Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kurtuvėnų regioninis parkas regioninis parkas Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje Ventos ir Dubysos upių takoskyroje Park
Kurtuvėnų RP
Kurtuvėnų regioninis parkas – regioninis parkas Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje. Parko centras – Kurtuvėnai, čia įsikūrusi parko direkcija. Įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno (plytintį Ventos ir Dubysos upių takoskyroje) kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Teritorija apima dalį Šiaulių ir dalį Kelmės rajonų. Parko plotas 17 272 ha, iš kurių 12 130 ha (80,4 %) miškai, 422 ha (2,8 %) – vandens telkiniai. Teritorijoje gyvena per 1200 gyventojų.
| Kurtuvėnų regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Liepkalnis | |
| Vieta: | Šiaulių rajonas, Kelmės rajonas, Lietuva |
Kurtuvėnų regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 55°48′0″ š. pl. 23°01′0″ r. ilg. / 55.80000°š. pl. 23.01667°r. ilg. |
| Plotas: | 172,72 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| Vikiteka: | Kurtuvėnų regioninis parkas |
Gamtos vertybės
Miškais apaugusios kalvų keteros, daugybė tarp jų slūgsančių pelkučių su ežerų akimis ir mažyčiais miško upeliais nulemia didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Parko teritorijoje telkšo 30 nedidelių ežerų, sruvena 20 upokšnių. Kurtuvėnų miestelį supa beveik 100 žuvininkystės tvenkinių. Vertingiausi pelkių kompleksai yra Ilgos ir Šonos upelių slėniuose, Bulėnų ir Bijotės apyežerėse. Didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai paskelbti gamtos paminklu: čia, Ventos-Dubysos senslėnyje „verda“ daugiau kaip 100 įvairaus dydžio „akių“. Pageluvio ežerynas su meteoritinės kilmės Barsukyno ežeru, Raudsparnės, Paraudžių, Girnikų kalvynai, Pustlaukio „velniaduobės“. Vandens paukščius privilioja Kurtuvėnų ir Šilo Pavėžupio žuvininkystės tvenkiniai.
Per parką šiaurės – pietų kryptimi driekiasi trys kalvagūbriai, atskirti ir ežerų duburiais. Yra kelios termokarstinės duobės („velniaduobės“), ozai, iš kurių žymiausias Targių ozas, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai.
Parkas – trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje. Vyrauja spygliuočių miškai. Miškų masyvas išsiplėtė dvarininkams iškeldinus kaimus ir nederlingas žemes užsodinus medžiais. Aptikta 981 augalų rūšis. Čia auga Žemaitijos pelkynams būdingi paprastieji burbuliai, tekšės, raktažolės pelenėlės, melsvieji mėlitai, Dzūkijos šiluose sutinkami smiltyniniai gvazdikai, pievinės ir vėjalandės šilagėlės, stačiosios gubojos.
Kurtuvėnų dvaro parko medžiuose gausu šikšnosparnių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia gyvena žuvimis besimaitinantys gyvūnai: ūdros, jūriniai ereliai, pilkieji garniai. Vakarinėje parko dalyje gyvena vilkai, baltieji kiškiai, parkas garsėja elniais.
Parke išskirta 17 draustinių, europinės svarbos (Natura 2000) ir kertinės miško buveinės. Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Mišrūs miškai išraižyti pelkučių, upelių slėnių ir ežerų guolių. Tarp pakalnių ir kalvų yra apie 50 metrų aukščio skirtumas, todėl nuo kalvų galima apžvelgti didelius banguojančius miškų plotus. Parke auga seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“.
