Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Laukiniai Vakarai angl Wild West taip pat Amerikos Senieji Vakarai American Old West Paribys Frontier bėgant laikui kitu
Laukiniai vakarai
Laukiniai Vakarai (angl. Wild West), taip pat Amerikos Senieji Vakarai (American Old West), Paribys (Frontier) – bėgant laikui kitusi teritorija Jungtinėse Amerikos Valstijose, besidriekusi į vakarus nuo amerikiečių sėsliai apgyvendintų žemių. Stereotipiškai Laukiniai Vakarai įsivaizduojami kaip žemės, kuriose JAV valdžia buvo ribota, kur klestėjo ginkluotos gaujos, tebegyveno indėnai.
Istorija
Nuo XVII a. pr. europiečiai (britai, prancūzai, olandai, švedai) pradėjo steigti savo kolonijas Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrantėje. Priešingai, nei dauguma kitų naujakurių, kurie toliau nuo pakrantės paprastai kolonijų nesteigė, britai pradėjo savo žemių plėtrą vakarų link. Taip susidarė riba tarp kolonistų žemių ir indėnų, kuri tolydžio traukėsi į vakarus, pietus (kartais ir į šiaurę). Pradžioje (XVIII a. pr.) paribiuose kūrėsi egalitarinės, negausios žemdirbių (ypač religinių bendrijų) bendruomenės. Pietuose pradėjo plisti plantacinis ūkis ir vergovė. Paribys ilgą laiką sutapo su Apalačų kalnais, o toliau vakaruose driekėsi indėnų žemės ir Prancūzijos valdos (Luiziana). Po 1763 m. Paryžiaus sutarties, Britanijai atiteko buvusios prancūzų žemės į rytus nuo Misisipės, o tai dar labiau paskatino kolonistus keltis tolyn į vakarus. XVIII a. užvaldyta plati į vakarus nuo Apalačų (dab. Ohajas, Vakarų Virdžinija, dalis Pensilvanijos ir Indianos). Kita svarbi plėtros vieta buvo Kentukis, į kurį keltasi per Kamberlando perėją Apalačuose. 1781 m. pasibaigus JAV nepriklausomybės karui vakarinių žemių kolonizacija dar labiau sustiprėjo. Paribio naujakuriai vis mažiau kliovėsi žemdirbyste, paplito medžioklė, vėliau gyvulininkystė.
XIX a. išplito „akivaizdaus likimo“ ideologija, teigusi, kad JAV turi aprėpti žemes nuo vandenyno iki vandenyno. 1800 m. naujakuriai pasiekė Misisipę, o svarbiausias Paribio miestas buvo Sent Luisas. 1803 m. amerikiečiai įsigijo iš Prancūzijos visą likusią Luizianą. Per JAV įveikė jungtines Britanijos, Ispanijos ir prerijų indėnų pajėgas ir pradėjo skverbtis į Didžiąsias lygumas. Šiaurės vakarinėje dalyje ypač suklestėjo , medžioklė – medžiotojai ir spąstininkai ėjo priešaky nuolatinių gyvenviečių, tyrinėjo naujas sritis, mezgė prekybinius ryšius su indėnais. Iki XIX a. vid. iš įvairių „Laukinių Vakarų“ vietovių spąstininkai į Sent Luisą ir kitus uostus prie Misisipės pristatinėjo ypač paklausius bebrų kailius. XIX a. pr. į vakarines sritis taip pat nuolat vykdavo tyrinėtojų, gamtininkų, geografų, karinės žvalgybos ekspedicijos. 1811 m. į Ohajo upę buvo paleistas garlaivis, o vėliau laivyba garlaiviais labai palengvino vakarų užkariavimą. Nors naujai užimtose žemėse (ypač pietvakariuose – Teksase) buvo plėtojama žemdirbystė, bet vos nualinus žemę ji būdavo parduodama ir keliamasi tolyn, į dar neišdirbtos žemės plotus. XIX a. vid. Paribys didele dalimi ėjo siena su nuo Ispanijos nepriklausomybę pasiekusia Meksika. Šios šiaurinės Meksikos žemės netrukus arba atsiskyrė (Teksaso respublika), arba buvo užkariautos amerikiečių (po 1848 m. pasibaigusio JAV–Meksikos karo). JAV atiteko didžiuliai plotai iki pat Ramiojo vandenyno pakrantės, į kuriuos suskubo naujakuriai.
