Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kurtuvėnų kapinėsNaujosios kapinės šiaurinėje piliakalnio dalyjeKurtuvėnų kapinėsKoordinatės 55 49 38 š pl 23 02 37 r il
Kurtuvėnų kapinės
| Kurtuvėnų kapinės | |||
|---|---|---|---|
| Kurtuvėnų kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Šiaulių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Bubių seniūnija | ||
| Naudotas | veikiančios nuo XIX a. I p. | ||
| Registro Nr. | u. k. 2188 / 37639 / 11197 / 37274 / 13787 | ||
Kurtuvėnų kapinės – kapinės Kurtuvėnuose, Šiaulių rajono savivaldybėje, apie 1 km į pietus nuo kelio 215 Bubiai–Ramučiai . Jos įsikūrusios Kurtuvėnų piliakalnio teritorijoje, abipus P. Višinskio gatvės, už 300 m į pietvakarius nuo Kurtuvėnų bažnyčios.
Išlikę nemažai XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje nukaltų ir išlietų kryžių, antkapinių paminklų, yra kelios laidojimo kriptos. Antkapiniai užrašai byloja, kad šiose kapinėse buvo laidojami ir aukštuomenė (kunigai, dvarininkai), ir paprasti parapijiečiai. Pietvakarinėje dalyje yra buvusio Klaipėdos krašto gubernatoriaus, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų pirmininko, Seimo atstovo Vlado Kurkausko kapas. Netoli koplyčios esantys du antkapiniai paminklai įrašyti į Kultūros vertybių registrą: Juozo Liaudanskio sukurtas paminklas su Jėzaus skulptūra ant Spakauskų šeimos kapo ir Lietuvos kario Tadeušo Povilaičio (1896-1920) kapas.
Senųjų kapinių dalyje (į pietus nuo kelio), aukščiausioje vietoje, stovi Kurtuvėnų piliakalnio koplyčia (1880). Atgimimo metais ji atgaivinta, bet pamaldų laikymui atidaroma retai. Kasmet lapkričio 1 d. po šv. Mišių koplyčioje iš jos išeina tradicinė procesija, išlaikanti Visų šventųjų ir vėlinių pagerbimo papročius. Jos dalyvius su žibintais, žvakėmis, giedančius senąsias giesmes, veda parapijos klebonas per kapines. Kaip ir kasmet, kapinės būna atšventinamos iš visų keturių pusių. Taip pagerbiami čia palaidotų Kurtuvėnų ir apylinkių šviesuolių, taip pat ir vietos parapijoje tarnavusių kunigų kapai. Nuo 1982-ųjų tokias, taip vadinamas „mirusiųjų pagerbimo šventes“, ėmė rengti tuometė kultūros darbuotoja Zofija Popovienė. Parapijiečiai mena, jog tą vakarą žmonių susirinkdavo pilnas kalnelis. Buvo atvežama muzikos aparatūra, leidžiama klasikinė muzika, dainuojama. Tada giedoti giesmes nebuvo leidžiama. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, šv. Mišios šia proga imtos aukoti senojoje kapinių koplyčioje, o procesijoms ėmė vadovauti parapijos klebonas.
Istorija
Piliakalnį į dvi dalis perskyręs kelias nulėmė skirtingą jo pusių raidą. Šiaurinėje kalvos dalyje tik 1911 m. pradėjo veikti naujosios Kurtuvėnų kapinės, pietinėje - jau 1498 m. stovėjo medinė parapinė katalikų bažnyčia. Senosios parapinės kapinės rašytiniuose šaltiniuose minimos nuo 1827-ųjų. Tų metų bažnytinės vizitacijos akte įrašyta, kad parapinės kapinės buvo padidintos, leidžiant laidoti stačiatikius. Tokį poreikį, matyt, padiktavo apylinkėje vykusi didelė statyba – rusų kareiviai bei darbininkai statė Ventos-Dubysos perkasą.
Naujosios kapinės šiaurinėje kalvos dalyje pradėjo veikti 1911 m. Pirmasis jose buvo palaidotas Kurtuvėnų klebonas Dominykas Šereiva. 1919 m. viename kape palaidoti keturi partizanai-savanoriai, Šaulių sąjungos nariai – Jonas Birgila (Birgilas), Petras Burba, Tomas Burba ir Vacys Rosinas, kuriuos sušaudė bermontininkai. Kapavietė su keturiais standartiniais kario kryžiais įrengta netoli nuo įėjimo vartų. Toliau, kapinių viduryje, yra šaulio Juozo Vitkausko (1884-1919) kapas, Prozininkės, pedagogės Barboros Mejerytės (1898-1982) kapą puošia skulptoriaus Vitalijas Lukošaičio išdrožtas rūpintojėlis. Pats skulptorius po mirties 1986 m. taip pat atgulė šiose kapinėse.