Kurtuvėnų regioninio parko draustinių sąrašas
- , kurio paskirtis – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis;
- , kurio paskirtis – išsaugoti aukštai iškylantį Dubysos slėnio atkirstą moreninį masyvą su Girnikų kalnu;
- , kurio paskirtis – išsaugoti ir melsvojo mėlityno bendrijas su augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą: raktažolėmis pelenėlėmis, vienalapiais gedučiais, dvilapiais purvuoliais, gausiomis gegūnių rūšimis;
- , kurio paskirtis – išsaugoti unikalų plokščiadugnį, užpelkėjusį, ežeringą Ilgežerio duburį – Ilgos upės ištakas ir užpelkėjusį Juodlės ežero duburį, vertingą botaniniu ir zoologiniu požiūriais, ir Gabriejolės piliakalnį;
- , kurio paskirtis – išsaugoti pušų populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga;
- , kurio paskirtis – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retaisiais augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą: stačiaisiais atgiriais, paprastosiomis tuklėmis, gegūnėmis) ir savita entomofauna (auksuotosiomis šaškytėmis, nendrinukais, pelkiniais šerdinukais);
- , kurio paskirtis – išsaugoti nykstančius ir retuosius augalus (pūkuotąsias apuokes, paprastuosius burbulius, dėmėtąsias gegūnes) ir jų augavietes, retąsias vabzdžių rūšis (didžiuosius puikiažygius, marmurinius auksavabalius, juoduosius apolonus, auksuotąsias šaškytes);
- Pageluvio kraštovaizdžio draustinis, kurio paskirtis – išsaugoti vaizdingą Pageluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintą ruožą su liekaniniais ir termokarstiniais Šermukšnyno, , Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno, Geluvos ežerėliais, taip pat retuosius augalus (tridantes bazanijas, skėstalapius paparčius, ) ir kultūros paveldo objektus;
- , kurio paskirtis – išsaugoti smulkiai kalvotą, daubotą masyvą, performuotą ryškias daubas palikusių termokarstinių procesų;
- , kurio paskirtis – išsaugoti Raudsparnės moreninį masyvą su aukštomis, mišku apaugusiomis plokščiakalvėmis, Dūkstos ežerą ir kultūros vertybes;
- , kurio paskirtis – išsaugoti pušų populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga;
- , kurio paskirtis – išsaugoti antropogenizuotą, geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingą, stambiai kalvotą, daubotą, moreninio masyvo kraštovaizdį su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – Svilės šaltiniais ir eolinėmis reljefo formomis;
- , kurio paskirtis – išsaugoti raiškų Ventos vidurupio senslėnį su ypač retu Žemaitijai paslėnio erozinio raguvyno kompleksu;
- , kurio paskirtis – išsaugoti unikalų ozų kompleksą;
- , kurio paskirtis – išsaugoti Vainagių mišką, Vainagių, Lestoniškio, Ešerinio ežerus, Vainagių–Šoniuko–Galvydiškės–Smirdelės pelkes, natūralias Šonos, , Šventjonio ir Smirdelės upelių vagos atkarpas, natūralų Vainagių upelį, taip pat vieną aukščiausių, mažai performuotą fliuvioglacialinių procesų, moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu ir Vainagių piliakalnį;
- , kurio paskirtis – išsaugoti Ventos–Dubysos senslėnį su perkasu;
- , kurio paskirtis – išsaugoti Dubysos aukštupio slėnio atkarpą su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante.
Gražiausi reginiai matomi užkopus į Bubių, Badauskių, Galvydiškės, Kurtuvėnų, Vainagių piliakalnius, Girnikų kalną, nuo kurio atsiveria vaizdai Šiaulių, Kurtuvėnų ir Šatrijos kalno link.
Kultūros paveldas
Parke yra 49 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, iš jų 17 pripažinti kultūros vertybėmis ir vienas kultūros paminklas – Kurtuvėnų piliakalnis. 1495 m. Kurtuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia. Kurtuvėnų bajoro sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 m. buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. Išlikę Bubių, Gėlučių, Mirskiškės, Žadvainių dvarų sodybos, Šilo Pavėžupio dvare gyveno Vladas Putvinskis – tautinio pasipriešinimo carinei priespaudai organizatorius, Šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas.
Tarp Ventos ir Dubysos yra išlikęs įdomus technikos paminklas – 1825–1831 m. kastas perkasas (kanalas). Kiti vertingi technikos paveldo objektai – Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai. Kurtuvėnuose – sena ir įspūdinga bažnyčia (statyta 1792 m.).
Kurtuvėnų apylinkėse yra 6 piliakalniai – Kapos, Bubių, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžpilio, Badauskių piliakalniai, Jusaičių alkakalnis. Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pirmųjų XV a. Lietuvoje susiformavusių dvarų. Netoli Kurtuvėnų stūkso Girnikų kalnas.
