Kurganų hipotezė arba teorija modelis vienas iš aiškinimų pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros sąvoka

Kurganų hipotezė (arba „teorija“, „modelis“) – vienas iš aiškinimų, pagal kurį Ponto stepėje archeologinės kurganų kultūros (sąvoka apimanti duobinių kapų kultūrą ir jos pirmtakes) žmonės greičiausiai kalbėjo indoeuropiečių prokalbe.

Kurganų modelis yra plačiausiai priimtas indoeuropiečių kilmės scenarijus, nors alternatyvios teorijos, pvz., nurodančios indoeuropiečių , turi savo šalininkų. V. Safronovo šalininkų daugiausia yra buvusios TSRS teritorijoje. Mokslininkai, kurie laikosi kurganų hipotezės, sieja kurganus ir duobinių kapų kultūrą su indoeuropiečių protėviais, gyvenusiais Juodosios jūros pakrančių stepėse ir pietryčių Europoje nuo V iki III tūkst.pr.m.e.

Kurganų hipotezę XX a. šeštajame dešimtmetyje pirmoji suformulavo Marija Gimbutienė, ji kurganų kultūrą suskirstė į keturis vienas po kito ėjusius periodus, kurių ankstyviausias (kurganų I) apėmė ir kultūras Dniepro-Volgos regione (IV tūkst. pr. m. e. pradžia). Šios kultūros atstovai buvo klajokliai gyvulių augintojai, kurie, pasak modelio, III tūkst. pr. m. e. pradžioje paplito visoje Ponto-Kaspijos stepėje ir Rytų Europoje.

Apžvalga

1956 m. publikuotame leidinyje „The Prehistory of Eastern Europe, Part 1“ Marija Gimbutienė pateikė naujovišką tarpdisciplininę archeologijos ir lingvistikos sinteze besiremiančią indoeuropiečių kilmės teoriją. Pagal kurganų modelį indoeuropiečių protėvyne buvo Ponto-Kaspijos stepė, kurioje kalbėta indoeuropiečių prokalbe. Kurganų kultūra palaipsniui išplito į visas palei Juodąją jūrą esančias stepes.

Kurganų kultūra

Kurganų kultūros sąvoką 1956 m. įvedė archeologė Marija Gimbutienė, taip bandydama sujungti vėlyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologines kultūras, egzistavusias dabartinėje Rusijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje. Šios archeologinės kultūros panašios laidojimo būdais.

Nuorodos

Strazny, Philipp (Ed). (2000), Dictionary of Historical and Comparative Linguistics (1 ed.), Routledge, ISBN 978-1-57958-218-0
Gimbutas, Marija (Spring/Summer 1985), „Primary and Secondary Homeland of the Indo-Europeans: comments on Gamkrelidze-Ivanov articles“, Journal of Indo-European Studies 13 (1&2): p. 190.

Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Strazny, Philipp (Ed). (2000), Dictionary of Historical and Comparative Linguistics (1 ed.), Routledge, ISBN 978-1-57958-218-0

[2] Gimbutas, Marija (Spring/Summer 1985), „Primary and Secondary Homeland of the Indo-Europeans: comments on Gamkrelidze-Ivanov articles“, Journal of Indo-European Studies 13 (1&2): p. 190.