Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
La Madalenos mūšis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| La Madalenos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
La Madalenos mūšis – mūšis, įvykęs 1793 m. vasario 23 d. Sardinijos salos šiaurinėje dalyje.
Priešistorė
1793 m. pradžioje revoliucionieriai Paryžiuje nutarė užkariauti Sardinijos karalystę. Jie planavo armiją perkelti per Alpes ir sumušti Pjemontą ties Alpėmis, kai iš kitos pusės flotilė užimtų Sardiniją. Esmė buvo Kaljario miestas. Norėdama jį užimti, flotilė, vadovaujama admirolo L. Jean Truguet, iškeliavo iš Tulono į Ajačą. Šis laivynas vasario 14-22 d. buvo visiškai sumuštas ties Kaljariu ir kitomis pietinėmis Sardinijos vietomis.
Sausį, salos kariuomenės vado prašymu, du Šveicarijos pulko „Courten“ fuzilierių korpusai, apie 400 karių, patraukė iš Sasario į . Taip pat iš šiaurės Sardinijos atvyko apie 100 savanorių.
Keletas senų karališkojo Sardinijos laivyno laivų plūduriavo mažoje pietinės salos dalies įlankoje esančiame uoste , laukdami išmontavimo. Antrasis būrys, sudarytas iš 150 reguliariųjų karių bei 450 naujokų su keturiomis pulkininko Quenza bataliono patrankomis, buvo sulaipintas 16 valčių, kurias lydėjo tik viena korvetė. Ekspedicijos vadas – Pietro Paolo Colonna-Cesari, Paoli pusbrolis.
Leitenantas Napoleonas Bonapartas kartu su Karališkosios gvardijos naujokais buvo „La Fauvette“ korvetėje. Napoleono armija buvo neprofesionali, neapmokyta, nemotyvuota, negaunanti atlyginimų, be ginkluotės.
Mūšio eiga
Kariuomenė turėjo numalšinti sukilimą mieste. Dėl didelio vėjo jiems nesisekė išplaukti iš uosto, kol galų gale vasario 22 d. 9 valandą ryto išplaukė iš uosto ir pasiekė Spardžio salą, kur vyrai gavo poilsio. Vėliau flotilė išplaukė ir užsiėmė pakrantės pozicijas ties Punta Li Tegghj bei bandė atakuoti, tačiau buvo atmušti sausumos baterijų.
Naktį per smarkią liūtį Napoleonas su nedidele baterija bei 3 patrankomis išsilaipino iš savo laivo į Santo Stefano salą, priešais La Madalenos miestelį, nuo kurio skyrė 700 metrų pločio jūros ruožas.
Po įnirtingos muškietų krušos bei kelių patrankų šūvių užėmė gynybinį bokštą, ginamą 25 karių, iš kurių 17 buvo paimta į nelaisvę, kurių vienas Salvatore Ornano sugebėjo pabėgti ir perplaukęs sąsiaurį, įspėjo miesto kariuomenę apie Napoleono operaciją.
Napoleonas būtų iš karto puolęs La Madalena, tačiau vadas Colonna Cesari buvo visiškai kitos nuomonės. Jis bijojo karių pasipriešinimo. Napoleonas su Cesari susiriejo, Napoleonas išplūdo vadą, pavadino jį netinkamu rikiuotei, dėl ko Napoleonas su savo vyrasi visą naktį turėjo perkelti 36 colių mortyrą ant kalvos ir nutaikyti į apgyvendintą teritoriją.
Vasario 23 d., sekmadienio rytą Napoleonas pradėjo La Madalenos bombardavimą. Pirmasis šūvis pataikė į bažnyčios stogą, išgąsdindamas ir išvaikydamas gyventojus, kurie slėpėsi bažnyčioje. Antrasis pataikė į bažnyčios fasadą, kiti du į kaimyninių namų stogus. Penktasis šūvis pataikė į šventoriaus aikštės centrą, šeštasis įskriejo į bažnyčią per langą ir smogė prie pat Santa Maria Maddalena statulos kojų, nepadarydamas didesnių nuostolių statulai. Tikslus prancūzų bombardavimas tesėsi. Pasak Sardinijos laivyno, mažiausiai 1050 šūvių kliuvo miestui, buvo sugriauta arba smarkiai apgadinta apie 80 pastatų. Kanonada tęsėsi visą dieną ir naktį, kartkartėmis buvo iššaunama padegamųjų sviedinių, kurie darė didelę žalą kaimui. Bombardavimas su nedidelėmis pertraukomis tęsėsi ir 24 bei 25 dienomis, herojiškas miesto gynimas buvo ties žlugimo riba.
