Kyšininkavimas angl bribery tam tikros siūlymas žadėjimas davimas priėmimas ar reikalavimas skatinantis atlikti nelegalų
Kyšininkavimas

Kyšininkavimas (angl. bribery) – tam tikros siūlymas, žadėjimas, davimas, priėmimas ar reikalavimas, skatinantis atlikti nelegalų, neetišką ar pasitikėjimą griaunantį veiksmą. Sociologas E.Sutherland‘as kyšininkavimą priskiria „baltųjų apykaklių“ (angl. white collars) nusikaltimų kategorijai, kuriuos vykdo verslo ar atstovai. Pasak E. Sutherland, „baltųjų apykaklių“ nusikaltimai mažiau žinomi nei kitų socialinių grupių, nes jiems iškeliama mažiau baudžiamųjų bylų. Tam įtakos turi „baltųjų apykaklių“ statusas valstybėje bei su juo susijusi galia.
Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją kyšininkavimas skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus kyšininkavimas reiškia, kad asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai žada, siūlo ar duoda bet kokį nepagrįstą atlygį valstybės pareigūnui. Pasyvus kyšininkavimas reiškia tokio kyšio ėmimą arba prašymą. Teisiškai sureguliuotos ir kitos kyšininkavimo formos – užsienio valstybės pareigūnų kyšininkavimas bei komercinių organizacijų kyšininkavimas.
Kyšis
Tai neteisėtai gautas arba siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, neteisėta turtinė nauda, pavyzdžiui, nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių suteikimas, mokesčių sumažinimas ir kt. LR Baudžiamajame kodekse kyšis yra apibrėžiamas kaip bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.
Kyšis gali turėti materialias ir nematerialias formas: daiktai (taip pat ir pinigai), paslaugos, turtinės teisės, turtinių prievolių panaikinimas, sutaupymas nemokant ar mažiau mokant už paslaugą, pranašumo konkurencinėje kovoje įgijimas, supažindinimas su komercine paslaptimi, pelną žadančių ryšių užmezgimas ir pan.
Kyšininkavimas Lietuvoje
Remiantis STT užsakytu ir „Vilmorus“ atliktu 2011 m. sociologiniu tyrimu „Lietuvos korupcijos žemėlapis“, Lietuvos gyventojai kyšininkavimą kaip ir ankstesniais metais laiko labiausiai paplitusia korupcijos forma Lietuvoje. Tuo metu verslo atstovų ir valstybės tarnautojų nuomone, už kyšininkavimą labiau paplitęs nepotizmas ir protegavimas. Apie 70 proc. visų apklaustųjų mano, kad kyšiai padeda išspręsti problemas. Kyšiais spręsti problemas linkę 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, rečiau – verslininkai (40 proc.), dar rečiau – valstybės tarnautojai (35 proc.). 2011 metais kyšį davė apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 5 metus iki 2011-ųjų – apie 40 proc. Nežymiai, bet nuosekliai mažėja kyšį davusių Lietuvos gyventojų skaičius. Dauguma kyšio per pastaruosius 5 metus nedavusių respondentų teigė nepakliuvę į situacijas, kuomet iš jų būtų reikalavę kyšio, taip pat neturėję tam pinigų. Rezultatai rodo, kad dažniausiai kyšiai duodami Sveikatos apsauga|sveikatos apsaugos]] bei policijos įstaigose. Didžiausias kyšio prievartavimas juntamas iš Kelių policijos pareigūnų, Respublikinių gydymo įstaigų darbuotojų, mažiausiai – iš Mokesčių inspekcijos, Gyventojų registro tarnybos, Registrų centro darbuotojų.
