Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
44 6 š pl 146 42 r ilg 44 100 š pl 146 700 r ilg 44 100 146 700 Kurilų salų konfliktas jap 北方領土問題 šiaurinių teritorijų p
Kurilų salų konfliktas
44°6′ š. pl. 146°42′ r. ilg. / 44.100°š. pl. 146.700°r. ilg.
Kurilų salų konfliktas (jap. 北方領土問題 – „šiaurinių teritorijų problema“) – tarp Japonijos ir Rusijos dėl pietinių Kurilų salų suvereniteto, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir iki šiol nesureguliuotas.
Po II pasaulinio karo, visos Kurilų salos buvo prijungtos prie TSRS, tačiau į Iturupo, Kunašio, Šikotano salų ir Chabomajaus salų grupę pretenduoja ir Japonija, jas vadinanti Šiaurinėmis Teritorijomis ((北方領土 Hoppō Riōdo) arba Pietų Čišima (南千島 Minami Chishima). Ginčytinos salos dabar priklauso Sachalino sričiai, esančiai Rusijoje.
Japonijos pozicija: salas TSRS užėmė neturėdama tam jokio juridinio pagrindo. Rusija tvirtina, kad jos suverenitetas pietinėms Kurilų saloms yra absoliučiai teisėtas ir neabejotinas bei nesvarstytinas, taip pat skelbia, kad nepripažįsta paties teritorinio ginčo su Japonija fakto. Pietinių Kurilų salų priklausomybės klausimas yra pagrindinė kliūtis visiškam Rusijos ir Japonijos santykių sureguliavimui ir taikos sutarties pasirašymui.
Ginčytinos salos yra:
Istorija
Iki XIX a.
Iki japonų ir rusų pasirodymo salose gyveno ainai. Jų kalba „kuru“ reiškia „žmogus“, iš to kilo ir kitas ainų tautos pavadinimas – „kurilai“. Vėliau taip pavadintas visas salynas.
Pirmosios japonų žinios apie salyną, buvo gautos iš ekspedicijos į Hokaidą ir Sachaliną, 1635 metais. 1644 m., pagal 1635–1637 m. ekspedicijos į Hokaidą rezultatus, buvo sudarytas pirmasis japoniškas Sachalino ir Kurilų salų žemėlapis.
Rusai pirmą kartą pamatė Kurilų salas iš Kamčiatkos Vladimiro Atlasovo ekspedicijos metu 1697 m. Rusai išlipo Kurilų salose tik 1711 m. 1719 m. caras Petras I pasiuntė Ivano Jevreinovo ir Fiodoro Lužino ekspediciją į Kamčiatką. Jie atrado naujas salas iki Simuširo. Salos buvo įjungtos į Rusijos sudėtį.
Vėlesnis laikotarpis
1855 m. buvo pasirašyta Japonijos ir Rusijos sutartis dėl jūrų sienos ir prekybos, pagal kurią keturios pietinės Kurilų salos buvo atiduotos Japonijai (jūrų siena buvo nutiesta tarp Iturupo bei Uruko salų). Tačiau sutartyje minimas tik Iturupo salos priklausomybė Japonijai, likusios trys salos (Kunaširas, Šikotanas bei Chabomajus) sutartyje nebuvo minėtos. 1855 m. sutartimi, pietų Sachalinas, buvo padalintas abiem valstybėm. Tokios sąlygos netenkino nė vienos valstybės, todėl praėjus dvidešimčiai metų, 1875 m. buvo pasirašyta Sankt Peterburgo sienų sutartis, ja buvo atlikti teritoriniai mainai. Pietinė Sachalino dalis, tuomet priklausiusi Japonijai, buvo atiduota Rusijai. Už tai Japonija gavo visą Kurilų salyną, kuris jai ir priklausė iki 1945 metų.
1905 metais Rusijos Imperijai pralaimėjus karą prieš Japoniją, Sachalinas vėl atiteko pastarajai kaip karo grobis.
1941 m. buvo pasirašyta Japonijos ir TSRS nepuolimo sutartis.
1945 m. balandį TSRS pareiškė denonsuojanti šią sutartį.
1945 m. rugpjūčio 8 d. TSRS paskelbė karą Japonijai.. Atsiėmė Pietų Sachaliną, bei užėmė visas Kurilų salas.
Po Antrojo pasaulinio karo Japonija niekada nereiškė pretenzijų dėl Sachalino, tačiau nuolat reikalauja grąžinti Kurilų salas.