Medinių pastatų degimas rodės silpnino gynėjus. Napoleono baterijos kanonada sunaikino ar išvedė iš rikiuotės pakrantės Sardinijos baterijas, kurios pridarė didžiulės žalos prancūzų laivams, ypač La Fauvette, į kurį pataikė kelis sykius pakrantės patranka. 22 ir 23 dienomis laivai buvo apšaudomi La Madalenos baterijų, kurios buvo išlaipintos ties Punta Li Tegghj vasario 22 d. naktį, viršilos vairininko Domenico Millelire vadovaujamo laivyno. Vasario 24 d. rytą į korvetę pataikė daugybė patrankų šūvių baterijos ties Capo d’Orso ir Palau, atgabentos taip pat Domenico Millelire. Korvetė buvo smarkiai apgadinta, tai privertė laivą slėptis ties Villa Marina, kur prisijungė ir mažesnieji ekspedicijos laivai.
Vasario 24 d. maža flotilė, dengiama La Fauvette patrankų, išplaukė mėgindama priartėti prie Kapreros tiesiai per Dela Monetos sąsiaurį ir taip pamėginti išsilaipinti. Šį manevrą nuspėjo salos gynėjai, ties sąsiaurio krantu išdėstydama 65 šaulius. Smarkus apšaudymas atmušė flotilės mėginimą išsilaipinti. Kitą dieną, vasario 25 d., La Fauvette priplaukė arčiau ir bandymas išsilaipinti buvo kartojamas. Tačiau korvetė patyrė nuostolių dėl Sardinijos karių krušos, oficialiai teigiama, kad šiame mūšyje žuvo 201 karys.
Tuo pačiu metu Domenico Millelire vadovaujama maža valtis su 14 irklininkų, vienu ginklininku ir žaizdre gaminančiu kulkas kariu priartėjo prie prancūzų laivų, atakuojančių dvi . Tai sukėlė prancūzų paniką ir La Fauvette per nelyg skubotai išplaukė į atvirą jūrą. Colonna Cesari nusiuntė Napoleonui įsakymą mesti visus ginklus bei įrankius ir skubiai palikti salą. Napoleonas norėjo išsaugoti bent jau ginklus ir įsakė vyrams juos perkelti į paplūdimį.
Atsitraukimas
Per smarkų lietų ir vėją Napoleonas padėjo savo kariams pergabenti patranką į paplūdimį, tačiau savo pabūklą teko palikti paplūdimyje, nes La Fauvette jūrininkai atsisakė į kelti patranką, kad negaištų brangaus laiko. Bėgimas buvo toks skubotas, kad Napoleonui teko palikti patranką, kad galėtų išsigelbėti su savo kariais nuo paėmimo į nelaisvę. Domenico Millelire su savanoriais, įlaipintais Sardinijos krantuose išsilaipino pietinėje Santo Stefano salos pusėje bei darbuodamiesi muškietomis atsiėmė bokštą, paimdami į nelaisvę kelis prancūzus.
Šveicarijos pulko karys Asmard pasižymėjo rizikingame žygyje. Jis rizikavo sudegti, bėgdamas su Napoleono uždegtu padegamąja virvele, susprogdindamas parako sandėlį Villa Marina saloje. Napoleonas labai rizikavo patekti į nelaisvę.
Atsakomybė ir apdovanojimai
Grįždamas pas Napoleoną, kartu su savo kolegomis leitenantas Colonel Quenza parašė oficialų raportą Karo ministrui į Paryžių. Jie suvertė kaltę Colonna Cesari poelgiui, kuriam įtakos turėjo slapti Pasquale Paoli įsakymai, kurie suplanavo misijos prieš Sardiniją nesėkmę, įgyvendindami Korsikos, aneksuotą Anglijos, atskyrimą nuo Prancūzijos. Po raporto Prancūzijos vyriausybė apkaltino Paoli ir jo šalininkus išdavyste. Paoli pabėgo slapstytis, vengdamas suėmimo į Corte, kur įsteigė Korsikos Įgaliotojų Susirinkimą, kad Korsika patektų Anglijos karūnos įtakon. 1795 spalį jis išvyko į Londoną, kur gyveno kaip karaliaus pensininkas iki savo mirties 1807 m. vasario 5 d.