Kyšininkavimas pasaulyje
Pasaulinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ atlieka Pasaulio korupcijos barometro sociologinį tyrimą. Remiantis 2010 metais atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus kyšį įvairias paslaugas teikiančioms įstaigoms davė daugiau kaip 50 proc. apklaustųjų, gyvenančių Afganistane, Kambodžoje, Kamrūne, Indijoje, Irake, Liberijoje, Nigerijoje, Palestinoje, Senegale, Siera Leonėje ir Ugandoje. Mažiausiai (mažiau nei 6 proc. apklaustųjų) – Australijos, Brazilijos, Kanados, Kroatijos, Danijos, Suomijos, Gruzijos, Vokietijos, Honkongo, Islandijos, Airijos, Izraelio, P. Korėjos, Nyderlandų, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Portugalijos, Slovėnijos, Ispanijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, JAV gyventojai. Pastebima, kad jaunesni yra labiau linkę duoti kyšius nei vyresni (žr.lentelę). Dažniausiai kyšiai mokami policijos (29 proc.) įstaigų, Registrų centrų (20 proc.) atstovams, mažiausiai – žemėtvarkos ir švietimo sistemose (6 proc.) bei mokesčių inspekcijose dirbantiems valstybės tarnautojams. Pastebima, kad kyšius labiau linkę mokėti mažesnes pajamas gaunantys respondentai. Lyginant 2006 ir 2010 metų duomenis teigiamų pokyčių nėra – daugumoje tiriamų sričių (policijoje, švietimo, sveikatos sistemose ir pan.) kyšininkavimas ne sumažėjo, o išaugo. Respondentai dažniausiai nurodo, kad kyšininkauja norėdami išvengti problemų su vadovais (44 proc.) ir paspartinti procesus (22 proc.).
Amžiaus grupė, metai | Procentai |
---|---|
Iki 30 | 35 proc. |
31–50 | 22 proc. |
51–65 | 18 proc. |
Nuo 65 | 21 proc. |
Kyšininkavimo teisinis reguliavimas
LR Baudžiamajame kodekse trys nusikalstamos veikos priskiriamos kyšininkavimui plačiąja prasme. Tai- papirkimas (kyšio siūlymas ir/ar davimas), kyšininkavimas (kyšio reikalavimas ir/ar ėmimas) ir prekyba poveikiu (kyšio siūlymas/davimas per tarpininką). Baudžiamoji politika kyšininkavimo atžvilgiu po Nepriklausomybės atkūrimo kito: veikos suskirstytos į nusikaltimus (už kuriuos gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė) ir baudžiamuosius nusižengimus (laisvės atėmimo bausmė neskiriama), plėstas bausmių sąrašas, jos griežtintos. Kyšininkavimo reguliavimui svarbūs tarptautiniai teisės aktai, kuriuos yra pasirašiusi Lietuva. 1999 m. sausio 27 d. Lietuva ratifikavo Europos konvenciją dėl korupcijos ir prisiėmė įsipareigojimus kriminalizuoti konvencijoje numatytas veikas. 1999 m. Lietuva tapo pasaulinės organizacijos GRECO (Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė) narė ir ratifikavo GRECO veiklą reglamentuojančius teisės aktus – Civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos ir Baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos. GRECO siekia gerinti šalių kovos su korupcija galimybes, prižiūri, kaip šalys narės laikosi įsipareigojimų šioje srityje, nustato kovos su korupcija šalyje trūkumus ir atsižvelgiant į juos pateikia rekomendacijas.
Kyšininkavimo užsienyje indeksas
KUI – tai nuo 1999 metų skaičiuojamas indeksas, rodantis, kuriose šalyse veikiančios įmonės labiausiai linkusios kyšininkauti užsienyje. Tyrimo metu klausiama verslininkų apie jų patirtį dirbant su užsienio įmonėmis, kurios pirmauja pagal savo išorinės prekybos ir investicijų apimtis. Paprastai atliekama apie 3000 tokių interviu. Indekso skalė svyruoja nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia, kad tam tikrose valstybėse veikiančios įmonės užsienyje kyšininkauja visada, 10 – niekada. Pagal gautus rezultatus sudaromi šalių ir verslo sektorių reitingai.
