Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Laisvė barikadose La Liberté guidant le peupleMenininkas Eženas DelakruaMetai 1830Meno kryptis RomantizmasMedžiagos tech
Laisvė barikadose
| Laisvė barikadose La Liberté guidant le peuple | |
|---|---|
| Menininkas | Eženas Delakrua |
| Metai | 1830 |
| Meno kryptis | Romantizmas |
| Medžiagos, technika | Aliejinis paveikslas ant drobės |
| Matmenys | 260 cm × 325 cm |
| Miestas (vieta) | Paryžius, Prancūzija |
| Muziejus | Luvras |
Laisvė barikadose (kitaip Laisvė, vedanti liaudį (pranc. La Liberté guidant le peuple), 1830 m. liepos 28) – prancūzų XIX a. dailininko Eženo Delakrua (1798–1863) paveikslas, eksponuojamas Luvro muziejuje Paryžiuje.
Apie paveikslą
Paveikslas nutapytas 1830 m. Jo vaizdinys masinėje kultūroje paprastai siejamas su Prancūzijos Didžiąja revoliucija. Iš tikro paveikslas įkvėptas 1830 m. liepos revoliucijos, kuri truko vos kelias dienas ir kurios metu Prancūzijoje buvo nuverstas karalius Karolis X ir į valdžią atėjo Lui Pilypas. Masiniai neramumai ir susirėmimai įvyko visai netoli Delakrua studijos Paryžiuje. Delakrua buvo sukrėstas ir įkvėptas matytų kovos vaizdų. Savo broliui Šarliui Delakrua rašė: „aš ėmiausi šiuolaikinės temos, barikados, ir jei aš nekovojau dėl savo Tėvynės, tai dėl jos bent tapysiu“. „Laisvė barikadose“ buvo nutapyta nuo 1830 m. spalio iki gruodžio pradžios ir tapo vienu revoliucinių judėjimų simbolių.
„Laisvė barikadose“ buvo eksponuota 1831 m. Salone ir sukėlė didelį pasipiktinimą. Laisvės įvaizdyje vaizduojama moteris buvo išvadinta „darbo liaudimi“, „žvejo žmona“ ir „valkata“. Publika buvo šokiruota, kad revoliucijos vedliais pavaizduoti žemos socialinės padėties žmonės, apiplyšę, purvini, darbininkai. Paveikslas buvo vadinamas pasityčiojimu iš 1830 m. liepos revoliucijos, kuri iš esmės apgynė vidutinės klasės interesus, suvaržė aristokratijos ir Bažnyčios, tačiau niekuo nepakeitė žemesniųjų sluoksnių − darbininkų, valstiečių, šachtininkų ir kt., padėties. Be idealizmo, nuogomis krūtimis pavaizduota Laisvė su Prancūzijos respublikos vėliava, vedanti žmones per žuvusių kūnų sąvartą, atrodė šokiruojančiai tarp akademinio klasicizmo ir romantizmo kūrinių.
Laisvė pavaizduota su raudona kepuraite, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu išpopuliarintu simboliu, kuris savo ruožtu buvo įkvėptas Romos imperijos laikų išlaisvintų Frygijos vergų dėvimos kepurės. Paveiksle galima įžvelgti Fransisko Gojos, Teodoro Žeriko ir Antuano-Žano Gro įtakų apraiškas. Preliminarūs Delakrua eskizai rodo, kad paveikslo Laisvės figūra iš pradžių buvo paremta ankstesniu Delakrua paveikslu „Graikija Misolongio griuvėsiuose“. Paveiksle vaizduojami įvairių socialinių sluoksnių atstovai: gatvės valkata su dviem pistoletais, fabriko darbuotojas baltais marškiniais, padienis darbininkas iš kaimo su mėlynais marškiniais, ant kelių prieš Laisvę. Kovotojas su cilindru ir šautuvu rankose tikriausiai vaizduoja studentą ar kultūros žmogų. 1831 m. paveikslą įsigijo Prancūzijos vidaus reikalų ministerija ir eksponavo jį Liuksemburgo rūmų galerijoje iki 1832 m., kai jis buvo nukabintas ir padėtas saugojimui. Gali būti, kad tai buvo susiję tiek su paveikslo vaizdavimu, tiek dėl priminimo apie Burbonų monarchijos pralaimėjimą. Po 1848 m. revoliucijos paveikslas buvo trumpai eksponuotas ir į Luvro kolekcijas perkeltas 1874 m.
