Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kvapioji araukarijaKvapioji araukarijaMokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Pušūnai Pinophyta Klasė Pu
Kvapioji araukarija
| Kvapioji araukarija | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kvapioji araukarija | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Araucaria bidwillii , 1843 |
Kvapioji araukarija (Araucaria bidwillii) – araukarijinių šeimos, araukarijų genties medis. Auga Australijoje, daugiausiai pietryčių Kvynslande. Svarbus vietinių gyventojų kultūroje, nes medžio sėklos tradiciškai naudojamos maistui.
Paplitimas
Kvapioji araukarija yra endeminis Australijos augalas, tačiau nėra plačiai paplitusi: natūraliai auga tik rytinėje Australijos pakrantėje, daugiausiai pietryčių Kvynslande (kaip kad Bunjos kalnų nacionaliniame parke) ir gerokai rečiau šiaurės rytinėje valstijos dalyje. Medžiai aptinkami 150–1200 m aukštyje, vietovėse su 900–2000 mm kritulių kiekiu.
Ypatumai
Medžiai masyvūs, 30–45 m aukščio ir iki 1,5 m diametro kamienu. Kamienas tiesus, didžioji dalis apatinės dalies be šakų, laja ovalios piramidės formos. Pačios šakos nešakotos, galuose apaugusios lapais. Lapai primena plokščius spyglius, yra standūs ir aštrūs, ant šakų augantys spirale. Užaugina didelius apvalius apie 30 cm skersmens ir iki 10 kg sveriančius kankorėžius, sudarytus iš segmentų su pailgos formos maždaug 3–5 cm ilgio sėklomis dar vadinamomis bunja riešutais. Medžių plitimas lėtas, nes didesnis kankorėžių derlius pasitaiko kas 3–4 metai ir jie prinokę nukrenta ant žemės vientisi, sėklos neišsibarsto platesniame plote. Nėra žinoma, kad sėklas išplatintų kurie nors jomis mintantys gyvūnai.
Panaudojimas
Kvapiosios araukarijos sėklos valgomos neapdorotos, tačiau gali būti ir skrudinamos, verdamos, daromi miltai kepiniams. Mediena naudojama muzikos instrumentų gamybai.
Galerija
- Medžiai miške
- Kamienas
- Šaka su lapais
- Kankorėžis
- Vaikas, laikantis kankorėžį
- Sėkla
Šaltiniai
- Farjon, A., Filer, D. (2013). An Atlas of the World's Conifers: An Analysis of Their Distribution, Biogeography, Diversity and Conservation Status. Netherlands: Brill, p. 349
- Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40
- Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40
- Smith, I. R., & Butler, D. (2002). The Bunya in Queensland’s forests. Queensland Review, 9(2), 31-38.
- Wilkinson, J. (2005). Nut Grower's Guide: The Complete Handbook for Producers and Hobbyists. Cocos (Keeling) Islands: CSIRO Publishing, p. 214.
- Boland, D. J., McDonald, M. W. (2006). Forest Trees of Australia. Austria: CSIRO Publishing, p. 40
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kvapioji araukarija, Kas yra Kvapioji araukarija? Ką reiškia Kvapioji araukarija?
Kvapioji araukarijaKvapioji araukarijaMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Pusunai Pinophyta Klase Pusainiai Pinopsida Eile Pinales Seima Araukarijiniai Araucariaceae Gentis Araukarija Araucaria Rusis Kvapioji araukarija Araucaria bidwillii BinomasAraucaria bidwillii 1843 Kvapioji araukarija Araucaria bidwillii araukarijiniu seimos araukariju genties medis Auga Australijoje daugiausiai pietryciu Kvynslande Svarbus vietiniu gyventoju kulturoje nes medzio seklos tradiciskai naudojamos maistui PaplitimasKvapioji araukarija yra endeminis Australijos augalas taciau nera placiai paplitusi naturaliai auga tik rytineje Australijos pakranteje daugiausiai pietryciu Kvynslande kaip kad Bunjos kalnu nacionaliniame parke ir gerokai reciau siaures rytineje valstijos dalyje Medziai aptinkami 150 1200 m aukstyje vietovese su 900 2000 mm krituliu kiekiu YpatumaiMedziai masyvus 30 45 m aukscio ir iki 1 5 m diametro kamienu Kamienas tiesus didzioji dalis apatines dalies be saku laja ovalios piramides formos Pacios sakos nesakotos galuose apaugusios lapais Lapai primena plokscius spyglius yra standus ir astrus ant saku augantys spirale Uzaugina didelius apvalius apie 30 cm skersmens ir iki 10 kg sveriancius kankorezius sudarytus is segmentu su pailgos formos mazdaug 3 5 cm ilgio seklomis dar vadinamomis bunja riesutais Medziu plitimas letas nes didesnis kankoreziu derlius pasitaiko kas 3 4 metai ir jie prinoke nukrenta ant zemes vientisi seklos neissibarsto platesniame plote Nera zinoma kad seklas isplatintu kurie nors jomis mintantys gyvunai PanaudojimasKvapiosios araukarijos seklos valgomos neapdorotos taciau gali buti ir skrudinamos verdamos daromi miltai kepiniams Mediena naudojama muzikos instrumentu gamybai GalerijaMedziai miske Kamienas Saka su lapais Kankorezis Vaikas laikantis kankorezį SeklaSaltiniaiFarjon A Filer D 2013 An Atlas of the World s Conifers An Analysis of Their Distribution Biogeography Diversity and Conservation Status Netherlands Brill p 349 Boland D J McDonald M W 2006 Forest Trees of Australia Austria CSIRO Publishing p 40 Boland D J McDonald M W 2006 Forest Trees of Australia Austria CSIRO Publishing p 40 Smith I R amp Butler D 2002 The Bunya in Queensland s forests Queensland Review 9 2 31 38 Wilkinson J 2005 Nut Grower s Guide The Complete Handbook for Producers and Hobbyists Cocos Keeling Islands CSIRO Publishing p 214 Boland D J McDonald M W 2006 Forest Trees of Australia Austria CSIRO Publishing p 40