Turizmas ir poilsis
Parko lankytojams skirtos 7 rekreacinės poilsio zonos. Masiniai renginiai vyksta prie Geluvos, , Bijotės ežerų. Šiauliečių mėgiamas Geluvos paplūdimys, Juodlės ežeras. Nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų nutiestas . Dviračius taip pat galima išsinuomoti Kurtuvėnuose ir Bubiuose. Kurtuvėnų jojimo paslaugų centras, įsikūręs grafo Pliaterio arklidėse, organizuoja žirginį turizmą – išvykas žirgais ir bričkomis, poilsio ir mokymo programas. Veikia visus metus. Čia galima atvykti poilsiauti ir su nuosavu žirgu. Jojimo paslaugų centras organizuoja turizmą ne tik žirgais, bet ir dviračiais, pažinties išvykas, jojimo kursus, poilsines programas. Čia galima išsinuomoti dviračius, slides. Yra svečių namai, rengiamos pažintinės ekskursijos – instruktorių lydimos raitųjų grupės keliauja po Kurtuvėnų apylinkes. Galima keliauti karietomis ar derinti įvairias žirginio turizmo formas. Žiemą nuomojamos slidės, turistai vežiojami rogėmis.
Parko lankytojams įrengtos poilsiavietės prie Bijotės, Pašvinio, Geluvos ežerų, Dubysos upės, geros sąlygos žvejybai. Parko direkcijoje įsigijus leidimus galima žvejoti 13-oje ežerų, o UAB „Šventjonis“ – karpius ir komerciniuose tvenkiniuose.
Kurtuvėnų Užgavėnių šventė, turinti senas tradicijas, pripažinta viena gyvybingiausių tradicinių bendruomenės švenčių Lietuvoje. Senas tradicijas turi šv. Jokūbo (paskutinį liepos sekmadienį) ir Nevalnikų (rugsėjį) atlaidai. Parke vyksta Klojimo teatrų festivalis (liepos 25 d.), Ugnies sąšauka ant Girnikų kalno, švenčiamos Velykos, Rasos (Joninių) šventė. Vainagių piliakalnis tarpukariu garsėjo teatro vaidinimais. Taip pat parke švenčiamos Kalėdos – Saulės sugrįžtuvės, vyksta Medžiotojų ir žvejų šventė, Žiemos šventė (vasarį), turizmo sezono atidarymo konkūro varžybos (gegužę), Kurtuvėnų taurės konkūro varžybos (rugsėjį), kiti renginiai, kuriuos organizuoja Jautmalkės gamtos centras. Centras parengė kelis turistinius pažintinius maršrutus pėsčiomis vietomis, kurios nepasiekiamos jokiu transportu.
- Kurtuvėnų bažnyčia
- Girnikų piliakalnis nuo 1915–1918 m. karo vokiečių karių kapų aikštelės
- Napoleono pušis Gailiškėje
- Pumpurio ežeras
- Ešerinis ežeras neturi krantų
- Linartų akmuo
- Akmuo su Dievo pėda
- Ešerinio ozas
- Valdovų rūmai Liepkalnyje
- Laisvučių klevas
- Deguto degykla Gailiškėje
- Pustlaukio duobė
- Svilės šaltinių vandens pasisemti suvažiuoja daugybė žmonių
Šaltiniai
- „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
- „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“. 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 1519. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
Nuorodos
- Parko svetainė Archyvuota kopija 2017-12-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurtuvėnų RP, Kas yra Kurtuvėnų RP? Ką reiškia Kurtuvėnų RP?