XIX a. vid., tuoj po to, kai JAV užėmė Kaliforniją, prasidėjo „aukso karštinė“, dar labiau paskatinusi imigraciją į vakarus. Aukso ieškotojai į šiaurės Kaliforniją ir aplinkines sritis traukė tiek laivais aplink Pietų Ameriką, tiek trumpindami kelią per Panamos džiungles, tiek bandydami žemyną kirsti sausuma. Svarbiausias naujakurių taškas Ramiojo vandenyno pakrantėje buvo San Fransiskas – ten gyventojų skaičius tarp 1847 ir 1870 m. šoktelėjo nuo 500 iki 150 tūkst. Netrukus aukso, sidabro ir kitų metalų kasyklos imtos steigti ir kitur – Kolorade, Jutoje, Pietų Dakotoje, Montanoje, Aidahe, Arizonoje, Naujojoje Meksikoje. Kalnakasių gyvenvietės išaugdavo per kelias dienas, o iškasenoms pasibaigus netrukdavo virsti . Vienas svarbiausių kelių pasiekti vakarinę pakrantę buvo 3490 km ilgio , besitęsęs nuo Misūrio upės iki Oregono. XIX a. pr. juo daugiausia naudojosi spąstininkai, kailių prekeiviai, o nuo 1836 m. šiuo keliu pradėjo judėti vežimų konvojai, pro kalnuotas, retai gyvenamas sritis gabenę naujakurius link vakarų pakrantės aukso kasyklų ir kitų traukos taškų. Vėliau nuo šio trakto atsišakojo dar keletas kelių. Šie keliai tapo svarbiu plėšikautojų taikiniu. 1856 m. į Kaliforniją pradėjo vykti nuolatiniai pašto vežimai.
Prasidėjus JAV pilietiniam karui (1861–1865 m.), armijos pajėgos „Laukiniuose Vakaruose“ gerokai sumažėjo, dėl to suklestėjo plėšikų gaujų veikla, padažnėjo indėnų antpuoliai prieš naujakurių gyvenvietes. Pietinės sritys – Teksasas, Indėnų teritorija prisidėjo prie Konfederatų kovos siekiant išlaikyti vergovę. Po karo JAV skyrė daug dėmesio vakarinių žemių užvaldymui – „Laukiniai Vakarai“ padalinti į atskiras teritorijas, kurios XIX a. pab. tapo atskiromis valstijomis, imtasi gerai organizuoto indėnų persekiojimo ir jų trėmimo į rezervacijas. 1862 m. paskelbtas Namų valdų aktas, pagal kurį kiekvienas norintysis galėjo gauti nemokamai 160 akrų (65 ha) žemės, su sąlyga, kad per 5 metus ją tinkamai dirbs. Šia lengvata pasinaudojo ne tik tūkstančiai amerikiečių, bet ir gausiai plūstantys atvykėliai iš Europos šalių. 1862–1869 m. nutiestas geležinkelis iki vakarų pakrantės leido sparčiai pasiekti ir kolonizuoti daugelį „laukinių vakarų“ žemių. Pigi žemė būdavo perkama net tiesiai traukinyje. Tiesa, daug naujakurių naujais Didžiųjų lygumų sklypais greitai nusivylė, nes juos įdirbti buvo gerokai sunkiau, nei rytuose. Ypač opi buvo vandens tiekimo problema, be to, klimatas buvo palyginti su rytais rūstus, trūko medienos, pasėlius siaubdavo skėrių antpuoliai. 1899 m. 8100 km² žemių buvo dovanota naujakuriams Oklahomoje – žemė buvo skiriama pirmam ją pasiekusiam žmogui.
Iki XIX a. pab. beveik visų indėnų tautų pasipriešinimas buvo pakirstas. Iki XIX a. vid. prieš indėnus kovodavo daugiausia patys naujakuriai, o vėliau tam pasitelkta federalinė armija. Indėnai buvo suvaryti į rezervacijas, o vėliau didele dalimi inkultūruoti.
XIX a. pab.–XX a. pr. laikoma „Laukinių Vakarų“ pabaiga – nebeliko aiškios linijos, skiriančios įsisavintas ir naujas žemes, neliestų žemių plotų beveik nebeliko, 1907 m. panaikinta Indėnų teritorija ir sudaryta paskutinė pagrindinėje JAV dalyje Oklahomos valstija.
