Laikinasis Pagrindinis įstatymas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Laikinasis Pagrindinis įstatymas
Informacija
Valstybė	Lietuva
Priimta	1990 m. kovo 11 d.
Galiojo iki	1992 m.
Ankstesnė	1978 m. Lietuvos TSR Konstitucija
Vėlesnė	Lietuvos Respublikos Konstitucija
Turinys
Įstatymų leidžiamoji valdžia	Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Laikinasis Pagrindinis įstatymas – laikinosios konstitucijos funkciją atlikęs teisės aktas, priimtas kartu su 1990 m. kovo 11-osios aktais. Jame buvo įtvirtinti bendri nuostatai apie Lietuvos pilietybę, pagrindinės Lietuvos piliečių teisės, laisvės ir pareigos, ekonominė sistema, teismas, prokuratūra, vyriausybė, rinkimų sistema, socialinis vystymasis ir kultūra, LR Aukščiausioji Taryba, baigiamieji nuostatai.

Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme įtvirtinta, jog aukščiausioji valdžia priklauso Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teismui.

Pagal savo formą Laikinasis Pagrindinis Įstatymas panašus į sovietinio laikotarpio įstatymą, bet jame buvo įtvirtintos atkurtos Lietuvos valstybės nuostatos, užtikrinančios žmonių teises ir laisves.

Per visą šio įstatymo galiojimo laikotarpį buvo pakeista maždaug trečdalis Laikinojo pagrindinio įstatymo straipsnių, kai kurios normos buvo redaguojamos po kelis kartus. Esant didelei demokratijos plėtrai, Laikinojo pagrindinio įstatymo neužteko, nes buvo siekiama, kad Lietuva taptų lygiateise tarptautinės bendrijos nare, šis įstatymas taip pat nesugebėjo įgyvendinti ir valstybės vidaus poreikių.