Bene labiausiai Kurtuvėnų kapinėse išsiskiriantis buvo Rimgailų šeimos antkapinis paminklas – juodo granito laidojimo rūsys su antkapine plokšte ir aukštu obelisku. Deja, 1992 m. rugsėjo mėn. nuo fasado buvo pavogta natūralaus dydžio bronzinė stovinčios merginos skulptūra bei lieto ir kalto metalo dekoratyvinės tvorelės. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą paminklą pastatė Severinas ir Jadvyga Rimgailos, nepagailėję 10 tūkstančių rublių įrengti mauzoliejų savo mirusiems vaikams Janinai (16 m.) ir Tadui (9 m.). Paminklas buvo pagamintas Norblino firmoje Varšuvoje, pastatytas apie 1912 m. Tačiau Rimgailos nespėjo perkelti į mauzoliejų vaikų palaikus, nes prasidėjus karui buvo priversti palikti Lietuvą. Po karo sugrįžusiems Rimgailoms kunigai atsisakė šventinti paminklą, nes jo kompozicija (gulintis kryžius po merginos kojomis) prieštaravo katalikiškai etikai. Praradę Rusijos bankuose laikytus pinigus bei dalį žemių Lietuvoje, Rimgailos nuskurdo ir įgyvendinti savo sumanymo jau nebeįstengė. Apie 1930 m. mauzoliejų iš Rimgailų norėjo nupirkti Kauno karo muziejus. Kauniškiai planavo jį pritaikyti paminklo savanoriams statybai muziejaus sodelyje. Pokario metais bronzinę skulptūrą ketinta perkelti į Šiaulių „Aušros“ muziejų, tačiau buvo nutarta ją palikti Kurtuvėnuose. Analogiškas paminklas su liūdinčios merginos skulptūra stovi Rumbonių kaimo (Alytaus raj.) kapinėse.
Kapai
Kapinėse palaidoti:
- Vladas Kurkauskas (1895–1970), Lietuvos karininkas, visuomenės veikėjas
- Vitalijus Lukošaitis (1950–1986), dailininkas, skulptorius
- Barbora Mejerytė (1898–1982), prozininkė, pedagogė
Šaltiniai
- „Spakauskų šeimos kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „T. Povilaičio kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Kurtuvėniškiai po mišių organizavo tradicinę procesiją Archyvuota kopija 2021-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- Kurtuvėnų piliakalnis (Kapa) Archyvuota kopija 2022-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- „Partizanų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „J. Vitkausko kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Rimgailų mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- „Paminklas Rumbonių k.“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurtuvėnų kapinės, Kas yra Kurtuvėnų kapinės? Ką reiškia Kurtuvėnų kapinės?
Kurtuvenu kapinesNaujosios kapines siaurineje piliakalnio dalyjeKurtuvenu kapinesKoordinates 55 49 38 s pl 23 02 37 r ilg 55 827127 s pl 23 043618 r ilg 55 827127 23 043618Vieta Siauliu rajono savivaldybeSeniunija Bubiu seniunijaNaudotas veikiancios nuo XIX a I p Registro Nr u k 2188 37639 11197 37274 13787 Kurtuvenu kapines kapines Kurtuvenuose Siauliu rajono savivaldybeje apie 1 km į pietus nuo kelio 215 Bubiai Ramuciai Jos įsikurusios Kurtuvenu piliakalnio teritorijoje abipus P Visinskio gatves uz 300 m į pietvakarius nuo Kurtuvenu baznycios Baznycia zvelgiant is kapiniuRimgailu mauzoliejus be skulpturos Islike nemazai XIX a antroje puseje XX a pradzioje nukaltu ir islietu kryziu antkapiniu paminklu yra kelios laidojimo kriptos Antkapiniai uzrasai byloja kad siose kapinese buvo laidojami ir aukstuomene kunigai dvarininkai ir paprasti parapijieciai Pietvakarineje dalyje yra buvusio Klaipedos krasto gubernatoriaus Lietuvos prekybos pramones ir amatu rumu pirmininko Seimo atstovo Vlado Kurkausko kapas Netoli koplycios esantys du antkapiniai paminklai įrasyti į Kulturos vertybiu registra Juozo Liaudanskio sukurtas paminklas su Jezaus skulptura ant Spakausku seimos kapo ir Lietuvos kario Tadeuso Povilaicio 1896 1920 kapas Senuju kapiniu dalyje į pietus nuo kelio auksciausioje vietoje stovi Kurtuvenu piliakalnio koplycia 1880 Atgimimo metais ji atgaivinta bet pamaldu laikymui atidaroma retai Kasmet lapkricio 1 d po sv Misiu koplycioje is jos iseina tradicine procesija islaikanti Visu sventuju ir veliniu pagerbimo paprocius Jos dalyvius su zibintais zvakemis giedancius senasias giesmes veda parapijos klebonas per kapines Kaip ir kasmet