Kultūra
Pasak amerikiečių istoriko Frederiko Ternerio, „Laukiniai Vakarai“ nulėmė pagrindinius amerikiečių tautos bruožus, pavertė europiečius amerikiečiais. Gyvenimo paribyje išdava buvo demokratijos, egalitarizmo, individualizmo suklestėjimas, atotrūkis nuo aukštosios kultūros, gebėjimas išsilaikyti be aplinkinių paramos, kliovimasis smurtu ir valia.
Pagrindiniai naujųjų žemių kolonizatoriai buvo amerikiečiai bei imigrantai iš Europos (airiai, švedai, vokiečiai, italai ir kt.), bet į „Laukinius Vakarus“ kėlėsi ir afroamerikiečiai (Kaliforniją, Kanzasą), o kinai steigėsi vakarų pakrantėje bei aplink statomą geležinkelį. Jei rytuose kolonijiniais laikais vyravo presbiterionizmas ir , besirėmę išsilavinusiais pastoriais, tai paribyje daugiausia pasisekimo susilaukė tos protestantų atšakos, kurios galėjo nesudėtingai perteikti religines tiesas neišsilavinusiai liaudžiai – baptistai ir metodistai.
„Laukiniai Vakarai“ bene labiausiai siejami su ginkluotų gaujų veikla. Plėšikavimas, gyvulių nuvarinėjimas, žmogžudystės buvo neatsiejama naujakurių gyvenimo dalis. Prekybiniai ir karavanų keliai, kasyklos, prekybiniai miestai pritraukdavo daug plėšikautojų, ypač pamėgtos jų vietos būdavo kalnų perėjos, dykros, tarpekliai, paribio miesteliai. 2–3 plėšikų kompanijos paprastai apiplėšinėdavo pavienius važnyčiotojus, keliautojus ar raitelius, o saugomus karavanus, bankus paprastai plėšdavo gerai organizuotos gaujos. Prieš organizuotą nusikalstamumą kovojo policijos pajėgos, reindžeriai, savisaugos būriai. Ginklai „Laukiniuose Vakaruose“ buvo laisvai prieinami, todėl be organizuoto nusikalstamumo buvo dažni ir susišaudymai, ginkluotos kovos tarp žemių savininkų, kaubojų, kalnakasių. Dėl vertingų vandens telkinių, ginčytinų žemės plotų kildavo netgi nedidelio masto karai. Įstatymų nevaržomoje teritorijoje netruko įsitvirtinti įtakingi klanai, giminės, susivienijimai, faktiškai perimdavę atskirų regionų valdžią, darę įtaką ir federaliniams pareigūnams. Daugelyje „Laukinių Vakarų“ miestų klestėjo prostitucija, be to, ypač paplito alkoholizmas.
„Laukiniai Vakarai“ – kultūros tėvynė. Prerijos, kuriose seniau ganydavosi bizonų kaimenės, tapo svarbia gyvulininkystės sritimi. Stambių gyvulių ūkius prižiūrėdavo raitieji piemenys – kaubojai. Jie perėmė daug bruožų iš pirmųjų šiaurės Meksikos gyvulių augintojų – vakerų. XIX a. pab. pradėjus aptverinėti ganyklas, kaubojų klestėjimo laikmetis baigėsi.
Amerikiečiams užvaldant „Laukinius Vakarus“, beatodairiškai naikinta jų gamta – ypač nukentėjo bizonai, kurie masiškai šaudyti dėl pramogos (ypač, nutiesus geležinkelį), kailio, siekiant plėsti ganyklų plotus. Bizonų populiacija ne tik buvo beveik išnaikinta, bet ir prerijų indėnai, išsilaikę daugiausia iš bizonų medžioklės, neteko pagrindinio maisto šaltinio. Beatodairiškai medžiotos ir kitos gyvūnų rūšys, įrengiant kasyklas į upes buvo leidžiamos nuodingos nuotekos. XIX a. pab., daugiausia Teodoro Ruzvelto iniciatyva, pradėtos steigti saugomos teritorijos, siekiant išsaugoti laukinės gamtos kampelius.