Pagrindiniai 2011 metų KUI rezultatai
- Nė viena iš tirtų 28 šalių nesurinko 10 balų, tai reiškia, kad nė vienoje šalyje veikiančios įmonės nėra vertinamos kaip visiškai skaidrios ir nekyšininkaujančios užsienyje.
- Aukščiausiai įvertintos šalys – Nyderlandai ir Šveicarija (8,8), Belgija (8,7), Vokietija (8,6) ir Japonija (8,6). Žemiausias indeksas skirtas Argentinai ir Jungtiniams Arabų Emyratams (7,3), Indonezijai (7,1), Meksikai (7,0), Kinijai (6,5) ir Rusijai (6,1).
- Mažiausiai kyšininkauti užsienyje linkusios įmonės iš žemės ūkio ir lengvosios pramonės sektorių (indeksas – 7,1), daugiausiai – iš komunikacinių paslaugų bei viešųjų darbų pirkimo ir statybų sektorių (indeksai atitinkamai lygus 6,1 ir 5,3)
Kyšininkavimo užsienyje prevencija
Prie kyšininkavimo užsienyje prevencijos gali prisidėti ir verslas, ir valstybė. Valstybėje įstatymais galima kurti verslo aplinką, reglamentuoti užsienio įmonių kyšininkavimą, pavyzdžiui, patraukti baudžiamojon atsakomybėn užsienio verslininkus, kurie kyšininkauja Lietuvoje. Deklaruodamas ir laikydamasis verslo etikos, verslas taip pat prisidėtų prie kyšininkavimo užsienyje prevencijos. Remiantis pasaulinės audito bendrovės „Ernst & Young“ Europoje atlikta apklausa, gera įmonės reputacija, kuri siejama su neįsitraukimu į korupcines veikas, skatina pardavimus.
Per pastarąjį dešimtmetį į tarptautines konvencijas vis dažniau yra įtraukiamos kyšininkavimo prevencijos nuostatos. Pavyzdžiui, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) priėmė Kyšininkavimo prevencijos konvenciją, kuria reikalauja, kad visos jos narės bei kitos konvenciją ratifikavusios šalys užsienio verslo atstovų kyšininkavimą savo teisinėje bazėje įtvirtintų kaip nusikalstamą veiką. Kitas pavyzdys – Europos Komisijos priimta Korupcijos baudžiamosios teisės konvencija. Joje apibrėžiamos kompleksinės kyšininkavimo prevencijos nuostatos, įtraukiamas ne tik kyšininkavimas tarp verslo ir viešojo sektoriaus, tačiau ir kyšininkavimą tarp verslo ir verslo (angl. private-to-private bribery).
Susiję straipsniai
Šaltiniai
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289015&p_query=&p_tr2=2
- LAT 2007 m. sausio 4 d. teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga. 1psl.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=416522
- LAT 2007 m. sausio 4 d. teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga
- http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcijos_zemelapis.pdf Archyvuota kopija 2013-12-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.stt.lt/documents/soc_tyrimai/Korupcijos_zemelapis.pdf Archyvuota kopija 2013-12-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://transparency.org/content/download/57399/918005/TI_Global+Corruption+Barometer+2010_spreads_01_08.pdf Archyvuota kopija 2011-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- LR Baudžiamojo kodekso 225, 226, 227 straipsniai
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=196635&p_query=&p_tr2=
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=159989&p_query=&p_tr2=
- http://www.transparency.org/policy_research/surveys_indices/bpi Archyvuota kopija 2012-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- http://bpi.transparency.org/results/ Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kyšininkavimas, Kas yra Kyšininkavimas? Ką reiškia Kyšininkavimas?