Kurtuvenu regioninis parkas regioninis parkas Rytu Zemaiciu aukstumos pakrastyje Ventos ir Dubysos upiu takoskyroje Parko centras Kurtuvenai cia įsikurusi parko direkcija Įkurtas 1992 m rugsejo 24 d siekiant issaugoti ezeringo ir miskingo Kurtuvenu kalvyno plytintį Ventos ir Dubysos upiu takoskyroje krastovaizdį jo gamtine ekosistema bei kulturos paveldo vertybes sudaryti salygas poilsiui puoseleti tradicine gyvensena Teritorija apima dalį Siauliu ir dalį Kelmes rajonu Parko plotas 17 272 ha is kuriu 12 130 ha 80 4 miskai 422 ha 2 8 vandens telkiniai Teritorijoje gyvena per 1200 gyventoju Kurtuvenu regioninis parkasIUCN V kategorija saugomas krastovaizdis LiepkalnisVieta Siauliu rajonas Kelmes rajonas LietuvaKurtuvenu regioninis parkasKoordinates 55 48 0 s pl 23 01 0 r ilg 55 80000 s pl 23 01667 r ilg 55 80000 23 01667Plotas 172 72 km Įkurtas 1992 m Valdymas Valstybine saugomu teritoriju tarnybaVikiteka Kurtuvenu regioninis parkasKurtuvenu RP direkcijaKurtuvenu dvaro svirnas atstatytas 2007 m Jautmalkes gamtos centrasGamtos vertybesMiskais apaugusios kalvu keteros daugybe tarp ju slugsanciu pelkuciu su ezeru akimis ir mazyciais misko upeliais nulemia didele augalijos ir gyvunijos įvairove Parko teritorijoje telkso 30 nedideliu ezeru sruvena 20 upoksniu Kurtuvenu miestelį supa beveik 100 zuvininkystes tvenkiniu Vertingiausi pelkiu kompleksai yra Ilgos ir Sonos upeliu sleniuose Bulenu ir Bijotes apyezerese Didziausi Lietuvoje Sviles saltiniai paskelbti gamtos paminklu cia Ventos Dubysos senslenyje verda daugiau kaip 100 įvairaus dydzio akiu Pageluvio ezerynas su meteoritines kilmes Barsukyno ezeru Raudsparnes Paraudziu Girniku kalvynai Pustlaukio velniaduobes Vandens paukscius privilioja Kurtuvenu ir Silo Pavezupio zuvininkystes tvenkiniai Per parka siaures pietu kryptimi driekiasi trys kalvagubriai atskirti ir ezeru duburiais Yra kelios termokarstines duobes velniaduobes ozai is kuriu zymiausias Targiu ozas zemynines kopos staciaslaites kalvos raguvynai kanjoniniai kloniai Parkas trecias pagal miskinguma regioninis parkas Lietuvoje Vyrauja spygliuociu miskai Misku masyvas issiplete dvarininkams iskeldinus kaimus ir nederlingas zemes uzsodinus medziais Aptikta 981 augalu rusis Cia auga Zemaitijos pelkynams budingi paprastieji burbuliai tekses raktazoles peleneles melsvieji melitai Dzukijos siluose sutinkami smiltyniniai gvazdikai pievines ir vejalandes silageles staciosios gubojos Kurtuvenu dvaro parko medziuose gausu siksnosparniu Zuvininkystes tvenkiniai privilioja gausius migruojanciu pauksciu burius Cia gyvena zuvimis besimaitinantys gyvunai udros juriniai ereliai pilkieji garniai Vakarineje parko dalyje gyvena vilkai baltieji kiskiai parkas garseja elniais Parke isskirta 17 draustiniu europines svarbos Natura 2000 ir kertines misko buveines Parkas pasizymi kalkingomis zemapelkemis su labai retomis augalu rusimis ir ju bendrijomis Misrus miskai israizyti pelkuciu upeliu sleniu ir ezeru guoliu Tarp pakalniu ir kalvu yra apie 50 metru aukscio skirtumas todel nuo kalvu galima apzvelgti didelius banguojancius misku plotus Parke auga seniausios Lietuvoje Penkios Bubiu tuopos Kurtuvenu regioninio parko draustiniu sarasas kurio paskirtis issaugoti pelkinį kompleksa su budingomis Zemaiciu aukstumai biocenozemis kurio paskirtis issaugoti aukstai iskylantį Dubysos slenio atkirsta moreninį masyva su Girniku kalnu kurio