Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lapūkavo riedulių draustinis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Lapūkavo riedulių draustinis | |
|---|---|
| Tipas | Geologinis-dirvožemio |
| Vieta | Jeleniavo valsčius |
| Koordinatės | 54°16′ š. pl. 22°50′ r. ilg. / 54.267°š. pl. 22.833°r. ilg. |
| Plotas | 15.88 km² |
| Įsteigimo data | 1988 m. |
| Pavaldumas | Valstybinis |
Lapūkavo riedulių draustinis (lenk. Rezerwat przyrody Głazowisko Łopuchowskie) – draustinis esantis Rytų Sūduvos aukštumoje, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje ir Jeleniavo valsčiuje, netoli Lapūkavo kaimo. Įkurtas ministro įsakymu (MP nr 21 poz.193) 1988 m. liepos 1 d. Draustinis apima ir dalį aplinkinių miškų ir pievų. Tai geologinis ir dirvožemio draustinis, išsiskiriantis savo uolienomis, mineralais, nuosėdomis ir dirvožemiu. Taip pat čia saugoma mišriųjų miškų ir pievų kraštovaizdžio įvairovė. Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. ši vietovė buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdose. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį ši vietovė pateko į Lietuvos Respublikai priskirtą teritoriją.
Gamta
Draustinio kraštovaizdis unikalus savo , kuri susidarė paskutinio Baltijos apledėjimo metu. Ši morena yra tarp Ančios ežero ir Šešupės upės. Dėl savo geologinės sandaros, amfiteatro formos, beveik nepaliesta erozijos ši morena yra viena iš geriausiai išsilaikiusių morenų pavyzdžių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Geologų nuomone šis Skandinaviško tipo yra labai retas reiškinys šioms vietovėms. Šiaurinėje draustinio dalyje yra (258,75 m.) aukščio virš jūros lygio galinė morena. Šiose vietovėse yra apie 40 m. velenai skiriantys galinės morenos sausuosius slėnius. Draustinyje daugiausiai auga šios medžių rūšys: eglė, pušis, ąžuolas ir alksnis. Dirvos storis yra ganėtinai mažas. Saugomi augalai yra: paprastasis žalčialunkis (Daphne mezerum), miškinė lelija (Lilium martagon), vėjalandė šilagėlė (Pusatilla patens), dėmėtoji gegūnė (Orchis maculata).
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lapūkavo riedulių draustinis, Kas yra Lapūkavo riedulių draustinis? Ką reiškia Lapūkavo riedulių draustinis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lapukavo rieduliu draustinisTipas Geologinis dirvozemioVieta Jeleniavo valsciusKoordinates 54 16 s pl 22 50 r ilg 54 267 s pl 22 833 r ilg 54 267 22 833Plotas 15 88 km Įsteigimo data 1988 m Pavaldumas Valstybinis Lapukavo rieduliu draustinis lenk Rezerwat przyrody Glazowisko Lopuchowskie draustinis esantis Rytu Suduvos aukstumoje siaures rytu Lenkijoje Palenkes vaivadijoje Suvalku apskrityje ir Jeleniavo valsciuje netoli Lapukavo kaimo Įkurtas ministro įsakymu MP nr 21 poz 193 1988 m liepos 1 d Draustinis apima ir dalį aplinkiniu misku ir pievu Tai geologinis ir dirvozemio draustinis issiskiriantis savo uolienomis mineralais nuosedomis ir dirvozemiu Taip pat cia saugoma misriuju misku ir pievu krastovaizdzio įvairove Nuo VIII a pr m e iki XIX a siose vietovese gyveno lietuviams artima baltu tauta jotvingiai Nuo XIII XIV a iki 1795 m si vietove buvo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdose Pagal 1920 m liepos 12 d Lietuvos ir Tarybu Rusijos taikos sutartį si vietove pateko į Lietuvos Respublikai priskirta teritorija GamtaDraustinio krastovaizdis unikalus savo kuri susidare paskutinio Baltijos apledejimo metu Si morena yra tarp Ancios ezero ir Sesupes upes Del savo geologines sandaros amfiteatro formos beveik nepaliesta erozijos si morena yra viena is geriausiai issilaikiusiu morenu pavyzdziu ne tik Lenkijoje bet ir visoje Europoje Geologu nuomone sis Skandinavisko tipo yra labai retas reiskinys sioms vietovems Siaurineje draustinio dalyje yra 258 75 m aukscio virs juros lygio galine morena Siose vietovese yra apie 40 m velenai skiriantys galines morenos sausuosius slenius Draustinyje daugiausiai auga sios medziu rusys egle pusis azuolas ir alksnis Dirvos storis yra ganetinai mazas Saugomi augalai yra paprastasis zalcialunkis Daphne mezerum miskine lelija Lilium martagon vejalande silagele Pusatilla patens demetoji gegune Orchis maculata Taip pat skaitykiteSuvalku krastovaizdzio parkas Ancios ezero draustinis Bachanovo rieduliu draustinis