Rusija manė turinti teisę užimti Kurilų salas, nes pagal slaptą Jaltos susitarimą 1945 m. vasario mėn. vid., kuriame dalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos ir TSRS atstovai, Kurilų salos buvo pripažintos TSRS nuosavybe. Po Potsdamo sutarties pasirašymo 1945 m. rugpjūčio 14 d., Japonija buvo priversta pripažinti reikalavimus. Japonija pateko į JAV įtakos zoną, Taivanas – Kinijos, Sachalinas ir Kurilų salos – Rusijos.
1952 m. įvyko San Francisko konferencija, joje Japonija pasirašė taikos sutartis su pasaulio valstybėmis. Dokumente buvo punktas atsisakyti pretenzijų į Kurilų salas, tačiau šios sutarties nepasirašė su TSRS, pastarosios iniciatyva.
Bandymai pasirašyti taikos sutartį
Pirmuoju mėginimu susitarti galima įvardinti 1956 m. šalių pasirašytą abipusę Deklaraciją (dvišalę sutartį), ja šalys nutraukė karo būklę, atstatė diplomatinius ir konsulinius santykius bei išsprendė belaisvių ir reparacijų klausimą. Taip pat Nikita Chruščiovas, rodydamas „gerą valią“, pasirašė su Japonija preliminarią deklaraciją, kuria Sovietų Sąjunga įsipareigojo grąžinti Šikotano salą ir Habomai uolas, kai bus pasirašyta pilnavertė taikos sutartis tarp abiejų šalių.
Nuo to laiko, daugiau nebebuvo rimtų mėginimų spręsti taikos sutarties bei salų klausimą. Šiek tiek padėtis pradėjo keistis Michailui Gorbačiovui pradėjus naująją pertvarkos politiką, vadinamąją perestroiką. 1991 m. balandį buvo surengtas pirmasis oficialus TSRS vadovų vizitas į Japoniją, bet jis apčiuopiamų rezultatų nedavė ir negalėjo duoti dėl tuometinės abiejų šalių vidaus politikos.
1992 m. vasarą Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, prisilaikydamas 1956 m. SSRS ir Japonijos deklaracijos, paskelbė, jog Rusija pasirengusi svarstyti japonams dviejų salų grąžinimą – Šikotano ir Habomai. Rusijos Aukščiausioji Taryba tuomet pareiškė, jog B. Jelcinas bus pašalintas iš einamų pareigų, jeigu jis savavališkai pabandys atiduoti Japonijai Kurilų salas, kurios esą yra „istorinės Rusijos žemės“. B. Jelcinas atsitraukė, todėl konflikto sprendimas vėl buvo atidėtas.
1993 m. Rusijos prezidentas B. Jelcinas vizito į Japoniją metu pasirašė Tokijo deklaraciją, kurioje Maskva pasižadėjo siekti teritorinių ginčų sureguliavimo, ypač dėl Habomai, Šikotano, Kunašyro ir Iturupo salų.
Po 1993 m. pasirašytos Tokijo deklaracijos prie Šiaurinių teritorijų klausimo buvo sugrįžta tik 1997 m. liepos mėn. Denverio susitikime, kur tarpininku sprendžiant šią problemą pasisiūlė būti JAV, bet galutinė sutartis nebuvo pasirašyta. Po 1993 m. sutarties pasirašymo sekė ne vienas valstybių vadovų susitikimas neformaliose aplinkose. Po vieno neformalaus susitikimo 1997 m. net buvo sutarta, kad istorinė taikos sutartis turėtų būti pasirašyta iki 2000 m.
„Nepaisant vidinio Rusijos Dūmos nepasitenkinimo, vaisingiausiais galima laikyti 2003 m., kada Japonijos užsienio reikalų ministras J. Koizumi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Veiksmų planą, pagal kurį turi būti vykdomas politinio dialogo gilinimas, derybos dėl taikos sutarties, bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje, prekybos ir ekonomikos srityse, santykių gilinimas saugumo ir gynybos politikoje, progresas kultūrinėje sferoje.“
2004 m. įsteigta „Išminčių taryba“, savo uždaviniu paskelbė Rusijos ir Japonijos santykių gerinimą. Tų pačių metų gegužės mėn. į Maskvą buvo atvykęs Japonijos eks-premjeras Mori (tarybos narys). Jis kartu su Maskvos meru Jurijumi Lužkovu (pastarasis ir įkūrė „Išminčių tarybą“) apsvarstė nesutarimus bei planavo 2005 m. pasirašyti taikos sutartį. Dėl būsimos sutarties pasirašymo, Rusijos visuomenėje tuomet vyravo neužtikrintumo nuotaikos:
- politikos apžvalgininkai gana atsargiai prognozavo taikos sutarties pasirašymą;
- buvo neatmetama tikimybė, jog susitarime gali būti pasirašyta dėl bendros Rusijos ir Japonijos jurisdikcijos valdant šias salas;
- Pietų Kurilų salos (arba bent dvi jų) galėjo būti grąžintos Japonijai, atidedant tą grąžinimą 50-čiai metų. Už tokį Maskvos pažadą Japonija galimai turėtų sumokėti didelę finansinę kompensaciją.