Kysininkavimas angl bribery tam tikros siulymas zadejimas davimas priemimas ar reikalavimas skatinantis atlikti nelegalu neetiska ar pasitikejima griaunantį veiksma Sociologas E Sutherland as kysininkavima priskiria baltuju apykakliu angl white collars nusikaltimu kategorijai kuriuos vykdo verslo ar atstovai Pasak E Sutherland baltuju apykakliu nusikaltimai maziau zinomi nei kitu socialiniu grupiu nes jiems iskeliama maziau baudziamuju bylu Tam įtakos turi baltuju apykakliu statusas valstybeje bei su juo susijusi galia Jungtiniu Tautu konvencijoje pries korupcija kysininkavimas skirstomas į aktyvu ir pasyvu Aktyvus kysininkavimas reiskia kad asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai zada siulo ar duoda bet kokį nepagrįsta atlygį valstybes pareigunui Pasyvus kysininkavimas reiskia tokio kysio emima arba prasyma Teisiskai sureguliuotos ir kitos kysininkavimo formos uzsienio valstybes pareigunu kysininkavimas bei komerciniu organizaciju kysininkavimas 2010 metu Transparency International paskelbto Korupcijos suvokimo indekso rezultataiKysisTai neteisetai gautas arba siekiamas gauti nepagrįstas atlygis neteiseta turtine nauda pavyzdziui nemokamas automobilio ar namo remontas neprocentiniu suteikimas mokesciu sumazinimas ir kt LR Baudziamajame kodekse kysis yra apibreziamas kaip bet kokios turtines ar kitokios asmenines naudos sau ar kitam asmeniui materialios ar nematerialios turincios ekonomine verte rinkoje ar tokios vertes neturincios forma isreikstas neteisetas ar nepagrįstas atlygis uz pageidaujama valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens teiseta ar neteiseta veikima arba neveikima vykdant įgaliojimus Kysis gali tureti materialias ir nematerialias formas daiktai taip pat ir pinigai paslaugos turtines teises turtiniu prievoliu panaikinimas sutaupymas nemokant ar maziau mokant uz paslauga pranasumo konkurencineje kovoje įgijimas supazindinimas su komercine paslaptimi pelna zadanciu rysiu uzmezgimas ir pan Kysininkavimas LietuvojeRemiantis STT uzsakytu ir Vilmorus atliktu 2011 m sociologiniu tyrimu Lietuvos korupcijos zemelapis Lietuvos gyventojai kysininkavima kaip ir ankstesniais metais laiko labiausiai paplitusia korupcijos forma Lietuvoje Tuo metu verslo atstovu ir valstybes tarnautoju nuomone uz kysininkavima labiau paplites nepotizmas ir protegavimas Apie 70 proc visu apklaustuju mano kad kysiai padeda isspresti problemas Kysiais spresti problemas linke 57 proc apklaustu Lietuvos gyventoju reciau verslininkai 40 proc dar reciau valstybes tarnautojai 35 proc 2011 metais kysį dave apie 20 proc Lietuvos gyventoju per pastaruosius 5 metus iki 2011 uju apie 40 proc Nezymiai bet nuosekliai mazeja kysį davusiu Lietuvos gyventoju skaicius Dauguma kysio per pastaruosius 5 metus nedavusiu respondentu teige nepakliuve į situacijas kuomet is ju butu reikalave kysio taip pat netureje tam pinigu Rezultatai rodo kad dazniausiai kysiai duodami Sveikatos apsauga sveikatos apsaugos bei policijos įstaigose Didziausias kysio prievartavimas juntamas is Keliu policijos pareigunu Respublikiniu gydymo įstaigu darbuotoju maziausiai is Mokesciu inspekcijos Gyventoju registro tarnybos Registru centro darbuotoju Kysininkavimas pasaulyjePasauline nevyriausybine organizacija Transparency International atlieka Pasaulio korupcijos barometro sociologinį tyrima Remiantis 2010 metais atlikto tyrimo duomenimis per pastaruosius metus kysį įvairias paslaugas teikiancioms įstaigoms dave daugiau kaip 50 proc apklaustuju gyvenanciu Afganistane Kambodzoje Kamrune Indijoje Irake Liberijoje Nigerijoje Palestinoje Senegale Siera Leoneje ir Ugandoje Maziausiai maziau nei 6 proc apklaustuju Australijos Brazilijos Kanados Kroatijos Danijos Suomijos Gruzijos Vokietijos Honkongo Islandijos Airijos Izraelio P Korejos Nyderlandu Naujosios Zelandijos Norvegijos Portugalijos Slovenijos Ispanijos Sveicarijos Jungtines Karalystes JAV gyventojai Pastebima kad jaunesni yra labiau linke duoti kysius nei vyresni zr lentele Dazniausiai kysiai mokami policijos 29 proc įstaigu Registru centru 20 proc atstovams maziausiai zemetvarkos ir svietimo sistemose 6 proc bei mokesciu inspekcijose dirbantiems valstybes tarnautojams Pastebima kad kysius labiau linke moketi mazesnes pajamas gaunantys respondentai Lyginant 2006 ir 2010 metu duomenis teigiamu pokyciu nera daugumoje tiriamu sriciu policijoje svietimo sveikatos sistemose ir pan kysininkavimas ne sumazejo o isaugo Respondentai dazniausiai nurodo kad kysininkauja noredami isvengti problemu su vadovais 44 proc ir paspartinti procesus 22 proc Amziaus grupe metai ProcentaiIki 30 35 proc 31 50 22 proc 51 65 18 proc Nuo 65 21 proc Kysininkavimo teisinis reguliavimasLR Baudziamajame kodekse trys nusikalstamos veikos priskiriamos kysininkavimui placiaja prasme Tai papirkimas kysio siulymas ir ar davimas kysininkavimas kysio reikalavimas ir ar emimas ir prekyba poveikiu kysio siulymas davimas per tarpininka Baudziamoji politika kysininkavimo atzvilgiu po Nepriklausomybes atkurimo kito veikos suskirstytos į nusikaltimus uz kuriuos gali buti paskirta laisves atemimo bausme ir baudziamuosius nusizengimus laisves atemimo bausme neskiriama plestas bausmiu sarasas jos grieztintos Kysininkavimo reguliavimui svarbus tarptautiniai teises aktai kuriuos yra pasirasiusi Lietuva 1999 m sausio 27 d Lietuva ratifikavo Europos konvencija del korupcijos ir prisieme įsipareigojimus kriminalizuoti konvencijoje numatytas veikas 1999 m Lietuva tapo pasaulines organizacijos GRECO Europos Tarybos valstybiu pries korupcija grupe nare ir ratifikavo GRECO veikla reglamentuojancius teises aktus Civilines teises konvencija del korupcijos ir Baudziamosios teises konvencija del korupcijos GRECO siekia gerinti saliu kovos su korupcija galimybes priziuri kaip salys nares laikosi įsipareigojimu sioje srityje nustato kovos su korupcija salyje trukumus ir atsizvelgiant į juos pateikia rekomendacijas Kysininkavimo uzsienyje indeksasKUI tai nuo 1999 metu skaiciuojamas indeksas rodantis kuriose salyse veikiancios įmones labiausiai linkusios kysininkauti uzsienyje Tyrimo metu klausiama verslininku apie ju patirtį dirbant su uzsienio įmonemis kurios pirmauja pagal savo isorines prekybos ir investiciju apimtis Paprastai atliekama apie 3000 tokiu interviu Indekso skale svyruoja nuo 0 iki 10 kur 0 reiskia kad tam tikrose valstybese veikiancios įmones uzsienyje kysininkauja visada 10 niekada Pagal gautus rezultatus sudaromi saliu ir verslo sektoriu reitingai Pagrindiniai 2011 metu KUI rezultataiNe viena is tirtu 28 saliu nesurinko 10 balu tai reiskia kad ne vienoje salyje veikiancios