Iki šių dienų „Laukiniai Vakarai“ gyvuoja kaip savitas kultūrinis stereotipas, plačiai vaizduojamas literatūroje, filmuose, muzikoje. Dar tebeegzituojant Paribiui amerikiečių verslininkas ėmėsi pristatinėti sulėkštintą „Laukinių Vakarų“ paveikslą – rengdavo vodevilius, kuriuose atvaizduodavo kovas su indėnais (jose dalyvaudavo tikri indėnai, žymūs genčių vadai), medžioklių, susišaudymų scenas, kaubojų , indėnų šokius. Šie „Bafalo Bilo šou“ nulėmė ir tolimesnę kino industrijos kryptį – vesterno žanro atsiradimą.
Nuorodos
- Amerikos Vakarų istorija
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laukiniai vakarai, Kas yra Laukiniai vakarai? Ką reiškia Laukiniai vakarai?
Laukiniai Vakarai angl Wild West taip pat Amerikos Senieji Vakarai American Old West Paribys Frontier begant laikui kitusi teritorija Jungtinese Amerikos Valstijose besidriekusi į vakarus nuo amerikieciu sesliai apgyvendintu zemiu Stereotipiskai Laukiniai Vakarai įsivaizduojami kaip zemes kuriose JAV valdzia buvo ribota kur klestejo ginkluotos gaujos tebegyveno indenai JAV teritorija 1789 m Pilkai pazymetos zemes veliau tapo JAV pletros erdve ir imtos laikyti Laukiniais Vakarais IstorijaNuo XVII a pr europieciai britai prancuzai olandai svedai pradejo steigti savo kolonijas Siaures Amerikos Atlanto vandenyno pakranteje Priesingai nei dauguma kitu naujakuriu kurie toliau nuo pakrantes paprastai koloniju nesteige britai pradejo savo zemiu pletra vakaru link Taip susidare riba tarp kolonistu zemiu ir indenu kuri tolydzio traukesi į vakarus pietus kartais ir į siaure Pradzioje XVIII a pr paribiuose kuresi egalitarines negausios zemdirbiu ypac religiniu bendriju bendruomenes Pietuose pradejo plisti plantacinis ukis ir vergove Paribys ilga laika sutapo su Apalacu kalnais o toliau vakaruose driekesi indenu zemes ir Prancuzijos valdos Luiziana Po 1763 m Paryziaus sutarties Britanijai atiteko buvusios prancuzu zemes į rytus nuo Misisipes o tai dar labiau paskatino kolonistus keltis tolyn į vakarus XVIII a uzvaldyta plati į vakarus nuo Apalacu dab Ohajas Vakaru Virdzinija dalis Pensilvanijos ir Indianos Kita svarbi pletros vieta buvo Kentukis į kurį keltasi per Kamberlando pereja Apalacuose 1781 m pasibaigus JAV nepriklausomybes karui vakariniu zemiu kolonizacija dar labiau sustiprejo Paribio naujakuriai vis maziau kliovesi zemdirbyste paplito medziokle veliau gyvulininkyste Fort Laramis Vajominge XIX a pr XIX a isplito akivaizdaus likimo ideologija teigusi kad JAV turi aprepti zemes nuo vandenyno iki vandenyno 1800 m naujakuriai pasieke Misisipe o svarbiausias Paribio miestas buvo Sent Luisas 1803 m amerikieciai įsigijo is Prancuzijos visa likusia Luiziana Per JAV įveike jungtines Britanijos Ispanijos ir preriju indenu pajegas ir pradejo skverbtis į Didziasias lygumas Siaures vakarineje dalyje ypac suklestejo medziokle medziotojai ir spastininkai ejo priesaky nuolatiniu gyvenvieciu tyrinejo naujas sritis mezge prekybinius rysius su indenais Iki XIX a vid is įvairiu Laukiniu Vakaru vietoviu spastininkai į Sent Luisa ir kitus uostus prie Misisipes pristatinejo ypac paklausius bebru kailius XIX a pr į vakarines sritis taip pat nuolat vykdavo tyrinetoju gamtininku geografu karines zvalgybos ekspedicijos 1811 m į Ohajo upe buvo paleistas garlaivis o veliau laivyba garlaiviais labai palengvino vakaru uzkariavima Nors naujai uzimtose zemese ypac pietvakariuose Teksase buvo pletojama zemdirbyste bet vos nualinus zeme ji budavo parduodama ir keliamasi tolyn į dar neisdirbtos zemes plotus XIX a vid Paribys didele dalimi ejo siena su