Kurukšetros mūšis

Kurukšetros karas (skr. कुरुक्षेत्र युद्ध = IAST: Kurukṣetra juddha) – centrinė tradicinio indų epo Mahabharatos siužeto dalis. Pagal Mahabharatą tarp Pandavų ir Kauravų klano įvykęs konfliktas dėl karūnos baigėsi mūšiu, kuriame dalyvavo ir nemažas skaičių kitų senovės karalysčių, palaikiusių vieną ar kitą pusę. Mūšis įvyko prie , dabartinės Harjanos valstijos teritorijoje. Pergalę iškovojo Pandavai.

Nepaisant mitiniais motyvais apipinto šaltinio, mokslininkai neabejoja, kad pasakojimas atspindi realius įvykius. Tiesa, nėra sutariama, dėl datavimo. Remiantis padėties aprašymu įvairių istorikų nuomonė varijuoja nuo 5561 (Dr. P. V. Vartak) iki 1476 m. pr. m. e. (Prof. I. N. Iyengar).

Mūšio eiga

Pasak Mahabharatos, Kurukšetros mūšis vykęs 18 dienų ir atpasakotas iš , Kauravų tėvo Dhritarštros vežiko, regėjimo. Mūšio priežastimi tapo nesutarimas tarp Kauravų ir Pandavų giminių dėl Hastinapuro sosto, o pretekstu tapo Pandavų žmonos Draupadės pažeminimas.

Į mūšį stojo 5 broliai Pandavai, palaikomi gausių pajėgų ir viešpaties Krišnos, bei 100 brolių Kauravų, palaikomų gausybės karių ir giminės senolių. Pandavų lyderis Ardžuna labai abejoja, ar jam verta stoti į mūšį prieš gimines, mokytoją, gerbiamus senolius, bet jo vežikas Krišna įtikina didvyrį, kad tokia yra jo priedermė (Krišnos ir Ardžunos pokalbis išskiriamas į atskirą veikalą, Bhagavadgytą). Prieš mūšį vyriausias iš Pandavų Judhišthira ateina pas giminės senolius, Bhišmą, Droną, ir gauna jų palaiminimą. Sutariama, kad mūšis turi vykti pagal karo taisykles – sėdintis ratuose gali atakuoti sėdintį ratuose, sėdintis ant dramblio – sėdintį ant dramblio, kovotojai turi būti lygūs amžiumi, ginkluote, pajėgumu.

Bhišma, vadovaujantis Kauravų armijai, paskelbia mūšio pradžią, ir Kurukšetros mūšis prasideda. Didvyriai stoja į dvikovas, drambliai sukelia sumaištį, tačiau nei viena pusė nepasiekia ryškios persvaros. Ardžuna nuolat kaunasi su Bhišma, tačiau jų galios yra visiškai lygios. Kauravai, patirdami pralaimėjimą, pradeda kaltinti Bhišmą, kad šis nuolaidžiaująs Ardžunai, ir reikalauja arba nužudyti Ardžuną, arba armijos vadu paskirti Karną. Kuomet Pandavai pralaimi, Krišna priekaištauja Ardžunai, kad šis rimtai nepuoląs Bhišmos. Bhišma galiausiai pasiryžta kautis visu nuožmumu prieš visus, išskyrus , kuris anksčiau buvo moterimi. Kitą dieną Bhišma kaunasi nuožmiai ir padaro daug žalos Pandavams, o Ardžuna vis nesiryžta kautis pilna jėga. Tai pastebėjęs Krišna pats pasiryžta nužudyti Bhišmą, bet Ardžuna jį sulaiko, primindamas jo pažadą nesikauti mūšyje.

Kitą naktį Pandavai nusprendžia, kad Bhišmą gali nugalėti pasinaudodami Šikhandi. Įtikintas Krišnos, kitą dieną Ardžuna pasislepia už Šikhandi nugaros, ir kuomet šis stoja į mūšį su Bhišma, jam iš už nugaros pradeda laidyti strėles į Kauravų karvedį. Tuomet sužeistą Bhišmą supuola visi Pandavai, ir jis nukrenta nuo dramblio ant strėlių krūvos. Bemirdamas Bhišma prašo Durjodhanos, kad šis susitaikytų su Pandavais. Tačiau šis atsisako tai daryti. Bhišmai mirus, 11-ąją mūšio dieną, Karna stoja į mūšį, o naujuoju Kauravų vadu tampa .

