Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė Kuršo kunigaikštystė Ducatus Curlandiae et Semigalliae buvo Abiejų Tautų Respublikos v
Kuršo kunigaikštystė
Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kunigaikštystė (Ducatus Curlandiae et Semigalliae), buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, po kurio atiteko Rusijai. Pirmojo pasaulinio karo metu 1918 m. taip pat trumpam buvo sudaryta to paties pavadinimo kunigaikštystė apėmusi Kuršą ir Žiemgalą. Kiek vėliau tapo Jungtinės Baltijos Kunigaikštystės dalimi, kuri panaikinta tais pačiais 1918 m.
| lot. Ducatus Curlandiae et Semigalliae Kuršo ir Žiemgalos Hercogystė | |||||
| Abiejų tautų respublikos vasalė | |||||
| |||||
| |||||
| Kuršo padėtis 1740 m. | |||||
| Sostinė | Kuldyga, vėliau Jelgava | ||||
| Kalbos | vokiečių, latvių | ||||
| Religija | Evangelikų liuteronų | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Kuršo kunigaikštis | |||||
| 1559-1587 | Gotthard von Kettler | ||||
| 1769-1795 | |||||
| Istorija | |||||
| Plotas | |||||
| - 1870 | 27 286 km² | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1870 | 619 154 | ||||
| Gyventojų tankumas | 22,7 /km² | ||||
| Valiuta | Taleris | ||||
Kuršo kunigaikštystė įkurta 1561 m., kai Gothardas Ketleris, paskutinis Vokiečių ordino magistras Livonijoje, šią Ordino valstybės dalį pertvarkė į pasaulietinę kunigaikštystę.
Jos pirmieji valdovai turėjo pretenzijų į visą Latviją, todėl jų titulas buvo Dei gratia in Livonia Curlandiae & Semigalliae Rex. Hercogystei viena po kitos vadovavo dvi dinastijos ir pora su jomis nesusijusių hercogų. Apėmė dabartinės Latvijos dalį, esančią tarp Lietuvos (pietuose) ir Rygos įlankos bei Dauguvos (šiaurėje). Dauguma gyventojų buvo latviai valstiečiai baudžiauninkai, valdžia priklausė feodalams ir miestiečiams vokiečiams.
Istorija
Susiformavimas
Po Livonijos karo (1558–1582) nustojo egzistuoti Livonijos Konfederacija. Estijos pietvakariai ir Latvijos šiaurės rytai tapo tiesiogiai pavaldūs Abiejų Tautų Respublikai (ATR), ten suformavus Pardaugavos hercogystę. O Dauguvos vakariniame krante, iš pietinių Livonijos ordino žemių, buvo sukurta Kuršo ir Žiemgalos hercogystė. Iš pradžių (nuo 1561) ji buvo pavaldi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o vėliau, po Liublino unijos (1569), tiesiogiai Lenkijos-Lietuvos karaliui. Pirmuoju Kuršo hercogu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris.
Naujojo hercogo padėtį sukomplikavo tai, kad kelios teritorijos Kurše visiškai nebuvo jam pavaldžios. Gruobinios apskritis buvo išnuomota Prūsijos hercogui jau Livonijos ordino laikais. O buvusios Kuršo vyskupijos teritorijos () priklausė Danijos karaliui . Jis žadėjo po savo mirties jas palikti hercogystei, tačiau pažado neištesėjo ir šias teritorijas hercogystė gavo tik hercogo Vilhelmo valdymo metu.
Po Gothardo mirties hercogais tapo jo sūnūs ir Vilhelmas. 1596 m. jie pasidalijo hercogystę į dvi dalis – Frydrichas valdė Žiemgalą ir Sėlą, su rezidencija Mintaujoje (dab. Jelgava), o Vilhelmas – Kuršą, su rezidencija Kuldygoje. Vedęs Prūsijos hercogo dukrą Vilhelmas atgavo Gruobinios apskritį. Jis taip pat išpirko , tačiau ji perėjo tiesioginiam ATR valdymui. Vilhelmo laikais Kurše pradėjo plėstis metalo apdirbimas ir laivų statyba. Panaudojant naujai pastatytus laivus padidėjo Kuršo prekių eksportas į užsienį.
Tačiau santykiai tarp hercogo ir dvarininkų buvo labai įtempti. Lenkijos karalius buvo suinteresuotas susilpninti hercogo galią ir stojo į dvarininkų pusę. Vilhelmo nepasitenkinimas dvarininkija atvedė prie jo nuvertimo nuo sosto. 1616 m. Vilhelmas buvo išvytas iš Kuršo, o Frydrichas ėmė valdyti visą hercogystę.
Nuo 1600 iki 1629 m. vyko karas tarp Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos, po kurio Švedija gavo didžiąją dalį Pardaugavos hercogystės, t. y. Pietų Estiją ir (Vidžemę), ATR palikdama tik Latgalą (Lenkų Inflantiją). Kuršo hercogystė buvo įtraukta į karinius veiksmus ATR pusėje, tačiau pati kare per daug nenukentėjo.
Klestėjimas
Hercogas Frydrichas neturėjo palikuonių, tačiau kitu hercogu tapo išvyto Vilhelmo sūnus Jakobas (Jokūbas) (valdė 1642–1682 m.). Gyvendamas Vakarų Europoje Jakobas buvo aistringas merkantilizmo idėjų šalininkas. Jis dar labiau išplėtojo metalo apdirbimą ir laivų statybą, taip pat kūrė daug kitų manufaktūrų. Buvo užmegzti diplomatiniai santykiai ne tik su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Nyderlandais, Portugalija ir kt. Jokūbas įkūrė Kuršo hercogystės prekybos laivyną su pagrindiniais uostais Ventspilyje ir Liepojoje. 1639-1682 m. Kuršo kunigaikštystė turėjo 79 prekybos ir 44 karo laivus. 1642-1657 m. iš Kuršo uostų per Zundą išplaukė 591 laivas.
1651 m. hercogystė savo nuosavybėn įsigijo pirmą koloniją – Andrejaus salą Gambijoje ir įkūrė ten Jekabo fortą. 1652 m. buvo įkurta antroji Kuršo kolonija – Naujasis Kuršas (Tobago sala Vestindijoje).
Tačiau visą šį laiką hercogystė buvo Švedijos ir Lenkijos, LDK interesų objektas. 1655 m. Švedijos kariuomenė įsiveržė į hercogystę ir prasidėjo Lenkijos-Švedijos karas. Hercogą Jokūbą sugavo švedai ir laikė nelaisvėje nuo 1658 iki 1660 m. Tuo metu abi kolonijas perėmė olandai, prekybos laivynas ir manufaktūros buvo sunaikintos. Karas baigėsi Olyvos taikos sutartimi. Nors hercogas Jokūbas nedelsiant pradėjo hercogystės atkūrimą ir trumpam net atgavo Tobago koloniją, hercogystė daugiau niekada nepasiekė 1655 m. išsivystymo lygio.
| Latvijos istorija |
| Kundos kultūra, Narvos kultūra, Šukinės duobelinės keramikos kultūra, Virvelinės keramikos kultūra, Gintaro kelias, Brūkšniuotosios keramikos kultūra, Aisčiai |
| Viduramžiai |
| Lyvių žemės ir Baltų žemės – Kuršių žemių konfederacija, Žiemgalių žemių konfederacija, Sėla, Talava, Idumėja, Atzelė, Koknesės kunigaikštystė, Jersikos kunigaikštystė, Nalšia |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį – Kalavijuočių ordinas |
| Livonijos konfederacija – Livonijos ordinas, Rygos arkivyskupystė, Kuršo vyskupija |
| Naujieji laikai |
| Livonijos karas, Uždauguvio kunigaikštystė, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė, Kuršo kolonijos, Švedų Livonija, Livonijos vaivadija, Šiaurės karas, Vidžemės gubernija, Kuršo gubernija, Pirmasis pasaulinis karas, Oberostas, Iskolato Respublika |
| Naujausieji laikai |
| Brest-Litovsko taika, Jungtinė Baltijos Kunigaikštystė, Latvijos nepriklausomybės karas, Latvių raudonieji šauliai, Landesveras, Bermontininkai, Latvijos Respublika (1918–1940), Molotovo-Ribentropo paktas |
| Antrasis pasaulinis karas, Latvių legionas, Kurelininkai, Abrenės apskritis |
| Latvijos SSR |
| Dainuojanti revoliucija, Baltijos kelias, Latvijos Respublika (1990) |
| Istoriniai regionai |
| Kuršas, Vidžemė, Latgala, Žiemgala, Sėla |
Smukimas
Po Jokūbo mirties 1682 m., hercogu tapo jo sūnus . Jo valdymo metu prekių gamybos apimtys sumažėjo. Patį hercogą labiau domino brangios puotos ir pinigų švaistymas, negu hercogystės vystymasis. Dėl pinigų trūkumo jis net pardavė Tobago salą britams. Jis mirė 1698 m. Frydricho Kazimiro valdymo metu Lenkija padidino savo įtaką hercogystės politiniame ir ekonominiame gyvenime. Taip pat pradėjo rastis ir Rusijos interesai šiame regione.
Kitas hercogas gavo sostą būdamas šešerių ir iki jo pilnametystės faktiniu hercogystės vadovu buvo jo dėdė lenkų generolas . Tuo metu prasidėjo Šiaurės karas (1700–1729 m.) tarp Švedijos iš vienos pusės ir Rusijos su jos sąjungininkais (Lenkija, LDK, Saksonija ir Danija) iš kitos. 1710 m. Rusija kontroliavo Vidžemę ir padidino savo įtaką Kuršo hercogystėje. 1711 m. Frydrichas Vilhelmas susituokė su Ana Ivanovna (vėliau Rusijos imperatorė), tačiau grįždamas iš vestuvių mirė ir iki 1730 m. hercogystę valdė Ana su Ferdinandu.
Po Anos tapimo Rusijos imperatore vieninteliu hercogu liko Ferdinandas. Tačiau jo rezidencija buvo Dancige, todėl jo nepripažino dvarininkai, nes buvo nustatyta, kad hercogo rezidencija turi būti hercogystės teritorijoje. Iš vienos pusės Ferdinandas dalinai valdė hercogystę laiškais, tačiau iš kitos, faktiškai hercogystė buvo be hercogo. Dar didesnį chaosą sukėlė tai, kad Ferdinandas neturėjo palikuonių, todėl atsirado daug pretendentų į hercogo sostą.
Vienas iš tokių buvo , Lenkijos ir LDK karaliaus ir Saksonijos kurfiursto Augusto II sūnus. Jis buvo išrinktas hercogu 1726 m., tačiau soste sugebėjo išsilaikyti tik metus. Jis nepatiko Rusijai. Rusijos kariuomenė įsiveržė į hercogystę ir išvijo Moricą.
Birono laikotarpis
Kai Rusijos imperatore tapo Ana Ivanovna, ji Kuršo hercogu 1737 m. paskyrė savo favoritą Ernstą Bironą. Jis galėjo laisvai naudotis Rusijos valstybės iždo lėšomis, kurios buvo investuotos į statybas. Pagal italų architekto Rastrelio projektus buvo pastatyti rūmai Jelgavoje ir Rundalėje. Tačiau po Anos mirties Ernstas Bironas pateko į nemalonę ir buvo priverstas palikti Kuršą. Lenkijos karaliaus pritarimu jis tęsė hercogystės valdymą per korespondenciją. Tačiau su tuo nesutiko dvarininkija, kuri net atsisakė vykdyti hercogo įsakymus. Lenkijos karalius Augustas III pasidavė dvarininkų spaudimui ir naujuoju hercogu paskyrė savo sūnų Karolį. Tokiu atveju susiformavo situacija, kad formaliai hercogystė turėjo du valdovus. Situacija buvo labai įtempta – dalis dvarininkų rėmė Bironą, dalis – Karolį. Situaciją išsprendė Rusijos imperatorė Jekaterina II, kuri leido Bironui grįžti iš tremties 1763 m. Taip ji sumažino Lenkijos įtaką hercogystėje. Tačiau Ernstas Bironas buvo pavargęs nuo politinių kovų ir 1769 m. perleido sostą savo sūnui .
Prijungimas prie Rusijos
1794 m. birželį – rugpjūtį vakarinė kunigaikštystės dalis (su Liepoja ir Ventspiliu) buvo užimta lietuvių sukilėlių, juos palaikė Kuršo valstiečiai. 1795 m. kunigaikštystė prijungta prie Rusijos ir paversta Kuršo gubernija. Paskutinis hercogystės hercogas po trečio ATR padalijimo 1795 m. kovo 28 d. atsisakė sosto Rusijos naudai.
Pirmojo pasaulinio karo metu Kuršo hercogystės teritoriją okupavo Vokietija ir Kuršo hercogystė 1917 m. buvo atkurta. 1918 m. kovo 8 d. Vokietijos kaizeris Vilhelmas pripažino jos nepriklausomybę. Hercogystė nustojo egzistuoti 1918 m. rugsėjo 22 d., kartu su paskelbimu.
Nuorodos
- XVII a. Kuršo hercogystės žemėlapis Archyvuota kopija 2005-05-04 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršo kunigaikštystė, Kas yra Kuršo kunigaikštystė? Ką reiškia Kuršo kunigaikštystė?
Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste Kurso kunigaikstyste Ducatus Curlandiae et Semigalliae buvo Abieju Tautu Respublikos vasaline valstybe kuri gyvavo nuo 1561 iki 1795 m Treciojo Abieju Tautu Respublikos padalinimo po kurio atiteko Rusijai Pirmojo pasaulinio karo metu 1918 m taip pat trumpam buvo sudaryta to paties pavadinimo kunigaikstyste apemusi Kursa ir Ziemgala Kiek veliau tapo Jungtines Baltijos Kunigaikstystes dalimi kuri panaikinta tais paciais 1918 m lot Ducatus Curlandiae et Semigalliae Kurso ir Ziemgalos HercogysteAbieju tautu respublikos vasale 1562 1795 HerbasLocation of KursasKurso padetis 1740 m Sostine Kuldyga veliau JelgavaKalbos vokieciu latviuReligija Evangeliku liuteronuValdymo forma monarchijaKurso kunigaikstis 1559 1587 Gotthard von Kettler 1769 1795IstorijaPlotas 1870 27 286 km Gyventojai 1870 619 154 Gyventoju tankumas 22 7 km Valiuta Taleris Kurso kunigaikstyste įkurta 1561 m kai Gothardas Ketleris paskutinis Vokieciu ordino magistras Livonijoje sia Ordino valstybes dalį pertvarke į pasaulietine kunigaikstyste Jos pirmieji valdovai turejo pretenziju į visa Latvija todel ju titulas buvo Dei gratia in Livonia Curlandiae amp Semigalliae Rex Hercogystei viena po kitos vadovavo dvi dinastijos ir pora su jomis nesusijusiu hercogu Apeme dabartines Latvijos dalį esancia tarp Lietuvos pietuose ir Rygos įlankos bei Dauguvos siaureje Dauguma gyventoju buvo latviai valstieciai baudziauninkai valdzia priklause feodalams ir miestieciams vokieciams IstorijaKunigaikstystes moneta su Stepono Batoro monograma ir Vyciu 1578 m Kurso kunigaikstyste kartu su kolonijomis buvo Abieju Tautu Respublikos vasaleKurso hercogyste ir ATR XVIII a Politinis zemelapis Susiformavimas Po Livonijos karo 1558 1582 nustojo egzistuoti Livonijos Konfederacija Estijos pietvakariai ir Latvijos siaures rytai tapo tiesiogiai pavaldus Abieju Tautu Respublikai ATR ten suformavus Pardaugavos hercogyste O Dauguvos vakariniame krante is pietiniu Livonijos ordino zemiu buvo sukurta Kurso ir Ziemgalos hercogyste Is pradziu nuo 1561 ji buvo pavaldi Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei o veliau po Liublino unijos 1569 tiesiogiai Lenkijos Lietuvos karaliui Pirmuoju Kurso hercogu tapo paskutinis Livonijos ordino magistras Gothardas Ketleris Naujojo hercogo padetį sukomplikavo tai kad kelios teritorijos Kurse visiskai nebuvo jam pavaldzios Gruobinios apskritis buvo isnuomota Prusijos hercogui jau Livonijos ordino laikais O buvusios Kurso vyskupijos teritorijos priklause Danijos karaliui Jis zadejo po savo mirties jas palikti hercogystei taciau pazado neistesejo ir sias teritorijas hercogyste gavo tik hercogo Vilhelmo valdymo metu Po Gothardo mirties hercogais tapo jo sunus ir Vilhelmas 1596 m jie pasidalijo hercogyste į dvi dalis Frydrichas valde Ziemgala ir Sela su rezidencija Mintaujoje dab Jelgava o Vilhelmas Kursa su rezidencija Kuldygoje Vedes Prusijos hercogo dukra Vilhelmas atgavo Gruobinios apskritį Jis taip pat ispirko taciau ji perejo tiesioginiam ATR valdymui Vilhelmo laikais Kurse pradejo plestis metalo apdirbimas ir laivu statyba Panaudojant naujai pastatytus laivus padidejo Kurso prekiu eksportas į uzsienį Taciau santykiai tarp hercogo ir dvarininku buvo labai įtempti Lenkijos karalius buvo suinteresuotas susilpninti hercogo galia ir stojo į dvarininku puse Vilhelmo nepasitenkinimas dvarininkija atvede prie jo nuvertimo nuo sosto 1616 m Vilhelmas buvo isvytas is Kurso o Frydrichas eme valdyti visa hercogyste Nuo 1600 iki 1629 m vyko karas tarp Svedijos ir Abieju Tautu Respublikos po kurio Svedija gavo didziaja dalį Pardaugavos hercogystes t y Pietu Estija ir Vidzeme ATR palikdama tik Latgala Lenku Inflantija Kurso hercogyste buvo įtraukta į karinius veiksmus ATR puseje taciau pati kare per daug nenukentejo Klestejimas Pagrindinis straipsnis Kurso kolonijos Hercogas Frydrichas neturejo palikuoniu taciau kitu hercogu tapo isvyto Vilhelmo sunus Jakobas Jokubas valde 1642 1682 m Gyvendamas Vakaru Europoje Jakobas buvo aistringas merkantilizmo ideju salininkas Jis dar labiau ispletojo metalo apdirbima ir laivu statyba taip pat kure daug kitu manufakturu Buvo uzmegzti diplomatiniai santykiai ne tik su kaimyninemis valstybemis bet ir su Didziaja Britanija Prancuzija Nyderlandais Portugalija ir kt Jokubas įkure Kurso hercogystes prekybos laivyna su pagrindiniais uostais Ventspilyje ir Liepojoje 1639 1682 m Kurso kunigaikstyste turejo 79 prekybos ir 44 karo laivus 1642 1657 m is Kurso uostu per Zunda isplauke 591 laivas 1651 m hercogyste savo nuosavyben įsigijo pirma kolonija Andrejaus sala Gambijoje ir įkure ten Jekabo forta 1652 m buvo įkurta antroji Kurso kolonija Naujasis Kursas Tobago sala Vestindijoje Taciau visa sį laika hercogyste buvo Svedijos ir Lenkijos LDK interesu objektas 1655 m Svedijos kariuomene įsiverze į hercogyste ir prasidejo Lenkijos Svedijos karas Hercoga Jokuba sugavo svedai ir laike nelaisveje nuo 1658 iki 1660 m Tuo metu abi kolonijas pereme olandai prekybos laivynas ir manufakturos buvo