2005 m. lapkričio mėn. V. Putinas vyko į Japoniją. Tačiau jau mėnesio pradžioje, prieš išvyką, buvo išplatintas pranešimas, jog vizito metu su Japonija nebus pasirašoma taikos, ar kokia kita sutartis, liečianti Kurilų konflikto problemą.
2006 m. Rusijos pasienio apsaugos patrulinis laivas apšaudė Japonijos žvejybinį laivą. Incidento metu žuvo japonų žvejys. Rusija dėl incidento apkaltino Japoniją, nes ji aplaidžiai žiūri į vadinamųjų Šiaurinių teritorijų gyventojų daromus pažeidimus, kai pastarieji žvejodami kerta Rusijos-Japonijos sieną.
2007 m. birželio mėn. Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė: „Mes suprantame mūsų Japonijos partnerių elgesio motyvus ir norime atsikratyti visų praeities nuosėdų – esame pasirengę kartu ieškoti šios problemos sprendimo būdų”.
2008 m. po rinkimų pasikeitė tik Rusijos prezidentas, tačiau pati pozicija konflikto atžvilgiu nepasikeitė. Oficialūs Japonijos asmenys buvo įsitikinę, kad susitarti įmanoma – jei ne su V. Putinu, tai su jo įpėdiniu. 2008 m. liepos 7 d. Didžiojo aštuoneto (toliau G8) susitikime, kuris vyko arčiausiai ginčijamų teritorijų, Japonijos Hokaido saloje, šeimininkai daugiausiai dėmesio skyrė deryboms su Dimitrijumi Medvedevu. Tačiau D. Medvedevas nepateisino Japonijos diplomatų lūkesčių, kai į tokius mėginimus sureagavo sakydamas, „jog per tokį trumpą G8 susitikimo laiką pasiekti maksimalių tikslų yra neįmanoma.“
2009 m. vasario 18 d. Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso bei Rusijos prezidentas D. Medvedevas Sachalino saloje susitiko aptarti dujų gamyklos statybos klausimą. Šiame susitikime jie taip pat aptarė galimybę greitinti nesutarimų klausimo sprendimą. Tais pačiais metais Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso pateikė planą, pagal kurį reikėtų keturias salas padalinti lygiomis dalimis kiekvienai šaliai, tokiu principu Japonija gautų 3 salas ir dalį Iturupo salos. Tačiau šis pasiūlymas Rusijoje liko nesuprastas, o Japonijoje sutiktas kritiškai.
Japonijos pozicija
Japonija pripažįsta tris dokumentus, pasirašytus su Rusija:
- 1956 m. pasirašytą deklaraciją,
- 1993 m. pasirašytą sutartį, pagal kurią buvo nutarta, kokiais principais vadovaujantis bus siekiamas susitarimas,
- 2001 m. pasirašytą susitarimą, kuriuo abi šalys pripažino 1956 m. deklaraciją.
Rusijos pozicija
Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiasi Rusija, grįsdama Kurilų salyno priklausomybę:
- Jaltos konferencijos nutarimas (1945 m. vasario 4-11 d.),
- Potsdamo konferencijos nutarimai, kuriuos Japonija buvo priversta pripažinti (1945 m. liepos 17 – rugpjūčio 12 d.) bei
- San Francisko konferencijos sutartimi (1953 m. rugsėjo 8 d.), nors Rusija jos ir nepasirašė.
Rusijos ketinimai dėl Kurilų salų išlaikymo
Rusijos spauda teigia, jog Kurilų salų priklausymas Rusijai yra neabejotinas, nes Kurilų salos šalies dalimi tapo po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau ji pasiruošusi derėtis su Japonija dėl Šikotano bei Habomajaus (šios salos yra negyvenamos ir labai akmenuotos) salų. Į didžiausių salų Kunaširo bei Iturupo infrastruktūrą Rusija investuoja milijardus. „Priėmus ekonominę ir socialinę salų plėtros programą per dešimtmetį rengiamasi Kunašyre pastatyti rimtesnį oro uostą ir iki maksimumo padidinti gyventojų skaičių. Matyt, taip galutinai palaidojant Japonijos viltis atgauti šiaurines teritorijas. Tam jau skirta 18 mlrd. rublių.“
Kodėl Rusija nenori atiduoti Kurilų salų?