Viršila Domenico Millelire buvo apdovanotas pirmuoju Sardinijos Valdžios aukso medaliu ir 300 lirų pensija visam gyvenimui. Šveicarijos pulko karys Asmard gavo sidabro medalį ir buvo paaukštintas į leitenantus. Jis atsisakė atlygio, bet priėmė algas, sakydamas “…vado atsakomybė gali būti perimto to, kuris mėgsta ją…”.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie La Madalenos mūšis, Kas yra La Madalenos mūšis? Ką reiškia La Madalenos mūšis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais La Madalenos musisData 1793 m vasario 23 d Vieta Sardinijos salos siaurineje dalyje Rezultatas La Madalenos musis musis įvykes 1793 m vasario 23 d Sardinijos salos siaurineje dalyje Priesistore1793 m pradzioje revoliucionieriai Paryziuje nutare uzkariauti Sardinijos karalyste Jie planavo armija perkelti per Alpes ir sumusti Pjemonta ties Alpemis kai is kitos puses flotile uzimtu Sardinija Esme buvo Kaljario miestas Noredama jį uzimti flotile vadovaujama admirolo L Jean Truguet iskeliavo is Tulono į Ajaca Sis laivynas vasario 14 22 d buvo visiskai sumustas ties Kaljariu ir kitomis pietinemis Sardinijos vietomis Sausį salos kariuomenes vado prasymu du Sveicarijos pulko Courten fuzilieriu korpusai apie 400 kariu patrauke is Sasario į Taip pat is siaures Sardinijos atvyko apie 100 savanoriu Keletas senu karaliskojo Sardinijos laivyno laivu pluduriavo mazoje pietines salos dalies įlankoje esanciame uoste laukdami ismontavimo Antrasis burys sudarytas is 150 reguliariuju kariu bei 450 naujoku su keturiomis pulkininko Quenza bataliono patrankomis buvo sulaipintas 16 valciu kurias lydejo tik viena korvete Ekspedicijos vadas Pietro Paolo Colonna Cesari Paoli pusbrolis Leitenantas Napoleonas Bonapartas kartu su Karaliskosios gvardijos naujokais buvo La Fauvette korveteje Napoleono armija buvo neprofesionali neapmokyta nemotyvuota negaunanti atlyginimu be ginkluotes Musio eigaKariuomene turejo numalsinti sukilima mieste Del didelio vejo jiems nesiseke isplaukti is uosto kol galu gale vasario 22 d 9 valanda ryto isplauke is uosto ir pasieke Spardzio sala kur vyrai gavo poilsio Veliau flotile isplauke ir uzsieme pakrantes pozicijas ties Punta Li Tegghj bei bande atakuoti taciau buvo atmusti sausumos bateriju Naktį per smarkia liutį Napoleonas su nedidele baterija bei 3 patrankomis issilaipino is savo laivo į Santo Stefano sala priesais La Madalenos miestelį nuo kurio skyre 700 metru plocio juros ruozas Po įnirtingos muskietu krusos bei keliu patranku suviu uzeme gynybinį boksta ginama 25 kariu is kuriu 17 buvo paimta į nelaisve kuriu vienas Salvatore Ornano sugebejo pabegti ir perplaukes sasiaurį įspejo miesto kariuomene apie Napoleono operacija Napoleonas butu is karto puoles La Madalena taciau vadas Colonna Cesari buvo visiskai kitos nuomones Jis bijojo kariu pasipriesinimo Napoleonas su Cesari susiriejo Napoleonas ispludo vada pavadino jį netinkamu rikiuotei del ko Napoleonas su savo vyrasi visa naktį turejo perkelti 36 coliu mortyra ant kalvos ir nutaikyti į apgyvendinta teritorija Vasario 23 d sekmadienio ryta Napoleonas pradejo La Madalenos bombardavima Pirmasis suvis pataike į baznycios stoga isgasdindamas ir isvaikydamas gyventojus kurie slepesi baznycioje Antrasis pataike į baznycios fasada kiti du į kaimyniniu namu stogus Penktasis suvis pataike į sventoriaus aikstes centra sestasis įskriejo į baznycia per langa ir smoge prie pat Santa Maria Maddalena statulos koju nepadarydamas didesniu nuostoliu statulai Tikslus prancuzu bombardavimas tesesi Pasak Sardinijos laivyno maziausiai 1050 suviu kliuvo miestui buvo sugriauta arba smarkiai apgadinta apie 80 pastatu Kanonada tesesi visa diena ir naktį kartkartemis buvo issaunama padegamuju sviediniu kurie dare didele zala kaimui Bombardavimas su nedidelemis pertraukomis tesesi ir 24 bei 25 dienomis herojiskas miesto gynimas buvo ties zlugimo riba Mediniu pastatu degimas rodes silpnino gynejus Napoleono baterijos kanonada sunaikino ar isvede is rikiuotes pakrantes Sardinijos baterijas kurios pridare didziules zalos prancuzu laivams ypac La Fauvette į kurį pataike kelis sykius pakrantes patranka 22 ir 23 dienomis laivai buvo apsaudomi La Madalenos bateriju kurios buvo islaipintos ties Punta Li Tegghj vasario 22 d naktį virsilos vairininko Domenico Millelire vadovaujamo laivyno Vasario 24 d ryta į korvete pataike daugybe patranku suviu baterijos ties Capo d Orso ir Palau atgabentos taip pat Domenico Millelire Korvete buvo smarkiai apgadinta tai priverte laiva sleptis ties Villa Marina kur prisijunge ir mazesnieji ekspedicijos laivai Vasario 24 d maza flotile dengiama La Fauvette patranku isplauke megindama priarteti prie Kapreros tiesiai per Dela Monetos sasiaurį ir taip pameginti issilaipinti Sį manevra nuspejo salos gynejai ties sasiaurio krantu isdestydama 65 saulius Smarkus apsaudymas atmuse flotiles meginima issilaipinti Kita diena vasario 25 d La Fauvette priplauke arciau ir bandymas issilaipinti buvo kartojamas Taciau korvete patyre nuostoliu del Sardinijos kariu krusos oficialiai teigiama kad siame musyje zuvo 201 karys Tuo paciu metu Domenico Millelire vadovaujama maza valtis su 14 irklininku vienu ginklininku ir zaizdre gaminanciu kulkas kariu priartejo prie prancuzu laivu atakuojanciu dvi Tai sukele prancuzu panika ir La Fauvette per nelyg skubotai isplauke į atvira jura Colonna Cesari nusiunte Napoleonui įsakyma mesti visus ginklus bei įrankius ir skubiai palikti sala Napoleonas norejo issaugoti bent jau ginklus ir įsake vyrams juos perkelti į papludimį AtsitraukimasPer smarku lietu ir veja Napoleonas padejo savo kariams pergabenti patranka į papludimį taciau savo pabukla teko palikti papludimyje nes La Fauvette jurininkai atsisake į kelti patranka kad negaistu brangaus laiko Begimas buvo toks skubotas kad Napoleonui teko palikti patranka kad galetu issigelbeti su savo kariais nuo paemimo į nelaisve Domenico Millelire su savanoriais įlaipintais Sardinijos krantuose issilaipino pietineje Santo Stefano salos puseje bei darbuodamiesi muskietomis atsieme boksta paimdami į nelaisve kelis prancuzus Sveicarijos pulko karys Asmard pasizymejo rizikingame zygyje Jis rizikavo sudegti begdamas su Napoleono uzdegtu padegamaja virvele susprogdindamas parako sandelį Villa Marina saloje Napoleonas labai rizikavo patekti į nelaisve Atsakomybe ir apdovanojimaiGrįzdamas pas Napoleona kartu su savo kolegomis leitenantas Colonel Quenza parase oficialu raporta Karo ministrui į Paryziu Jie suverte kalte Colonna Cesari poelgiui kuriam įtakos turejo slapti Pasquale Paoli įsakymai kurie suplanavo misijos pries Sardinija nesekme įgyvendindami Korsikos aneksuota Anglijos atskyrima nuo Prancuzijos Po raporto Prancuzijos vyriausybe apkaltino Paoli ir jo salininkus isdavyste Paoli pabego slapstytis vengdamas suemimo į Corte kur įsteige Korsikos Įgaliotoju Susirinkima kad Korsika patektu Anglijos karunos įtakon 1795 spalį jis isvyko į Londona kur gyveno kaip karaliaus pensininkas iki savo mirties 1807 m vasario 5 d Virsila Domenico Millelire buvo apdovanotas pirmuoju Sardinijos Valdzios aukso medaliu ir 300 liru pensija visam gyvenimui Sveicarijos pulko karys Asmard gavo sidabro medalį ir buvo paaukstintas į leitenantus Jis atsisake atlygio bet prieme algas sakydamas vado atsakomybe gali buti perimto to kuris megsta ja