nuo Ispanijos nepriklausomybe pasiekusia Meksika Sios siaurines Meksikos zemes netrukus arba atsiskyre Teksaso respublika arba buvo uzkariautos amerikieciu po 1848 m pasibaigusio JAV Meksikos karo JAV atiteko didziuliai plotai iki pat Ramiojo vandenyno pakrantes į kuriuos suskubo naujakuriai San Fransiskas 1850 m XIX a vid tuoj po to kai JAV uzeme Kalifornija prasidejo aukso karstine dar labiau paskatinusi imigracija į vakarus Aukso ieskotojai į siaures Kalifornija ir aplinkines sritis trauke tiek laivais aplink Pietu Amerika tiek trumpindami kelia per Panamos dziungles tiek bandydami zemyna kirsti sausuma Svarbiausias naujakuriu taskas Ramiojo vandenyno pakranteje buvo San Fransiskas ten gyventoju skaicius tarp 1847 ir 1870 m soktelejo nuo 500 iki 150 tukst Netrukus aukso sidabro ir kitu metalu kasyklos imtos steigti ir kitur Kolorade Jutoje Pietu Dakotoje Montanoje Aidahe Arizonoje Naujojoje Meksikoje Kalnakasiu gyvenvietes isaugdavo per kelias dienas o iskasenoms pasibaigus netrukdavo virsti Vienas svarbiausiu keliu pasiekti vakarine pakrante buvo 3490 km ilgio besiteses nuo Misurio upes iki Oregono XIX a pr juo daugiausia naudojosi spastininkai kailiu prekeiviai o nuo 1836 m siuo keliu pradejo judeti vezimu konvojai pro kalnuotas retai gyvenamas sritis gabene naujakurius link vakaru pakrantes aukso kasyklu ir kitu traukos tasku Veliau nuo sio trakto atsisakojo dar keletas keliu Sie keliai tapo svarbiu plesikautoju taikiniu 1856 m į Kalifornija pradejo vykti nuolatiniai pasto vezimai Naujakuriai 1866 m Prasidejus JAV pilietiniam karui 1861 1865 m armijos pajegos Laukiniuose Vakaruose gerokai sumazejo del to suklestejo plesiku gauju veikla padaznejo indenu antpuoliai pries naujakuriu gyvenvietes Pietines sritys Teksasas Indenu teritorija prisidejo prie Konfederatu kovos siekiant islaikyti vergove Po karo JAV skyre daug demesio vakariniu zemiu uzvaldymui Laukiniai Vakarai padalinti į atskiras teritorijas kurios XIX a pab tapo atskiromis valstijomis imtasi gerai organizuoto indenu persekiojimo ir ju tremimo į rezervacijas 1862 m paskelbtas Namu valdu aktas pagal kurį kiekvienas norintysis galejo gauti nemokamai 160 akru 65 ha zemes su salyga kad per 5 metus ja tinkamai dirbs Sia lengvata pasinaudojo ne tik tukstanciai amerikieciu bet ir gausiai plustantys atvykeliai is Europos saliu 1862 1869 m nutiestas gelezinkelis iki vakaru pakrantes leido sparciai pasiekti ir kolonizuoti daugelį laukiniu vakaru zemiu Pigi zeme budavo perkama net tiesiai traukinyje Tiesa daug naujakuriu naujais Didziuju lygumu sklypais greitai nusivyle nes juos įdirbti buvo gerokai sunkiau nei rytuose Ypac opi buvo vandens tiekimo problema be to klimatas buvo palyginti su rytais rustus truko medienos paselius siaubdavo skeriu antpuoliai 1899 m 8100 km zemiu buvo dovanota naujakuriams Oklahomoje zeme buvo skiriama pirmam ja pasiekusiam zmogui Iki XIX a pab beveik visu indenu tautu pasipriesinimas buvo pakirstas Iki XIX a vid pries indenus kovodavo daugiausia patys naujakuriai o veliau tam pasitelkta federaline armija Indenai buvo suvaryti į rezervacijas o veliau didele dalimi inkulturuoti XIX a pab XX a pr laikoma Laukiniu Vakaru pabaiga nebeliko aiskios linijos skiriancios įsisavintas ir naujas zemes neliestu zemiu plotu beveik nebeliko 1907 m panaikinta Indenu teritorija ir sudaryta paskutine pagrindineje JAV dalyje Oklahomos valstija Kultura Stai kiek kainavo nepazenklinta karve 1895 m F Remingtono piesinys Pasak amerikieciu istoriko Frederiko Ternerio Laukiniai Vakarai nuleme pagrindinius amerikieciu tautos