Yra keturios priežastys, kodėl Rusija nenori atiduoti Kurilų salų:
- Strateginė svarba. Kurilų salos „sudaro natūralų barjerą, dengiantį Ochotsko jūrą ir išėjimus į Ramųjį vandenyną. Tai tinkama vieta karinėms jūrų ir oro bazėms bei radiolokacinėms stotims.
- Teritorinės problemos. Rusija bijo, kad grąžinus Kurilų salas, gali iškilti ir kitų teritorinių klausimų su kaimyninėmis šalimis. Po Antrojo Pasaulinio karo Sovietų Sąjunga gavo ne tik teritorijas Tolimuosiuose Rytuose, bet ir Europoje. 1940 m. po Žiemos karo užėmė Suomijos teritorijos dalį bei 1945 m. Rytų Prūsiją.
- Kunašyras yra tikras gamtos perlas. Ten įkurtas Kurilų draustinis, yra keturi veikiantys vulkanai, gyvena per 200 rudųjų meškų, auga magnolijų ir bambukų sąžalynai, iš žemės gausiai trykšta gydomieji terminiai vandenys, pakrantėse pasirodo ruonių, delfinų ir banginių.
- Nacionalizmas. Rusai nėra linkę prisipažinti buvę neteisūs kuriuo nors istoriniu momentu.
Išnašos
- Латышев, Игорь Александрович Россия и Япония: в тупике территориального спора. Алгоритм, 2004. isbn=9785926501305
- Brad Williams. Resolving the Russo-Japanese territorial dispute: Hokkaido-Sakhalin relations. Routledge, 2007. isbn=9780415413213
- Kimie Hara. New Light on the Russo-Japanese Territorial Dispute. Research School of Pacific Studies, , 1995. isbn=9780731521531
- Суверенитет России над южными Курилами сомнению не подлежит – МИД РФ. 2011-02-24.
- Лавров: Суверенитет России над Курилами обсуждениям не подлежит Российская газета, 2012-01-18
- РФ не рассматривает ситуацию с Японией в вопросе о границах как некий территориальный спор ИТАР-ТАСС, 2014-02-18
- Denunciation of the neutrality pact April 5, 1945. (Avalon Project at Yale University)
- Soviet War Declaration On Japan August 8, 1945. (Avalon Project at Yale University)
- http://www.mofa.go.jp/region/n-america/us/q&a/declaration.html
- http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7896325.stm
Šaltiniai
- Daraskevičius R., „Rusija neketina atsisakyti Kurilų salų“, savaitraštis „Veidas“, 2006 m., http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=6603[neveikianti nuoroda], 2009-04-17, 14:00
- Katinas P., „Be taikos sutarties 60 metų nuo karo praėjus“, „XXI amžiaus“, nr. 10 (79), 2004 m., http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20040526/5-1.html Archyvuota kopija 2009-10-20 iš Wayback Machine projekto., 2009-04-17, 14:30
- Kriaučionytė L., „Kurilų salų priklausomybės dilema: Rusija ar Japonija“, 2006 m., http://geopolitika.lt/?artc=350, 2009-04-17, 12:38
- Radzevičiūtė A., „Rusai supranta Japoniją, bet padėti negali (2)“, 2007 m., http://www.geopolitika.lt/?artc=911, 2009-04-17, 14:32
- Spraunius A., „Teritorinė „votis“ – Kurilai“, „Žinių radijas“, laida „Dvi pusės“, 2008 m. http://www.ziniur.lt/apie/pranesimai?item=2135[neveikianti nuoroda], 2009-04-17, 13:57
- Elektroninis naujienų portalas „ELTA“, straipsnis „Japonija ir Rusija dar nepateiks bendro pareiškimo dėl ginčijamų salų“, 2005 m. http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=24669&poll_rez=1[neveikianti nuoroda], 2009-04-17, 13:02
- Naujienų portalas „BBC“, straipsnis „Japan, Russia discuss islands row“, 2009 m., http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7896325.stm, 2009-04-22, 14:59
- Rusijos naujienų portalas „Moscow news“, straipsnis „Russia stands firm in territorial dispute with Japan“, 2008 m., http://en.rian.ru/russia/20080702/112838415.html Archyvuota kopija 2013-05-22 iš Wayback Machine projekto., 2009-04-22, 15:22
- Internetinis JAV naujienų portalas, kuris platina informaciją apie nacionalinio saugumo grėsmes „Threats watch“, „The Budding Russia-Japan Relationship“, http://threatswatch.org/analysis/2006/08/the-budding-russiajapan-relati/, 2009-04-27, 16:40
- Naujienų portalas ELTA, „Japonijos premjeras dalyvaus Pergalės minėjime Maskvoje“, 2005 m., http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=12475[neveikianti nuoroda], 2009-04-17, 13:04
- Naujienų portalas penki.lt, „Gegužės mėnesį Rusija ir Japonija gali pasirašyti civilinės branduolinės energijos susitarimą“, 2009 m., 2009-04-17, 14:41 http://news.penki.lt/news.aspx?Lang=LT&Element=News&TopicID=20&IMAction=ViewArticle&ArticleID=193269[neveikianti nuoroda]
- Internetinis portalas „Economic expert.com“, http://www.economicexpert.com/a/Kuril:Islands.htm[neveikianti nuoroda], 2009-04-22, 13:45
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurilų salų konfliktas, Kas yra Kurilų salų konfliktas? Ką reiškia Kurilų salų konfliktas?
44 6 s pl 146 42 r ilg 44 100 s pl 146 700 r ilg 44 100 146 700 Kurilu salu konfliktas jap 北方領土問題 siauriniu teritoriju problema tarp Japonijos ir Rusijos del pietiniu Kurilu salu suvereniteto prasidejes po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir iki siol nesureguliuotas Po II pasaulinio karo visos Kurilu salos buvo prijungtos prie TSRS taciau į Iturupo Kunasio Sikotano salu ir Chabomajaus salu grupe pretenduoja ir Japonija jas vadinanti Siaurinemis Teritorijomis 北方領土 Hoppō Riōdo arba Pietu Cisima 南千島 Minami Chishima Gincytinos salos dabar priklauso Sachalino sriciai esanciai Rusijoje Japonijos pozicija salas TSRS uzeme neturedama tam jokio juridinio pagrindo Rusija tvirtina kad jos suverenitetas pietinems Kurilu saloms yra absoliuciai teisetas ir neabejotinas bei nesvarstytinas taip pat skelbia kad nepripazįsta paties teritorinio ginco su Japonija fakto Pietiniu Kurilu salu priklausomybes klausimas yra pagrindine kliutis visiskam Rusijos ir Japonijos santykiu sureguliavimui ir taikos sutarties pasirasymui Gincytinos salos yra Kunasiras rus Kunashir jap Kunashiri 国後島 Iturupas rus Iturup jap Etorofu 択捉島 Sikotanas rus Shikotan jap Shikotan 色丹島 rus Habomai jap Habomai 歯舞諸島 Kurilu salos su gincytinomis teritorijomis IstorijaIki XIX a Iki japonu ir rusu pasirodymo salose gyveno ainai Ju kalba kuru reiskia zmogus is to kilo ir kitas ainu tautos pavadinimas kurilai Veliau taip pavadintas visas salynas Pirmosios japonu zinios apie salyna buvo gautos is ekspedicijos į Hokaida ir Sachalina 1635 metais 1644 m pagal 1635 1637 m ekspedicijos į Hokaida rezultatus buvo sudarytas pirmasis japoniskas Sachalino ir Kurilu salu zemelapis Rusai pirma karta pamate Kurilu salas is Kamciatkos Vladimiro Atlasovo ekspedicijos metu 1697 m Rusai islipo Kurilu salose tik 1711 m 1719 m caras Petras I pasiunte Ivano Jevreinovo ir Fiodoro Luzino ekspedicija į Kamciatka Jie atrado naujas salas iki Simusiro Salos buvo įjungtos į Rusijos sudetį Velesnis laikotarpis 1855 m buvo pasirasyta Japonijos ir Rusijos sutartis del juru sienos ir prekybos pagal kuria keturios pietines Kurilu salos buvo atiduotos Japonijai juru siena buvo nutiesta tarp Iturupo bei Uruko salu Taciau sutartyje minimas tik Iturupo salos priklausomybe Japonijai likusios trys salos Kunasiras Sikotanas bei Chabomajus sutartyje nebuvo minetos 1855 m sutartimi pietu Sachalinas buvo padalintas abiem valstybem Tokios salygos netenkino ne vienos valstybes todel praejus dvidesimciai metu 1875 m buvo pasirasyta Sankt Peterburgo sienu sutartis ja buvo atlikti teritoriniai mainai Pietine Sachalino dalis tuomet priklausiusi Japonijai buvo atiduota Rusijai Uz tai Japonija gavo visa Kurilu salyna kuris jai ir priklause iki 1945 metu 1905 metais Rusijos Imperijai pralaimejus kara pries Japonija Sachalinas vel atiteko pastarajai kaip karo grobis 1941 m buvo pasirasyta Japonijos ir TSRS nepuolimo sutartis 1945 m balandį TSRS pareiske denonsuojanti sia sutartį 1945 m rugpjucio 8 d TSRS paskelbe kara Japonijai Atsieme Pietu Sachalina bei uzeme visas Kurilu salas Po Antrojo pasaulinio karo Japonija niekada nereiske pretenziju del Sachalino taciau nuolat reikalauja grazinti Kurilu salas Slapto Jaltos susitarimo tekstas Rusija mane turinti teise uzimti Kurilu salas nes pagal slapta Jaltos susitarima 1945 m vasario men vid kuriame dalyvavo JAV Didziosios Britanijos ir TSRS atstovai Kurilu salos buvo pripazintos TSRS nuosavybe Po Potsdamo sutarties pasirasymo 1945 m rugpjucio 14 d Japonija buvo priversta pripazinti reikalavimus Japonija pateko į JAV įtakos zona Taivanas Kinijos Sachalinas ir Kurilu salos Rusijos 1952 m įvyko San Francisko konferencija joje Japonija pasirase taikos sutartis su pasaulio valstybemis Dokumente buvo punktas atsisakyti pretenziju į Kurilu salas taciau sios sutarties nepasirase su TSRS pastarosios iniciatyva Bandymai pasirasyti taikos sutartįPirmuoju meginimu susitarti galima įvardinti 1956 m saliu pasirasyta abipuse Deklaracija dvisale sutartį ja salys nutrauke karo bukle atstate diplomatinius ir konsulinius santykius bei issprende belaisviu ir reparaciju klausima Taip pat Nikita Chrusciovas rodydamas gera valia pasirase su Japonija preliminaria deklaracija kuria Sovietu Sajunga įsipareigojo grazinti Sikotano sala ir Habomai uolas kai bus pasirasyta pilnaverte taikos sutartis tarp abieju saliu Nuo to laiko daugiau nebebuvo rimtu meginimu spresti taikos sutarties bei salu klausima Siek tiek padetis pradejo keistis Michailui Gorbaciovui pradejus naujaja pertvarkos politika vadinamaja perestroika 1991 m balandį buvo surengtas pirmasis oficialus TSRS vadovu vizitas į Japonija bet jis apciuopiamu rezultatu nedave ir negalejo duoti del tuometines abieju saliu vidaus politikos 1992 m vasara Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas prisilaikydamas 1956 m SSRS ir Japonijos deklaracijos paskelbe jog Rusija pasirengusi svarstyti japonams dvieju salu grazinima Sikotano ir Habomai Rusijos Auksciausioji Taryba tuomet pareiske jog B Jelcinas bus pasalintas is einamu pareigu jeigu jis savavaliskai pabandys atiduoti Japonijai Kurilu salas kurios esa yra istorines Rusijos zemes B Jelcinas atsitrauke todel konflikto sprendimas vel buvo atidetas 1993 m Rusijos prezidentas B Jelcinas vizito į Japonija metu pasirase Tokijo deklaracija kurioje Maskva pasizadejo siekti teritoriniu gincu sureguliavimo ypac del Habomai Sikotano Kunasyro ir Iturupo salu Po 1993 m pasirasytos Tokijo deklaracijos prie Siauriniu teritoriju klausimo buvo sugrįzta tik 1997 m liepos men Denverio susitikime kur tarpininku sprendziant sia problema pasisiule buti JAV bet galutine sutartis nebuvo pasirasyta Po 1993 m sutarties pasirasymo seke ne vienas valstybiu vadovu susitikimas neformaliose aplinkose Po vieno neformalaus susitikimo 1997 m net buvo sutarta kad istorine taikos sutartis turetu buti pasirasyta iki 2000 m Nepaisant vidinio Rusijos Dumos nepasitenkinimo vaisingiausiais galima laikyti 2003 m kada Japonijos uzsienio reikalu ministras J Koizumi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirase Veiksmu plana pagal kurį turi buti vykdomas politinio dialogo gilinimas derybos del taikos sutarties bendradarbiavimas tarptautineje arenoje prekybos ir ekonomikos srityse santykiu gilinimas saugumo ir gynybos politikoje progresas kulturineje sferoje 2004 m įsteigta Isminciu taryba savo uzdaviniu paskelbe Rusijos ir Japonijos santykiu gerinima Tu paciu metu geguzes men į Maskva buvo atvykes Japonijos eks premjeras Mori tarybos narys Jis kartu su Maskvos meru Jurijumi Luzkovu pastarasis ir įkure Isminciu taryba apsvarste nesutarimus bei planavo 2005 m pasirasyti taikos sutartį Del busimos sutarties pasirasymo Rusijos visuomeneje tuomet vyravo neuztikrintumo nuotaikos politikos apzvalgininkai gana atsargiai prognozavo taikos sutarties pasirasyma buvo neatmetama tikimybe jog susitarime gali buti pasirasyta del bendros Rusijos ir Japonijos jurisdikcijos valdant sias salas Pietu Kurilu salos arba bent dvi ju galejo buti grazintos Japonijai atidedant ta grazinima 50 ciai metu Uz tokį Maskvos pazada Japonija galimai turetu sumoketi didele finansine kompensacija 2005 m lapkricio men V Putinas vyko į Japonija Taciau jau menesio pradzioje pries isvyka buvo isplatintas pranesimas jog