vejose netoli kapiniu soduose Zmogaus veikla ypac zemes ukio plitimas padejo triusiams kolonizuoti naujas teritorijas Kolonijoje gali gyventi iki poros simtu triusiu Pagrindinis ju maistas yra varpines zoles ir kiti augalai taciau jie eda ir grudus taip pat gali apgrauzti jaunus medelius Pateles per metus atsiveda kelias jaunikliu vadas KilmeTriusiu tevyne yra laikoma Vidurio ir Pietu Europa Manoma kad laukiniai triusiai buvo prijaukinti Pirenu pusiasalyje akmens ir bronzos amziu sanduroje 2500 1800 m pr m e Archeologiniai radiniai rodo kad laukinius triusius prijaukinti baige romenai ir prancuzai nuo II a pr m e iki musu amziaus pradzios triusius augine specialiuose draustiniuose Viduramziais triusiai paplito po visa Europa veliau ir tuose krastuose kur jie anksciau niekada negyveno Amerikoje Australijoje Naujojoje Zelandijoje ir kt Dabar laukiniu ir naminiu triusiu yra beveik visame pasaulyje Gyvenimo budasTriusiai yra mazi pilkai rudos spalvos zinduoliai Megsta sausas kalvotas sauletas vietas ir ten kasasi urvus Gyvena kolonijomis Veisiasi istisus metus subresta 90 110 dienu Pateliu kiausineliu ovuliacija vyksta poruojantis Triusingumas trunka 28 31 dienu pateles atveda nuo 1 iki 18 triusiuku Triusiukai sveria 40 65 g 6 ta gyvenimo diena jie sveria jau 2 kartus o po 1 menesio jau 10 kartu daugiau Triusiu gerai issivyste klausos ir lytejimo taciau silpni regos organai Triusiai isskiria kietas ir minkstas ismatas Minkstasias ismatas sueda patys sis vadinamas Po smakru yra liaukos kuriu isskiriamas naudojamas teritorijos zymejimui Triusiu koju vamzdiniai kaulai yra ploni ir silpni kaip ir stuburas triusiai turi 46 stuburo slankstelius Netiketai isgasdinti arba laikomi netinkamuose garduose gyvuneliai ypac pateles gali puldinedamos nusilauzti kojas ar susizeisti stubura Triusiai gyvena iki 6 8 metu taciau ukiniam naudojimui laikomu iki 1 3 metu Triusiu vislumas ukiuose priklauso nuo keliu veiksniu Veisles stambumas Visliausi pateles veda po 8 9 jauniklius yra vidutinio stambumo veisliu triusiai ne taip vislus 5 7 jaunikliai stambiuju ir smulkiuju veisliu triusiai Maziausiai triusiuku po du tris veda nykstukiniu veisliu pateles Metu laikas Geriausias vadas pateles veda pavasarį Vasaros pabaigoje ir rudenį triusiu lytinis aktyvumas ir vislumas sumazeja Amzius Triusiu vislumas dideja iki 2 3 m amziaus po to stabilizuojasi o veliau pamazu mazeja Triusiu elgesys naturalioje aplinkojeTriusiai yra visuomeniski socialiniai gyvunai gyvenantys vidutinio dydzio kolonijose Aktyviausi triusiai buna nusileidus saulei taciau taip pat juos galima pastebeti aktyvius ir diena Triusiai is esmes yra misriaedziai taciau pagrindinis ju maistas zole Triusiai pasizymi savo sugebejimu isgyventi sunkiomis salygomis Kergeleno saloje Antarktidoje triusiai isgyveno salta ziema misdami vien dumbliais kuriuos į kranta isplaudavo juros bangos Tarpusavyje triusiai bendrauja kvapu ir lytejimo pagalba paprastai bendrauja tyliai bet isgasdinti ar suzeisti gali pradeti garsiai klykti Laukineje aplinkoje triusiai gali buti labai agresyvus Kovos del dominavimo tarp patinu gana daznai baigiasi sunkiais suzalojimais ar net mirtimi Grumtynese triusiai kaip ginklus naudoja savo galingas uzpakalines kojas smugiuoja į priesininka is apacios Taip pat jie kandzioja oponenta braizo priekiniu koju nagais Nors buvo atlikta daug triusiu elgesio tyrimu garsiausi tyrinetojai taciau nemazai triusiu elgsenos aspektu dar yra menkai suvokiami Santykis su zmogumiLaukinis triusis sekmingai prisitaike visose teritorijose kuriose jis buvo apgyvendintas zmogaus ir tose srityse jis daznai yra laikomas vienu didziausiu zemes ukio kenkeju Triusiai taip pat daro didele zala ekosistemai nes minta zmoniu auginamomis kuturomis ir tuo paciu konkuruoja del maisto su kitais ekosistemos gyvunais Australija Naujoji Zelandija ir kitos nuo triusiu kenciancios salys kasmet isleidzia miijonus doleriu siekdamos izoliuoti ar tiesiog iszudyti siuos gyvunus KailisTriusiu kailis sudarytas is triju rusiu plauku storu 40 50 mikrometru storumo akuotiniu plonesniu pereinamuju arba tarpiniu ir ploniausiu 12 15 mikrometru storumo pukiniu Kailio priklauso nuo dengiamuju pereinamuju ir pukiniu plauku kiekio ju ilgumo ir plonumo Del siu savybiu triusiu kailis yra vertinamas ir triusiai auginami atskirose fermose NuorodosVikiteka Laukinis triusis vaizdine ir garsine medziagaLaukinis triusis Archyvuota kopija 2008 12 31 is Wayback Machine projekto Micigano universiteto zoologijos muziejaus internetine svetaine