įmones nera vertinamos kaip visiskai skaidrios ir nekysininkaujancios uzsienyje Auksciausiai įvertintos salys Nyderlandai ir Sveicarija 8 8 Belgija 8 7 Vokietija 8 6 ir Japonija 8 6 Zemiausias indeksas skirtas Argentinai ir Jungtiniams Arabu Emyratams 7 3 Indonezijai 7 1 Meksikai 7 0 Kinijai 6 5 ir Rusijai 6 1 Maziausiai kysininkauti uzsienyje linkusios įmones is zemes ukio ir lengvosios pramones sektoriu indeksas 7 1 daugiausiai is komunikaciniu paslaugu bei viesuju darbu pirkimo ir statybu sektoriu indeksai atitinkamai lygus 6 1 ir 5 3 Kysininkavimo uzsienyje prevencijaPrie kysininkavimo uzsienyje prevencijos gali prisideti ir verslas ir valstybe Valstybeje įstatymais galima kurti verslo aplinka reglamentuoti uzsienio įmoniu kysininkavima pavyzdziui patraukti baudziamojon atsakomyben uzsienio verslininkus kurie kysininkauja Lietuvoje Deklaruodamas ir laikydamasis verslo etikos verslas taip pat prisidetu prie kysininkavimo uzsienyje prevencijos Remiantis pasaulines audito bendroves Ernst amp Young Europoje atlikta apklausa gera įmones reputacija kuri siejama su neįsitraukimu į korupcines veikas skatina pardavimus Per pastarajį desimtmetį į tarptautines konvencijas vis dazniau yra įtraukiamos kysininkavimo prevencijos nuostatos Pavyzdziui Tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija OECD prieme Kysininkavimo prevencijos konvencija kuria reikalauja kad visos jos nares bei kitos konvencija ratifikavusios salys uzsienio verslo atstovu kysininkavima savo teisineje bazeje įtvirtintu kaip nusikalstama veika Kitas pavyzdys Europos Komisijos priimta Korupcijos baudziamosios teises konvencija Joje apibreziamos kompleksines kysininkavimo prevencijos nuostatos įtraukiamas ne tik kysininkavimas tarp verslo ir viesojo sektoriaus taciau ir kysininkavima tarp verslo ir verslo angl private to private bribery Susije straipsniaiTransparency InternationalSaltiniaihttp www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 289015 amp p query amp p tr2 2 LAT 2007 m sausio 4 d teismu praktikos nusikaltimu ir baudziamuju nusizengimu valstybes tarnybai ir viesiesiems interesams baudziamosiose bylose BK 225 226 227 228 229 straipsniai apibendrinimo apzvalga 1psl http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 416522 LAT 2007 m sausio 4 d teismu praktikos nusikaltimu ir baudziamuju nusizengimu valstybes tarnybai ir viesiesiems interesams baudziamosiose bylose BK 225 226 227 228 229 straipsniai apibendrinimo apzvalga http www stt lt documents soc tyrimai Korupcijos zemelapis pdf Archyvuota kopija 2013 12 05 is Wayback Machine projekto http www stt lt documents soc tyrimai Korupcijos zemelapis pdf Archyvuota kopija 2013 12 05 is Wayback Machine projekto http transparency org content download 57399 918005 TI Global Corruption Barometer 2010 spreads 01 08 pdf Archyvuota kopija 2011 12 04 is Wayback Machine projekto LR Baudziamojo kodekso 225 226 227 straipsniai http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 196635 amp p query amp p tr2 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 159989 amp p query amp p tr2 http www transparency org policy research surveys indices bpi Archyvuota kopija 2012 02 15 is Wayback Machine projekto http bpi transparency org results Archyvuota kopija 2012 03 20 is Wayback Machine projekto