kapines buna atsventinamos is visu keturiu pusiu Taip pagerbiami cia palaidotu Kurtuvenu ir apylinkiu sviesuoliu taip pat ir vietos parapijoje tarnavusiu kunigu kapai Nuo 1982 uju tokias taip vadinamas mirusiuju pagerbimo sventes eme rengti tuomete kulturos darbuotoja Zofija Popoviene Parapijieciai mena jog ta vakara zmoniu susirinkdavo pilnas kalnelis Buvo atvezama muzikos aparatura leidziama klasikine muzika dainuojama Tada giedoti giesmes nebuvo leidziama Lietuvai atgavus Nepriklausomybe sv Misios sia proga imtos aukoti senojoje kapiniu koplycioje o procesijoms eme vadovauti parapijos klebonas IstorijaPiliakalnį į dvi dalis perskyres kelias nuleme skirtinga jo pusiu raida Siaurineje kalvos dalyje tik 1911 m pradejo veikti naujosios Kurtuvenu kapines pietineje jau 1498 m stovejo medine parapine kataliku baznycia Senosios parapines kapines rasytiniuose saltiniuose minimos nuo 1827 uju Tu metu baznytines vizitacijos akte įrasyta kad parapines kapines buvo padidintos leidziant laidoti staciatikius Tokį poreikį matyt padiktavo apylinkeje vykusi didele statyba rusu kareiviai bei darbininkai state Ventos Dubysos perkasa Naujosios kapines siaurineje kalvos dalyje pradejo veikti 1911 m Pirmasis jose buvo palaidotas Kurtuvenu klebonas Dominykas Sereiva 1919 m viename kape palaidoti keturi partizanai savanoriai Sauliu sajungos nariai Jonas Birgila Birgilas Petras Burba Tomas Burba ir Vacys Rosinas kuriuos susaude bermontininkai Kapaviete su keturiais standartiniais kario kryziais įrengta netoli nuo įejimo vartu Toliau kapiniu viduryje yra saulio Juozo Vitkausko 1884 1919 kapas Prozininkes pedagoges Barboros Mejerytes 1898 1982 kapa puosia skulptoriaus Vitalijas Lukosaicio isdroztas rupintojelis Pats skulptorius po mirties 1986 m taip pat atgule siose kapinese Bene labiausiai Kurtuvenu kapinese issiskiriantis buvo Rimgailu seimos antkapinis paminklas juodo granito laidojimo rusys su antkapine plokste ir aukstu obelisku Deja 1992 m rugsejo men nuo fasado buvo pavogta naturalaus dydzio bronzine stovincios merginos skulptura bei lieto ir kalto metalo dekoratyvines tvoreles Dar pries Pirmajį pasaulinį kara paminkla pastate Severinas ir Jadvyga Rimgailos nepagaileje 10 tukstanciu rubliu įrengti mauzolieju savo mirusiems vaikams Janinai 16 m ir Tadui 9 m Paminklas buvo pagamintas Norblino firmoje Varsuvoje pastatytas apie 1912 m Taciau Rimgailos nespejo perkelti į mauzolieju vaiku palaikus nes prasidejus karui buvo priversti palikti Lietuva Po karo sugrįzusiems Rimgailoms kunigai atsisake sventinti paminkla nes jo kompozicija gulintis kryzius po merginos kojomis priestaravo katalikiskai etikai Prarade Rusijos bankuose laikytus pinigus bei dalį zemiu Lietuvoje Rimgailos nuskurdo ir įgyvendinti savo sumanymo jau nebeįstenge Apie 1930 m mauzolieju is Rimgailu norejo nupirkti Kauno karo muziejus Kauniskiai planavo jį pritaikyti paminklo savanoriams statybai muziejaus sodelyje Pokario metais bronzine skulptura ketinta perkelti į Siauliu Ausros muzieju taciau buvo nutarta ja palikti Kurtuvenuose Analogiskas paminklas su liudincios merginos skulptura stovi Rumboniu kaimo Alytaus raj kapinese KapaiKapinese palaidoti Vladas Kurkauskas 1895 1970 Lietuvos karininkas visuomenes veikejas Vitalijus Lukosaitis 1950 1986 dailininkas skulptorius Barbora Mejeryte 1898 1982 prozininke pedagogeSaltiniaiVikiteka Kurtuvenu kapines vaizdine ir garsine medziaga Spakausku seimos kapas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras T Povilaicio kapas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kurtuveniskiai po misiu organizavo tradicine procesija Archyvuota kopija 2021 11 05 is Wayback Machine projekto Kurtuvenu piliakalnis Kapa Archyvuota kopija 2022 01 09 is Wayback Machine projekto Partizanu kapas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras J Vitkausko kapas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Rimgailu mauzoliejus Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Paminklas Rumboniu k Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras