Kūno kultūros rūmai (įstaiga)

Įsteigti pagal Kūno kultūros įstatymą, kuris įsigaliojo 1932 m. liepos 15 d. paskelbus jį „Vyriausybės žinių“ Nr. 390 vietoje nuo 1922 m. veikusios Lietuvos sporto lygos. Priklausė Švietimo ministerijai. Vadovavo direktorius ir 9 narių taryba. Direktoriumi buvo paskirtas Antanas Jurgelionis.^[1]1934-1940 m. KKR vadovavo Vytautas Augustauskas.

Kūno kultūros rūmai rengė kūno kultūros programas mokykloms, organizavo kursus kūno kultūros mokytojams ir instruktoriams, vadovavo visų sporto organizacijų veiklai. Prie Kūno kultūros rūmų veikė sporto šakų kamuolio žaidimų, vandens ir žiemos sporto sąjungos. Kūno kultūros rūmai įsteigė apskričių Kūno kultūros rūmų komitetus.

Kūno kultūros rūmai, plėtodami kūno kultūrą ir sportą, daugiausia dėmesio skyrė visuomenės fiziniam pajėgumui didinti, propagavo sveikos ir stiprios tautos, galinčios gyventi visavertį gyvenimą, idėją. Įsteigus Kūno kultūros rūmus, visos veikiančios sporto organizacijos turėjo pateikti Rūmams savo statutą ir, jei jis neprieštaravo Kūno kultūros įstatymui, jos buvo įregistruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose.

Veiklos etapai:

• 1932–1933 m. leido iliustruotą savaitinį žurnalą „Kūno kultūra ir sveikata“.
• 1934 m. įkurta aukštoji kūno kultūros mokykla – Aukštieji kūno kultūros kursai. Pastatyti Kūno kultūros rūmai (arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis).
• 1936 m. įvestos normos Valstybiniam kūno kultūros ženklui gauti. 1936 m. vasario mėn. pabaigoje KKR taryba priėmė Valstybinio kūno kultūros ženklo (VKKŽ) statutą.
• 1938 m. surengta Lietuvos tautinė olimpiada Kaune.
• 1932–1939 m. laikotarpyje Kaune, be Kūno kultūros rūmų, pastatyti Kauno sporto halė, Klaipėdos sporto rūmai.^[2]

1940 m. gruodžio 31 d. sovietų okupacinė valdžia rūmus uždarė.^[3] Direktorių V. Augustauską suėmė NKVD ir išvežė į Gulagą.

Sovietų okupacijos metais (1940–1941 ir 1944–1990 m.) vietoj panaikintų Kūno kultūros rūmų veikė Kūno kultūros ir sporto komitetas.^[4]