Vėliau paveikslas tapo vienu XIX ir XX a. revoliucinių nacionalinių judėjimų, socialistinės ir komunistinės ideologijų, kovos už žemųjų socialinių sluoksnių ir moterų teises simboliu. Laisvės įvaizdžio motyvai buvo panaudoti garsiojoje prancūzų JAV dovanotai Niujorko „Laisvės statuloje“. Bendrąja nuomone, berniuko šalia Laisvės įvaizdis buvo panaudotas Viktoro Hugo romane „Vargdieniai“ Gavrošo portrete. Nuo 1979 iki 1994 m. paveikslas buvo vaizduojamas ant Prancūzijos 100 frankų banknoto. Paveikslas buvo eksponuojamas Paryžiaus Luvro muziejuje iki 2012 m., kai jis buvo perkeltas į Luvro naujai atidarytą padalinį Prancūzijos Lanso mieste. 2013 m. paveikslas buvo subjaurotas lankytojos, kuri buvo įsitikinusi, kad rugsėjo 11 d. atakos esą buvo sąmokslų dalis. Laimei, žala paveikslui buvo minimali. Po to paveikslas grąžintas į Luvro pagrindinį muziejų Paryžiuje.
Išnašos
- Christopher John Murray. Encyclopedia of the Romantic Era, 1760-1850. Routledge, 2013, p. 678.
- Christopher John Murray. Encyclopedia of the Romantic Era, 1760-1850. Routledge, 2013, p. 678.
- Christopher John Murray. Encyclopedia of the Romantic Era, 1760-1850. Routledge, 2013, p. 678.
- Christopher John Murray. Encyclopedia of the Romantic Era, 1760-1850. Routledge, 2013, p. 679.
- theguardian.com
Nuorodos
- Apie paveikslą Luvro svetainėje
- „The Guardian“
- wga.hu
- smarthistory Archyvuota kopija 2014-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laisvė barikadose, Kas yra Laisvė barikadose? Ką reiškia Laisvė barikadose?
Laisve barikadose La Liberte guidant le peupleMenininkas Ezenas DelakruaMetai 1830Meno kryptis RomantizmasMedziagos technika Aliejinis paveikslas ant drobesMatmenys 260 cm 325 cmMiestas vieta Paryzius PrancuzijaMuziejus Luvras Laisve barikadose kitaip Laisve vedanti liaudį pranc La Liberte guidant le peuple 1830 m liepos 28 prancuzu XIX a dailininko Ezeno Delakrua 1798 1863 paveikslas eksponuojamas Luvro muziejuje Paryziuje Apie paveikslaPaveikslas nutapytas 1830 m Jo vaizdinys masineje kulturoje paprastai siejamas su Prancuzijos Didziaja revoliucija Is tikro paveikslas įkveptas 1830 m liepos revoliucijos kuri truko vos kelias dienas ir kurios metu Prancuzijoje buvo nuverstas karalius Karolis X ir į valdzia atejo Lui Pilypas Masiniai neramumai ir susiremimai įvyko visai netoli Delakrua studijos Paryziuje Delakrua buvo sukrestas ir įkveptas matytu kovos vaizdu Savo broliui Sarliui Delakrua rase as emiausi siuolaikines temos barikados ir jei as nekovojau del savo Tevynes tai del jos bent tapysiu Laisve barikadose buvo nutapyta nuo 1830 m spalio iki gruodzio pradzios ir tapo vienu revoliuciniu judejimu simboliu Laisve barikadose buvo eksponuota 1831 m Salone ir sukele didelį pasipiktinima Laisves įvaizdyje vaizduojama moteris buvo isvadinta darbo liaudimi zvejo zmona ir valkata Publika buvo sokiruota kad revoliucijos vedliais pavaizduoti zemos socialines padeties zmones apiplyse purvini