bruozus paverte europiecius amerikieciais Gyvenimo paribyje isdava buvo demokratijos egalitarizmo individualizmo suklestejimas atotrukis nuo aukstosios kulturos gebejimas issilaikyti be aplinkiniu paramos kliovimasis smurtu ir valia Pagrindiniai naujuju zemiu kolonizatoriai buvo amerikieciai bei imigrantai is Europos airiai svedai vokieciai italai ir kt bet į Laukinius Vakarus kelesi ir afroamerikieciai Kalifornija Kanzasa o kinai steigesi vakaru pakranteje bei aplink statoma gelezinkelį Jei rytuose kolonijiniais laikais vyravo presbiterionizmas ir besireme issilavinusiais pastoriais tai paribyje daugiausia pasisekimo susilauke tos protestantu atsakos kurios galejo nesudetingai perteikti religines tiesas neissilavinusiai liaudziai baptistai ir metodistai Laukiniai Vakarai bene labiausiai siejami su ginkluotu gauju veikla Plesikavimas gyvuliu nuvarinejimas zmogzudystes buvo neatsiejama naujakuriu gyvenimo dalis Prekybiniai ir karavanu keliai kasyklos prekybiniai miestai pritraukdavo daug plesikautoju ypac pamegtos ju vietos budavo kalnu perejos dykros tarpekliai paribio miesteliai 2 3 plesiku kompanijos paprastai apiplesinedavo pavienius vaznyciotojus keliautojus ar raitelius o saugomus karavanus bankus paprastai plesdavo gerai organizuotos gaujos Pries organizuota nusikalstamuma kovojo policijos pajegos reindzeriai savisaugos buriai Ginklai Laukiniuose Vakaruose buvo laisvai prieinami todel be organizuoto nusikalstamumo buvo dazni ir susisaudymai ginkluotos kovos tarp zemiu savininku kauboju kalnakasiu Del vertingu vandens telkiniu gincytinu zemes plotu kildavo netgi nedidelio masto karai Įstatymu nevarzomoje teritorijoje netruko įsitvirtinti įtakingi klanai gimines susivienijimai faktiskai perimdave atskiru regionu valdzia dare įtaka ir federaliniams pareigunams Daugelyje Laukiniu Vakaru miestu klestejo prostitucija be to ypac paplito alkoholizmas Kaubojus 1887 m Laukiniai Vakarai kulturos tevyne Prerijos kuriose seniau ganydavosi bizonu kaimenes tapo svarbia gyvulininkystes sritimi Stambiu gyvuliu ukius priziuredavo raitieji piemenys kaubojai Jie pereme daug bruozu is pirmuju siaures Meksikos gyvuliu augintoju vakeru XIX a pab pradejus aptverineti ganyklas kauboju klestejimo laikmetis baigesi Amerikieciams uzvaldant Laukinius Vakarus beatodairiskai naikinta ju gamta ypac nukentejo bizonai kurie masiskai saudyti del pramogos ypac nutiesus gelezinkelį kailio siekiant plesti ganyklu plotus Bizonu populiacija ne tik buvo beveik isnaikinta bet ir preriju indenai issilaike daugiausia is bizonu medziokles neteko pagrindinio maisto saltinio Beatodairiskai medziotos ir kitos gyvunu rusys įrengiant kasyklas į upes buvo leidziamos nuodingos nuotekos XIX a pab daugiausia Teodoro Ruzvelto iniciatyva pradetos steigti saugomos teritorijos siekiant issaugoti laukines gamtos kampelius Bafalo Bilo Laukiniu Vakaru sou 1890 m Iki siu dienu Laukiniai Vakarai gyvuoja kaip savitas kulturinis stereotipas placiai vaizduojamas literaturoje filmuose muzikoje Dar tebeegzituojant Paribiui amerikieciu verslininkas emesi pristatineti sulekstinta Laukiniu Vakaru paveiksla rengdavo vodevilius kuriuose atvaizduodavo kovas su indenais jose dalyvaudavo tikri indenai zymus genciu vadai medziokliu susisaudymu scenas kauboju indenu sokius Sie Bafalo Bilo sou nuleme ir tolimesne kino industrijos kryptį vesterno zanro atsiradima NuorodosVikiteka Laukiniai Vakarai vaizdine ir garsine medziagaLaukiniai Vakarai kelioniu gidai susije su straipsniuAmerikos Vakaru istorija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu