Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kurdų kalba كوردی KurdîKalbamaIrakas Turkija Iranas Sirija Armėnija AzerbaidžanasKalbančiųjų skaičius31 5 mln Vieta paga
Kurdų kalbos
| Kurdų kalba كوردی, Kurdî | |
| Kalbama | Irakas, Turkija, Iranas, Sirija, Armėnija, Azerbaidžanas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 31,5 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | 33 |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų iranėnų kurdų |
| Rašto sistemos | arabų, lotynų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Irako Kurdistanas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ku |
| ISO 639-2 | kur |
| ISO 639-3 | kur (ckb, kmr, sdh) |
Kurdų kalba (sav. كوردی Kurdî) – viena iš indoeuropiečių kalbų, priklausanti iranėnų šakai, vartojama daugiausia kurdų, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Kurdistano krašte: Irake, Irane, Sirijoje, Turkijoje, mažiau Afganistane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Pakistane, išeivijoje Europos šalyse.
Tarmės
Vieningos kurdų kalbos nėra – tai įvairių kalbų ir tarmių spiečius, rytuose persiliejantis su persų kalba ir kitomis iranėnų kalbomis (ypač lurių). Pagrindinės kurdų tarmės ar atskiros kalbos:
- (šiaurės vakarų) – kalbama Turkijoje, Irake (Mosulo apylinkėse), Irano šiaurės vakarų dalyje, Kaukaze (~15 mln. kalbančiųjų);
- (pietvakarių) – kalbama krašte – dab. Irane (Kermanšaho apylinkėse) ir Irake (~7 mln. kalbančiųjų);
- – kalbama Irake, į pietus nuo Suleimanijos (~0,25 mln.);
- mukrių – kalbama į pietus nuo Urmijos ežero;
- zazų – dažnai laikoma atskira kalba, ja kalbama Turkijos šiaurės rytuose (>1,6 mln.).
Fonetika ir gramatika
Kurdų kalbos fonetinę sistemą sudaro 9 balsių ir 30 priebalsių fonemų. Balsiai gali būti redukuoti ir neredukuoti, duslieji sprogstamieji priebalsiai – aspiruoti ir neaspiruoti. Kirtis pastovus, paprastai kirčiuojamas paskutinis žodžio skiemuo.
Daiktavardis ir įvardis linksniuojami 3 linksniais – tiesioginiu, netiesioginiu ir šauksmininku. Būdvardžiai nelinksniuojami. Nežymimasis artikelis -ek (kilęs iš skaitvardžio ‘vienas’) šliejamas prie žodžio galo (êl 'gentis', êlek 'tokia gentis'). Atributiniuose junginiuose vartojami vad. , t. y. morfemos, jungiančios pažymimąjį žodį (daiktavardį) su pažyminiu ir rodančios daiktavardžio gramatinę giminę ir skaičių: dilê baš 'gera širdis', dilê žinê 'moters širdis' (daiktavardžio dil 'širdis' vyr. g. rodo izafetas -ê); žina baš 'gera moteris' (žin turi mot. g. izafetą -a); dilêd baš 'geros širdys', žinêd baš 'geros moterys' (daugiskaitą žymi abiem giminėms bendras izafetas -êd). Skiriasi tranzityvinių ir intranzityvinių veiksmažodžių asmenavimas.
Vartojimas
Kurdų kalba patyrusi aplinkinių kalbų (persų, arabų, turkų) įtaką, perėmusi iš jų nemažai skolinių.
Ankstyvieji raštytiniai šaltiniai kurdiškai žinomi nuo XI a. Vieni seniausių kurdų rašto paminklų yra jazidų šventraščiai – „Juodoji knyga“ (Meṣḥefa reş) ir „Apreiškimo knyga“ (Kitêba Cilwe). Visgi, kurdų kalba ilgus amžius buvo šnekamoji, ja kurta gausi kurdų poezija, pasakojamoji tautosaka. 1787 m. italų misionierius Mauricijus Garconis išleido kurdų kalbos gramatiką.
Dabar kurdų kalba yra oficiali Irako Kurdistano kalba, ja transliuojamos radijo, televizijos laidos, leidžiama literatūra. Turkijoje 1980–1991 m. viešas kurdų kalbos vartojimas buvo draudžiamas.
Kurdų soranių kalba užrašoma arabiškais rašmenimis, o kurmandžių – paprastai lotyniškais.
Nuorodos
Šaltiniai
- Kurdų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurdų kalbos, Kas yra Kurdų kalbos? Ką reiškia Kurdų kalbos?
Kurdu kalba كوردی KurdiKalbamaIrakas Turkija Iranas Sirija Armenija AzerbaidzanasKalbanciuju skaicius31 5 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciu33Kilmeindoeuropieciu 0 indoiranenu 0 0 iranenu 0 0 0 kurduRasto sistemosarabu lotynuOficialus statusasOficiali kalba Irako KurdistanasKalbos kodaiISO 639 1kuISO 639 2kurISO 639 3kur ckb kmr sdh Kurdu kalba sav كوردی Kurdi viena is indoeuropieciu kalbu priklausanti iranenu sakai vartojama daugiausia kurdu kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose Kurdistano kraste Irake Irane Sirijoje Turkijoje maziau Afganistane Armenijoje Azerbaidzane Pakistane iseivijoje Europos salyse Kurdu kalbos paplitimasTarmesVieningos kurdu kalbos nera tai įvairiu kalbu ir tarmiu spiecius rytuose persiliejantis su persu kalba ir kitomis iranenu kalbomis ypac luriu Pagrindines kurdu tarmes ar atskiros kalbos siaures vakaru kalbama Turkijoje Irake Mosulo apylinkese Irano siaures vakaru dalyje Kaukaze 15 mln kalbanciuju pietvakariu kalbama kraste dab Irane Kermansaho apylinkese ir Irake 7 mln kalbanciuju kalbama Irake į pietus nuo Suleimanijos 0 25 mln mukriu kalbama į pietus nuo Urmijos ezero zazu daznai laikoma atskira kalba ja kalbama Turkijos siaures rytuose gt 1 6 mln Fonetika ir gramatikaKurdu kalbos fonetine sistema sudaro 9 balsiu ir 30 priebalsiu fonemu Balsiai gali buti redukuoti ir neredukuoti duslieji sprogstamieji priebalsiai aspiruoti ir neaspiruoti Kirtis pastovus paprastai kirciuojamas paskutinis zodzio skiemuo Daiktavardis ir įvardis linksniuojami 3 linksniais tiesioginiu netiesioginiu ir sauksmininku Budvardziai nelinksniuojami Nezymimasis artikelis ek kiles is skaitvardzio vienas sliejamas prie zodzio galo el gentis elek tokia gentis Atributiniuose junginiuose vartojami vad t y morfemos jungiancios pazymimajį zodį daiktavardį su pazyminiu ir rodancios daiktavardzio gramatine gimine ir skaiciu dile bas gera sirdis dile zine moters sirdis daiktavardzio dil sirdis vyr g rodo izafetas e zina bas gera moteris zin turi mot g izafeta a diled bas geros sirdys zined bas geros moterys daugiskaita zymi abiem giminems bendras izafetas ed Skiriasi tranzityviniu ir intranzityviniu veiksmazodziu asmenavimas VartojimasKurdu kalba patyrusi aplinkiniu kalbu persu arabu turku įtaka peremusi is ju nemazai skoliniu Ankstyvieji rastytiniai saltiniai kurdiskai zinomi nuo XI a Vieni seniausiu kurdu rasto paminklu yra jazidu sventrasciai Juodoji knyga Meṣḥefa res ir Apreiskimo knyga Kiteba Cilwe Visgi kurdu kalba ilgus amzius buvo snekamoji ja kurta gausi kurdu poezija pasakojamoji tautosaka 1787 m italu misionierius Mauricijus Garconis isleido kurdu kalbos gramatika Dabar kurdu kalba yra oficiali Irako Kurdistano kalba ja transliuojamos radijo televizijos laidos leidziama literatura Turkijoje 1980 1991 m viesas kurdu kalbos vartojimas buvo draudziamas Kurdu soraniu kalba uzrasoma arabiskais rasmenimis o kurmandziu paprastai lotyniskais Nuorodos Duomenys apie kodu kur zymima kalba svetaineje ethnologue comWikipedia Vikipedija Kurdu kalbaSaltiniaiKurdu kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007