paskirtis issaugoti ir melsvojo melityno bendrijas su augalais įrasytais į Lietuvos Raudonaja knyga raktazolemis pelenelemis vienalapiais geduciais dvilapiais purvuoliais gausiomis geguniu rusimis kurio paskirtis issaugoti unikalu ploksciadugnį uzpelkejusį ezeringa Ilgezerio duburį Ilgos upes istakas ir uzpelkejusį Juodles ezero duburį vertinga botaniniu ir zoologiniu poziuriais ir Gabriejoles piliakalnį kurio paskirtis issaugoti pusu populiaciju genetine įvairove kintancios aplinkos salygomis ir uztikrinti siu populiaciju atsikurima arba atkurima ju dauginamaja medziaga kurio paskirtis issaugoti pelkinį kompleksa su budingomis Zemaiciu aukstumai biocenozemis retaisiais augalais įrasytais į Lietuvos Raudonaja knyga staciaisiais atgiriais paprastosiomis tuklemis gegunemis ir savita entomofauna auksuotosiomis saskytemis nendrinukais pelkiniais serdinukais kurio paskirtis issaugoti nykstancius ir retuosius augalus pukuotasias apuokes paprastuosius burbulius demetasias gegunes ir ju augavietes retasias vabzdziu rusis didziuosius puikiazygius marmurinius auksavabalius juoduosius apolonus auksuotasias saskytes Pageluvio krastovaizdzio draustinis kurio paskirtis issaugoti vaizdinga Pageluvio krastiniu moreniniu dariniu bei prieledyninio baseino aplyginta ruoza su liekaniniais ir termokarstiniais Sermuksnyno Sirvos Kurtuvos Dubuko Barsukyno Geluvos ezereliais taip pat retuosius augalus tridantes bazanijas skestalapius paparcius ir kulturos paveldo objektus kurio paskirtis issaugoti smulkiai kalvota daubota masyva performuota ryskias daubas palikusiu termokarstiniu procesu kurio paskirtis issaugoti Raudsparnes moreninį masyva su aukstomis misku apaugusiomis ploksciakalvemis Dukstos ezera ir kulturos vertybes kurio paskirtis issaugoti pusu populiaciju genetine įvairove kintancios aplinkos salygomis ir uztikrinti siu populiaciju atsikurima arba atkurima ju dauginamaja medziaga kurio paskirtis issaugoti antropogenizuota geomorfologiniu ir hidrografiniu poziuriais vertinga stambiai kalvota daubota moreninio masyvo krastovaizdį su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu Sviles saltiniais ir eolinemis reljefo formomis kurio paskirtis issaugoti raisku Ventos vidurupio senslenį su ypac retu Zemaitijai paslenio erozinio raguvyno kompleksu kurio paskirtis issaugoti unikalu ozu kompleksa kurio paskirtis issaugoti Vainagiu miska Vainagiu Lestoniskio Eserinio ezerus Vainagiu Soniuko Galvydiskes Smirdeles pelkes naturalias Sonos Sventjonio ir Smirdeles upeliu vagos atkarpas naturalu Vainagiu upelį taip pat viena auksciausiu mazai performuota fliuvioglacialiniu procesu moreninį masyva su ryskiu sudetingos konfiguracijos kloniu ir Vainagiu piliakalnį kurio paskirtis issaugoti Ventos Dubysos senslenį su perkasu kurio paskirtis issaugoti Dubysos aukstupio slenio atkarpa su ryskiausiu eroziniu kalvynu desiniajame krante Graziausi reginiai matomi uzkopus į Bubiu Badauskiu Galvydiskes Kurtuvenu Vainagiu piliakalnius Girniku kalna nuo kurio atsiveria vaizdai Siauliu Kurtuvenu ir Satrijos kalno link Kulturos paveldasParke yra 49 nekilnojamojo kulturos paveldo objektai is ju 17 pripazinti kulturos vertybemis ir vienas kulturos paminklas Kurtuvenu piliakalnis 1495 m Kurtuvenuose pastatyta pirmoji baznycia Kurtuvenu bajoro sodyba isaugo į turtinga dvara kuris daugiau nei 450 m buvo regiono ekonominis ir kulturinis centras Islike Bubiu Geluciu Mirskiskes Zadvainiu dvaru sodybos Silo Pavezupio dvare gyveno Vladas Putvinskis tautinio pasipriesinimo carinei priespaudai organizatorius Sauliu sajungos kurejas ir ideologas Tarp Ventos ir Dubysos yra islikes įdomus technikos paminklas 1825 1831 m kastas perkasas kanalas Kiti vertingi technikos paveldo objektai Dengtilcio ir Mirskiskes vandens malunai Kurtuvenuose sena ir įspudinga baznycia statyta 1792 m Kurtuvenu apylinkese yra 6 piliakalniai Kapos Bubiu Vainagiu Galvydiskes Gaidzpilio Badauskiu piliakalniai Jusaiciu alkakalnis Kurtuvenu dvaras priskiriamas prie pirmuju XV a Lietuvoje susiformavusiu dvaru Netoli Kurtuvenu stukso Girniku kalnas Turizmas ir poilsisParko lankytojams skirtos 7 rekreacines poilsio zonos Masiniai renginiai vyksta prie Geluvos Bijotes ezeru Siaulieciu megiamas Geluvos papludimys Juodles ezeras Nuo Siauliu iki Kurtuvenu nutiestas Dviracius taip pat galima issinuomoti Kurtuvenuose ir Bubiuose Kurtuvenu jojimo paslaugu centras įsikures grafo Pliaterio arklidese organizuoja zirginį turizma isvykas zirgais ir brickomis poilsio ir mokymo programas Veikia visus metus Cia galima atvykti poilsiauti ir su nuosavu zirgu Jojimo paslaugu centras organizuoja turizma ne tik zirgais bet ir dviraciais pazinties isvykas jojimo kursus poilsines programas Cia galima issinuomoti dviracius slides Yra sveciu namai rengiamos pazintines ekskursijos instruktoriu lydimos raituju grupes keliauja po Kurtuvenu apylinkes Galima keliauti karietomis ar derinti įvairias zirginio turizmo formas Ziema nuomojamos slides turistai veziojami rogemis Parko lankytojams įrengtos poilsiavietes prie Bijotes Pasvinio Geluvos ezeru Dubysos upes geros salygos zvejybai Parko direkcijoje įsigijus leidimus galima zvejoti 13 oje ezeru o UAB Sventjonis karpius ir komerciniuose tvenkiniuose Kurtuvenu Uzgaveniu svente turinti senas tradicijas pripazinta viena gyvybingiausiu tradiciniu bendruomenes svenciu Lietuvoje Senas tradicijas turi sv Jokubo paskutinį liepos sekmadienį ir Nevalniku rugsejį atlaidai Parke vyksta Klojimo teatru festivalis liepos 25 d Ugnies sasauka ant Girniku kalno svenciamos Velykos Rasos Joniniu svente Vainagiu piliakalnis tarpukariu garsejo teatro vaidinimais Taip pat parke svenciamos Kaledos Saules sugrįztuves vyksta Medziotoju ir zveju svente Ziemos svente vasarį turizmo sezono atidarymo konkuro varzybos geguze Kurtuvenu taures konkuro varzybos rugsejį kiti renginiai kuriuos organizuoja Jautmalkes gamtos centras Centras parenge kelis turistinius pazintinius marsrutus pesciomis vietomis kurios nepasiekiamos jokiu transportu Kurtuvenu baznycia Girniku piliakalnis nuo 1915 1918 m karo vokieciu kariu kapu aiksteles Napoleono pusis Gailiskeje Pumpurio ezeras Eserinis ezeras neturi krantu Linartu akmuo Akmuo su Dievo peda Eserinio ozas Valdovu rumai Liepkalnyje Laisvuciu klevas Deguto degykla Gailiskeje Pustlaukio duobe Sviles saltiniu vandens pasisemti suvaziuoja daugybe zmoniuSaltiniai Del regioniniu parku ir draustiniu įsteigimo 1992 m rugsejo 24 d nutarimas Nr I 2913 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas Nuoroda tikrinta 2024 10 20 Del Kurtuvenu regioninio parko ir jo zonu ribu plano patvirtinimo 2009 m lapkricio 18 d nutarimas Nr 1519 Lietuvos Respublikos Vyriausybe Nuoroda tikrinta 2024 06 04 NuorodosParko svetaine Archyvuota kopija 2017 12 27 is Wayback Machine projekto