vizito metu su Japonija nebus pasirasoma taikos ar kokia kita sutartis liecianti Kurilu konflikto problema 2006 m Rusijos pasienio apsaugos patrulinis laivas apsaude Japonijos zvejybinį laiva Incidento metu zuvo japonu zvejys Rusija del incidento apkaltino Japonija nes ji aplaidziai ziuri į vadinamuju Siauriniu teritoriju gyventoju daromus pazeidimus kai pastarieji zvejodami kerta Rusijos Japonijos siena 2007 m birzelio men Rusijos prezidentas V Putinas pareiske Mes suprantame musu Japonijos partneriu elgesio motyvus ir norime atsikratyti visu praeities nuosedu esame pasirenge kartu ieskoti sios problemos sprendimo budu 2008 m po rinkimu pasikeite tik Rusijos prezidentas taciau pati pozicija konflikto atzvilgiu nepasikeite Oficialus Japonijos asmenys buvo įsitikine kad susitarti įmanoma jei ne su V Putinu tai su jo įpediniu 2008 m liepos 7 d Didziojo astuoneto toliau G8 susitikime kuris vyko arciausiai gincijamu teritoriju Japonijos Hokaido saloje seimininkai daugiausiai demesio skyre deryboms su Dimitrijumi Medvedevu Taciau D Medvedevas nepateisino Japonijos diplomatu lukesciu kai į tokius meginimus sureagavo sakydamas jog per tokį trumpa G8 susitikimo laika pasiekti maksimaliu tikslu yra neįmanoma 2009 m vasario 18 d Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso bei Rusijos prezidentas D Medvedevas Sachalino saloje susitiko aptarti duju gamyklos statybos klausima Siame susitikime jie taip pat aptare galimybe greitinti nesutarimu klausimo sprendima Tais paciais metais Japonijos ministras pirmininkas Taro Aso pateike plana pagal kurį reiketu keturias salas padalinti lygiomis dalimis kiekvienai saliai tokiu principu Japonija gautu 3 salas ir dalį Iturupo salos Taciau sis pasiulymas Rusijoje liko nesuprastas o Japonijoje sutiktas kritiskai Japonijos pozicijaJaponija pripazįsta tris dokumentus pasirasytus su Rusija 1956 m pasirasyta deklaracija 1993 m pasirasyta sutartį pagal kuria buvo nutarta kokiais principais vadovaujantis bus siekiamas susitarimas 2001 m pasirasyta susitarima kuriuo abi salys pripazino 1956 m deklaracija Rusijos pozicijaPagrindiniai dokumentai kuriais remiasi Rusija grįsdama Kurilu salyno priklausomybe Jaltos konferencijos nutarimas 1945 m vasario 4 11 d Potsdamo konferencijos nutarimai kuriuos Japonija buvo priversta pripazinti 1945 m liepos 17 rugpjucio 12 d bei San Francisko konferencijos sutartimi 1953 m rugsejo 8 d nors Rusija jos ir nepasirase Rusijos ketinimai del Kurilu salu islaikymo Rusijos spauda teigia jog Kurilu salu priklausymas Rusijai yra neabejotinas nes Kurilu salos salies dalimi tapo po Antrojo pasaulinio karo Taciau ji pasiruosusi deretis su Japonija del Sikotano bei Habomajaus sios salos yra negyvenamos ir labai akmenuotos salu Į didziausiu salu Kunasiro bei Iturupo infrastruktura Rusija investuoja milijardus Priemus ekonomine ir socialine salu pletros programa per desimtmetį rengiamasi Kunasyre pastatyti rimtesnį oro uosta ir iki maksimumo padidinti gyventoju skaiciu Matyt taip galutinai palaidojant Japonijos viltis atgauti siaurines teritorijas Tam jau skirta 18 mlrd rubliu Kodel Rusija nenori atiduoti Kurilu salu Vienas is pagrindiniu kaimu Sikotane kuris priklauso Rusijai Yra keturios priezastys kodel Rusija nenori atiduoti Kurilu salu Strategine svarba Kurilu salos sudaro naturalu barjera dengiantį Ochotsko jura ir isejimus į Ramujį vandenyna Tai tinkama vieta karinems juru ir oro bazems bei radiolokacinems stotims Teritorines problemos Rusija bijo kad grazinus Kurilu salas gali iskilti ir kitu teritoriniu klausimu su kaimyninemis salimis Po Antrojo Pasaulinio karo Sovietu Sajunga gavo ne tik