Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lapuočių miškai miškai kuriuose auga lapuočiai medžiai ir krūmai kasmet numetantys lapus Paplitę vidutinio subtropinio i
Lapuočių miškai
Lapuočių miškai – miškai, kuriuose auga lapuočiai medžiai ir krūmai, kasmet numetantys lapus. Paplitę vidutinio, subtropinio ir tropinio klimato juostose.
Charakteristika
Šio tipo miškai yra aukšti, 25–40 m, juos daugiausiai reprezentuoja du medžių ardai, krūmų ardas ir žolinių augalų danga, kurioje galima matyti dar du ar tris lygius pagal žolių aukštį. Būdingas lapuočių miško bruožas yra tai, kad žolių rūšių įvairovė vyrauja, palyginti su medžių įvairove. Lapuočių miško medžiai pasižymi dideliu šakotumu, sudarydami tankią lają. Medžių lapų lakštai paprastai būna ištisiniai, skiautėti ar iškarpyti, kartais sudėtiniai. Šie lapai palyginti ploni ir nepritaikyti atlaikyti stiprias sausras ar šalčius, todėl prasidėjus nepalankiam laikotarpiui, jie numetami.
Skiriami visžaliai lapuočiai, kurių lapai krinta ne vienu metu, keičiasi nepastebimai, ir vasaržaliai lapuočiai, numetantys lapus vienu metu. Pagal medžių lapų charakteristikas (dydį), skiriami , kuriuose viršutinio ardo medžiai turi didelius ir vidutinio dydžio lapus, jie išsiskiria dideliu atsparumu šešėliui ir reiklumu dirvožemiui, yra šviesomėgiai. Tai ąžuolas, klevas, liepa, uosis, guoba. Plačialapiai miškai labiausiai paplitę ir auga palyginti švelnaus, ne kontinentinio klimato zonoje. Plačialapiai lapuočiai ir spygliuočiai medžiai sudaro mišriuosius miškus. Mažalapiuose miškuose vyraujančios medžių rūšys turi mažus lapus. Tai beržų, drebulių ir alksnių miškai. Šie miškai yra labiau šviesomėgiai ir mažiau reiklūs dirvožemio derlingumui, jie taip pat yra atsparesni šalčiui.
Pagal lapų sandarą ir medienos savybes vidutinio klimato juostų lapuočių miškai skirstomi į kietųjų lapuočių miškus (ąžuolynai, bukynai, skroblynai, uosynai) ir minkštųjų lapuočių miškus (baltalksnynai, beržynai, drebulynai, juodalksnynai).
Lietuvoje
Lietuvos lapuočių miškai užima 40,8 % bendro miškų ploto. Jų sudėtis nuo viso miškų ploto:
- beržynai – 20,6 %,
- juodalksnynai – 6,6 %,
- baltalksnynai – 6,3 %,
- drebulynai – 3,2 %,
- uosynai – 2,4 %,
- ąžuolynai – 1,9 %,
- kiti – 0,8 %.
Šaltiniai
- Большая советская энциклопедия. Лиственные леса. dic.academic.ru
- Lapuočių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lapuočių miškai, Kas yra Lapuočių miškai? Ką reiškia Lapuočių miškai?
Lapuociu miskai miskai kuriuose auga lapuociai medziai ir krumai kasmet numetantys lapus Paplite vidutinio subtropinio ir tropinio klimato juostose Drebulynas Vakaru Sajanas Rusija Lapuociai rudenį Naujasis Dzersis JAVMisko paklote lapuociu miske Ukraina CharakteristikaSio tipo miskai yra auksti 25 40 m juos daugiausiai reprezentuoja du medziu ardai krumu ardas ir zoliniu augalu danga kurioje galima matyti dar du ar tris lygius pagal zoliu aukstį Budingas lapuociu misko bruozas yra tai kad zoliu rusiu įvairove vyrauja palyginti su medziu įvairove Lapuociu misko medziai pasizymi dideliu sakotumu sudarydami tankia laja Medziu lapu lakstai paprastai buna istisiniai skiauteti ar iskarpyti kartais sudetiniai Sie lapai palyginti ploni ir nepritaikyti atlaikyti stiprias sausras ar salcius todel prasidejus nepalankiam laikotarpiui jie numetami Skiriami viszaliai lapuociai kuriu lapai krinta ne vienu metu keiciasi nepastebimai ir vasarzaliai lapuociai numetantys lapus vienu metu Pagal medziu lapu charakteristikas dydį skiriami kuriuose virsutinio ardo medziai turi didelius ir vidutinio dydzio lapus jie issiskiria dideliu atsparumu seseliui ir reiklumu dirvozemiui yra sviesomegiai Tai azuolas klevas liepa uosis guoba Placialapiai miskai labiausiai paplite ir auga palyginti svelnaus ne kontinentinio klimato zonoje Placialapiai lapuociai ir spygliuociai medziai sudaro misriuosius miskus Mazalapiuose miskuose vyraujancios medziu rusys turi mazus lapus Tai berzu drebuliu ir alksniu miskai Sie miskai yra labiau sviesomegiai ir maziau reiklus dirvozemio derlingumui jie taip pat yra atsparesni salciui Pagal lapu sandara ir medienos savybes vidutinio klimato juostu lapuociu miskai skirstomi į kietuju lapuociu miskus azuolynai bukynai skroblynai uosynai ir minkstuju lapuociu miskus baltalksnynai berzynai drebulynai juodalksnynai LietuvojeLietuvos lapuociu miskai uzima 40 8 bendro misku ploto Ju sudetis nuo viso misku ploto berzynai 20 6 juodalksnynai 6 6 baltalksnynai 6 3 drebulynai 3 2 uosynai 2 4 azuolynai 1 9 kiti 0 8 SaltiniaiVikiteka Lapuociu miskai vaizdine ir garsine medziagaBolshaya sovetskaya enciklopediya Listvennye lesa dic academic ru Lapuociu miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007