13-ąją dieną Ardžunos sūnus patenka giliai į priešo gretas ir ten nužudomas sūnaus Džajadrathos. Kitą dieną Ardžuna atkeršija už sūnų, i dvikovoje nužudo Džajadrathą. Tuo metu kitas iš Pandavų, Bhima, nužudo daugelį iš brolių Kauravų. Tądien kariai tokie įtūžę, kad kaunasi net ir saulei nusileidus, pasišviesdami žibintais. Karna padaro daug žalos Pandavams, todėl, Krišnos pasiūlymu, prieš jį stoja Bhimos sūnus, pusiau žmogus, pusiau rakšasa, vardu . Nors Bhimos sūnus žūva nuo Karnos, Krišna dėl to džiaugiasi, nes kovodamas prieš jį Karna panaudojo Indros strėlę, kurią saugojo Ardžunai nužudyti. Vėliau kariai pagaliau suminga.

15-ąją dieną, pasveikinę patekančią Saulę, kariai vėl stojo mūšin. Tadien nuo Dronos rankos žūva du Pandavų didvyriai – ir . Tuomet prieš Droną stoja jo mokinys Ardžuna, tačiau jų jėgos visiškai lygios. Tada Krišna vėl sugalvoja klastą – Bhima nukauna dramblį, kurio vardas  – lygiai kaip ir Dronos sūnaus. Drona tai išgirdęs ir pamanęs, kad žuvo jo sūnus, puola į sielvartą. Tuo pasinaudojęs, Drupados sūnus nukerta galvą Dronai ir atkeršija už tėvo žūtį.

Po Dronos žūties, Kauravų vadu tampa Karna. 16-ąją dieną į dvikovas susiremia Karna prieš Ardžuną, Bhima prieš Ašvathamą, tačiau niekas nepasiekia pergalės. Tada Karna prašo , kad šis taptų jo vežiku, nes tik taip jis tapsiąs lygus Ardžunai, kurio vežimą valdo Krišna. Kol kitą dieną Ardžuna kovoja prieš Karną, Bhima nužudo daug Kauravų, tarp jų ir Dušasaną, ir pagal anksčiau duotą priesaiką, išgeria kraują iš jo širdies. Tuo tarpu tarp Karnos ir Ardžunos stoja tokia dvikova, į kurią įstoja ir dievai – Indra už Ardžuną, Sūrja už Karną. Tada vienas iš Karnos vežimo ratų įsmenga į žemę (iš anksto sumanyta Šaljos klasta). Kol Kauravų karvedys bando vežimą išlaisvinti, Ardžuna, įtikintas Krišnos, nužudo Karną.

Paskutiniąją mūšio dieną Durjodhanai vos pavyksta surinkti Kauravų armiją. Jai tądien vadovauja Šalja, tačiau jis greitai nužudomas Judhišthiros. Kauravai pakrinka, toliau kaunasi tik Durjodhana ir . nužudo Šakunį, Ardžuna ir Bhima – likusius karius. Durjodhana pabėga prie baseino. Saulei nusileidus, Pandavai jį atranda, ir prasideda dvikova tarp Durjodhanos ir Bhimos. Jie kaunasi buožėmis, tačiau, nors ir sunkiai sužeisti, nei vienas nepasiduoda. Tada Krišna primena Bhimai, kaip Durjodhana paniekino Draupadę. Tą atminęs, Bhima smogia žemiau juostos ir taip nužudo Dhritaraštros sūnų.

Dvikovą stebėjęs Krišnos brolis Balarama pasipiktina tokiu negarbingu Pandavų elgesiu ir apie tai paskelbia visiems. Po mūšio išgyveno tik 12 didvyrių: broliai Pandavai, Krišna, , Ašvathama, , Jujutsu, Vrišakethu ir Kritavarma.

Likę gyvi Kauravų didvyriai užpuola naktį sumigusius Pandavus ir išžudo visus, išskyrus pačius brolius, kurie tąnakt buvo ne stovykloje, o rūmuose.

Šaltiniai

• Winternitz, Maurice, A History of Indian Literature, ISBN-8120800567