teritorijas Tolimuosiuose Rytuose bet ir Europoje 1940 m po Ziemos karo uzeme Suomijos teritorijos dalį bei 1945 m Rytu Prusija Kunasyras yra tikras gamtos perlas Ten įkurtas Kurilu draustinis yra keturi veikiantys vulkanai gyvena per 200 ruduju mesku auga magnoliju ir bambuku sazalynai is zemes gausiai tryksta gydomieji terminiai vandenys pakrantese pasirodo ruoniu delfinu ir banginiu Nacionalizmas Rusai nera linke prisipazinti buve neteisus kuriuo nors istoriniu momentu IsnasosLatyshev Igor Aleksandrovich Rossiya i Yaponiya v tupike territorialnogo spora Algoritm 2004 isbn 9785926501305 Brad Williams Resolving the Russo Japanese territorial dispute Hokkaido Sakhalin relations Routledge 2007 isbn 9780415413213 Kimie Hara New Light on the Russo Japanese Territorial Dispute Research School of Pacific Studies 1995 isbn 9780731521531 Suverenitet Rossii nad yuzhnymi Kurilami somneniyu ne podlezhit MID RF 2011 02 24 Lavrov Suverenitet Rossii nad Kurilami obsuzhdeniyam ne podlezhit Rossijskaya gazeta 2012 01 18 RF ne rassmatrivaet situaciyu s Yaponiej v voprose o granicah kak nekij territorialnyj spor ITAR TASS 2014 02 18 Denunciation of the neutrality pact April 5 1945 Avalon Project at Yale University Soviet War Declaration On Japan August 8 1945 Avalon Project at Yale University http www mofa go jp region n america us q amp a declaration html http news bbc co uk 2 hi asia pacific 7896325 stmSaltiniaiDaraskevicius R Rusija neketina atsisakyti Kurilu salu savaitrastis Veidas 2006 m http www mediabv lt res zinpr det php id 6603 neveikianti nuoroda 2009 04 17 14 00 Katinas P Be taikos sutarties 60 metu nuo karo praejus XXI amziaus nr 10 79 2004 m http www xxiamzius lt archyvas priedai horizontai 20040526 5 1 html Archyvuota kopija 2009 10 20 is Wayback Machine projekto 2009 04 17 14 30 Kriaucionyte L Kurilu salu priklausomybes dilema Rusija ar Japonija 2006 m http geopolitika lt artc 350 2009 04 17 12 38 Radzeviciute A Rusai supranta Japonija bet padeti negali 2 2007 m http www geopolitika lt artc 911 2009 04 17 14 32 Spraunius A Teritorine votis Kurilai Ziniu radijas laida Dvi puses 2008 m http www ziniur lt apie pranesimai item 2135 neveikianti nuoroda 2009 04 17 13 57 Elektroninis naujienu portalas ELTA straipsnis Japonija ir Rusija dar nepateiks bendro pareiskimo del gincijamu salu 2005 m http www sekunde lt content php p read amp tid 24669 amp poll rez 1 neveikianti nuoroda 2009 04 17 13 02 Naujienu portalas BBC straipsnis Japan Russia discuss islands row 2009 m http news bbc co uk 2 hi asia pacific 7896325 stm 2009 04 22 14 59 Rusijos naujienu portalas Moscow news straipsnis Russia stands firm in territorial dispute with Japan 2008 m http en rian ru russia 20080702 112838415 html Archyvuota kopija 2013 05 22 is Wayback Machine projekto 2009 04 22 15 22 Internetinis JAV naujienu portalas kuris platina informacija apie nacionalinio saugumo gresmes Threats watch The Budding Russia Japan Relationship http threatswatch org analysis 2006 08 the budding russiajapan relati 2009 04 27 16 40 Naujienu portalas ELTA Japonijos premjeras dalyvaus Pergales minejime Maskvoje 2005 m http www sekunde lt content php p read amp tid 12475 neveikianti nuoroda 2009 04 17 13 04 Naujienu portalas penki lt Geguzes menesį Rusija ir Japonija gali pasirasyti civilines branduolines energijos susitarima 2009 m 2009 04 17 14 41 http news penki lt news aspx Lang LT amp Element News amp TopicID 20 amp IMAction ViewArticle amp ArticleID 193269 neveikianti nuoroda Internetinis portalas Economic expert com http www economicexpert com a Kuril Islands htm neveikianti nuoroda 2009 04 22 13 45