Nathan Söderblom

Larsas Olofas Junatanas (Natanas) Sederblomas (Lars Olof Jonathan Söderblom; g. 1886 m. sausio 15 d. – m. 1931 m. liepos 21 d.) – Švedijos liuteronų dvasininkas, Upsalos arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas (1930 m.).

Nathan SöderblomNathan Söderblom 1923 m.Gimimo vardas Lars Olof Jonathan SöderblomGimė 1886 m. sausio 15 d.
Trenė, ŠvedijaMirė 1931 m. liepos 21 d. (45 metai)
Upsala, ŠvedijaPalaidotas (-a) Upsalos katedraTautybė švedasTėvai Jonas Söderblom
Nikolina Sophie BlûmeSutuoktinis (-ė) Anna SöderblomReligija liuteronybėŠventasisĮšventintas 1931 m.Upsalos arkivyskupasĖjo pareigas 1914 – 1931Pirmtakas Johan August EkmanĮpėdinis Erling EidemVeikla arkivyskupas, teologas, religijotyrininkasSritis religijos kilmė, esmėIšsilavinimas religijotyros profesoriusAlma mater Upsalos universitetasŽymūs apdovanojimai

Nobelio taikos premija (1930 m.)

VikitekaNathan Söderblom

Biografija

redaguoti

Gimė vidurio Švedijoje, Jevleborgo lėne, Sederhamno savivaldybėje, Trenės (Trönö) kaime. Augo atsidavusių krikščionių šeimoje. 1883 m. įstojo į Upsalos universitetą, studijavo teologiją. Buvo išvykęs į JAV. 1893 m. tapo kunigu. 1912 m. Sederblomas tapo Leipcigo universiteto religijotyros profesoriumi, bet 1914 m. grįžo į Švediją, kur paskirtas Upsalos arkivyskupu (aukščiausiu Švedijos liuteronų bažnyčios hierarchu). Buvo ekumenizmo ne tik tarp krikščionių, bet tarp visų pasaulio religijų šalininkas. Už tarpreliginio dialogo skatinimą 1930 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

1931 m. mirė Upsaloje, palaidotas Upsalos katedroje.

Natanas Sederblomas taip pat laikomas vienu idėjinių religijos fenomenologijos pradininkų. Jis laikomas vienų iš pirmųjų, iškėlusių mintį, kad religijos pagrindas yra ne antgamtiškas dievas, o šventybė. Kritikavo tuomečius antropologinius, sociologinius, istorinius požiūrius į religiją ir teigė, kad religija yra atskiras, dvasinis objektas, kuris neredukuotinas. Atmetė religijotyros ir teologijos priešpriešą, teigdamas, kad religijų tyrinėjimas yra šventybės siekis. Religijos pradmenis teigė esant unikaliame, kiekviename žmoguje glūdinčiame religiniame jausme. Religingą žmogų apibrėžė kaip tą, kuriam kažkas esti šventa.