darbininkai Paveikslas buvo vadinamas pasityciojimu is 1830 m liepos revoliucijos kuri is esmes apgyne vidutines klases interesus suvarze aristokratijos ir Baznycios taciau niekuo nepakeite zemesniuju sluoksniu darbininku valstieciu sachtininku ir kt padeties Be idealizmo nuogomis krutimis pavaizduota Laisve su Prancuzijos respublikos veliava vedanti zmones per zuvusiu kunu savarta atrode sokiruojanciai tarp akademinio klasicizmo ir romantizmo kuriniu Laisve pavaizduota su raudona kepuraite Didziosios Prancuzijos revoliucijos metu ispopuliarintu simboliu kuris savo ruoztu buvo įkveptas Romos imperijos laiku islaisvintu Frygijos vergu devimos kepures Paveiksle galima įzvelgti Fransisko Gojos Teodoro Zeriko ir Antuano Zano Gro įtaku apraiskas Preliminarus Delakrua eskizai rodo kad paveikslo Laisves figura is pradziu buvo paremta ankstesniu Delakrua paveikslu Graikija Misolongio griuvesiuose Paveiksle vaizduojami įvairiu socialiniu sluoksniu atstovai gatves valkata su dviem pistoletais fabriko darbuotojas baltais marskiniais padienis darbininkas is kaimo su melynais marskiniais ant keliu pries Laisve Kovotojas su cilindru ir sautuvu rankose tikriausiai vaizduoja studenta ar kulturos zmogu 1831 m paveiksla įsigijo Prancuzijos vidaus reikalu ministerija ir eksponavo jį Liuksemburgo rumu galerijoje iki 1832 m kai jis buvo nukabintas ir padetas saugojimui Gali buti kad tai buvo susije tiek su paveikslo vaizdavimu tiek del priminimo apie Burbonu monarchijos pralaimejima Po 1848 m revoliucijos paveikslas buvo trumpai eksponuotas ir į Luvro kolekcijas perkeltas 1874 m Veliau paveikslas tapo vienu XIX ir XX a revoliuciniu nacionaliniu judejimu socialistines ir komunistines ideologiju kovos uz zemuju socialiniu sluoksniu ir moteru teises simboliu Laisves įvaizdzio motyvai buvo panaudoti garsiojoje prancuzu JAV dovanotai Niujorko Laisves statuloje Bendraja nuomone berniuko salia Laisves įvaizdis buvo panaudotas Viktoro Hugo romane Vargdieniai Gavroso portrete Nuo 1979 iki 1994 m paveikslas buvo vaizduojamas ant Prancuzijos 100 franku banknoto Paveikslas buvo eksponuojamas Paryziaus Luvro muziejuje iki 2012 m kai jis buvo perkeltas į Luvro naujai atidaryta padalinį Prancuzijos Lanso mieste 2013 m paveikslas buvo subjaurotas lankytojos kuri buvo įsitikinusi kad rugsejo 11 d atakos esa buvo samokslu dalis Laimei zala paveikslui buvo minimali Po to paveikslas grazintas į Luvro pagrindinį muzieju Paryziuje IsnasosChristopher John Murray Encyclopedia of the Romantic Era 1760 1850 Routledge 2013 p 678 Christopher John Murray Encyclopedia of the Romantic Era 1760 1850 Routledge 2013 p 678 Christopher John Murray Encyclopedia of the Romantic Era 1760 1850 Routledge 2013 p 678 Christopher John Murray Encyclopedia of the Romantic Era 1760 1850 Routledge 2013 p 679 theguardian comNuorodosApie paveiksla Luvro svetaineje The Guardian wga hu smarthistory Archyvuota kopija 2014 03 10 is Wayback Machine projekto