| Strix nebulosa | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Laplandinės pelėdos (Strix nebulosa) patinėlis (Kanada) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Strix nebulosa Forster, 1772 | ||||||||||||||
Laplandinės pelėdos paplitimo arealas |
Laplandinė pelėda (Strix nebulosa) – pelėdinių (Strigidae) šeimos, pelėdų (Strix) genties naktinių plėšriųjų paukščių rūšis.
Kūno matmenys
Tai viena didžiausių pelėdinių paukščių rūšių. Paprastai kaip ir tarp daugumos pelėdų, patinėliai kiek smulkesni už pateles. Laplandinių pelėdų kūno ilgis 65-70 cm, išskėstų sparnų tarpugaliai 135-160 cm, svoris 650-1100 g (patinėliai), 1000-1900 g (patelės).
Kiti požymiai
Viršutinė kūno pusė tamsiai pilka, išilgai ir skersai dėmėta, ant nugaros stambios tamsios dėmės; apatinė – balsva su plačiomis išilginėmis juodai rusvomis dėmėmis. Akys palyginus mažos, geltonos. Skruostai pilki su tamsiais ratais ir juoda dėme prie akies. Po snapu juoda išilginė juosta.
Lizdavietės
Įsikuria dideliuose, tankiuose spygliuočių miškų masyvuose, netoli kirtaviečių ir kitokių atvirų vietų. Lizdų nesuka patys, bet įsikuria kitų plėšriųjų paukščių ar kranklių apleistuose lizduose. Deda 2-4 kiaušinius. Kiaušiniai 42,7 mm pločio ir 53,5 mm ilgio. Perėjimo laikas užtrunka 28-36 dienas.
Mityba
Didžiausią jos raciono dalį sudaro smulkūs graužikai, žiurkėnai. Kartais gaudo voveraites, smulkius paukštelius ir iš stambesnių - smulkesnėmis antimis, kiškius.
Porūšiai
Išskiriami du porūšiai:
- Strix nebulosa lapponica - Paplitusi Eurazijos žemyno šiaurinės dalies miškų zonoje.
- Strix nebulosa nebula - Paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinės dalies miškų zonoje.
Paplitimas
Lietuva yra tuoj už jos natūralaus paplitimo arealo zonos Eurazijoje pietvakarių ribų pakraščio, tad Lietuvoje labai reta, dažniausiai stebimos tik per migracijas. XX a. pasebėti pavieniai atvejai, kada laplandinės pelėdos yra perėje centrinėje Lietuvoje bei netoli Lenkijos sienos. 2020 m. laplandinės pelėdos pastebėtos perinčios Dainavos girioje, Manoma, kad iš viso 2023 m. Dainavos girioje galėjo perėti 5-10 porų.. Pasak Latvijos ornitologų šaltinio, žinoma laplandinių pelėdų perimvietė yra Baltarusijos Pastovių rajone. Nors Baltarusijoje taip pat retos, bet paplitę ir peri gana įvairiuose jos regionuose (įskaitant Berezinos rezervatą, Belovežo girią). Manoma kad nors ir nereguliariai, Baltarusijoje gali perėti apie 50-100 šių paukščių porų.
Kiti duomenys ir amžius
Suaugę kartais tampa didžiųjų apuokų, kilniųjų erelių, lūšių aukomis, jų jaunikliai ar nesubrendę paukščiai nukenčia nuo stambesnių vanaginių paukščių, ypač vištvanagių, taip pat lokių, kiaunių žuvautojų (Šiaurės Amerikoje) atakų. Išgyvena iki 15-16 metų.
Galerija
- Laplandinė pelėda
- Jauniklis
- Skrydyje
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Laplandinė pelėda, Kas yra Laplandinė pelėda? Ką reiškia Laplandinė pelėda?