sunaikintos Karas baigesi Olyvos taikos sutartimi Nors hercogas Jokubas nedelsiant pradejo hercogystes atkurima ir trumpam net atgavo Tobago kolonija hercogyste daugiau niekada nepasieke 1655 m issivystymo lygio Latvijos istorijaKundos kultura Narvos kultura Sukines duobelines keramikos kultura Virvelines keramikos kultura Gintaro kelias Bruksniuotosios keramikos kultura AisciaiViduramziaiLyviu zemes ir Baltu zemes Kursiu zemiu konfederacija Ziemgaliu zemiu konfederacija Sela Talava Idumeja Atzele Kokneses kunigaikstyste Jersikos kunigaikstyste NalsiaKryziaus zygiai į Pabaltijį Kalavijuociu ordinasLivonijos konfederacija Livonijos ordinas Rygos arkivyskupyste Kurso vyskupijaNaujieji laikaiLivonijos karas Uzdauguvio kunigaikstyste Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste Kurso kolonijos Svedu Livonija Livonijos vaivadija Siaures karas Vidzemes gubernija Kurso gubernija Pirmasis pasaulinis karas Oberostas Iskolato RespublikaNaujausieji laikaiBrest Litovsko taika Jungtine Baltijos Kunigaikstyste Latvijos nepriklausomybes karas Latviu raudonieji sauliai Landesveras Bermontininkai Latvijos Respublika 1918 1940 Molotovo Ribentropo paktasAntrasis pasaulinis karas Latviu legionas Kurelininkai Abrenes apskritisLatvijos SSRDainuojanti revoliucija Baltijos kelias Latvijos Respublika 1990 Istoriniai regionaiKursas Vidzeme Latgala Ziemgala SelaSmukimas Kursas ir kaimynines teritorijos 1705 m Po Jokubo mirties 1682 m hercogu tapo jo sunus Jo valdymo metu prekiu gamybos apimtys sumazejo Patį hercoga labiau domino brangios puotos ir pinigu svaistymas negu hercogystes vystymasis Del pinigu trukumo jis net pardave Tobago sala britams Jis mire 1698 m Frydricho Kazimiro valdymo metu Lenkija padidino savo įtaka hercogystes politiniame ir ekonominiame gyvenime Taip pat pradejo rastis ir Rusijos interesai siame regione Kitas hercogas gavo sosta budamas seseriu ir iki jo pilnametystes faktiniu hercogystes vadovu buvo jo dede lenku generolas Tuo metu prasidejo Siaures karas 1700 1729 m tarp Svedijos is vienos puses ir Rusijos su jos sajungininkais Lenkija LDK Saksonija ir Danija is kitos 1710 m Rusija kontroliavo Vidzeme ir padidino savo įtaka Kurso hercogysteje 1711 m Frydrichas Vilhelmas susituoke su Ana Ivanovna veliau Rusijos imperatore taciau grįzdamas is vestuviu mire ir iki 1730 m hercogyste valde Ana su Ferdinandu Po Anos tapimo Rusijos imperatore vieninteliu hercogu liko Ferdinandas Taciau jo rezidencija buvo Dancige todel jo nepripazino dvarininkai nes buvo nustatyta kad hercogo rezidencija turi buti hercogystes teritorijoje Is vienos puses Ferdinandas dalinai valde hercogyste laiskais taciau is kitos faktiskai hercogyste buvo be hercogo Dar didesnį chaosa sukele tai kad Ferdinandas neturejo palikuoniu todel atsirado daug pretendentu į hercogo sosta Vienas is tokiu buvo Lenkijos ir LDK karaliaus ir Saksonijos kurfiursto Augusto II sunus Jis buvo isrinktas hercogu 1726 m taciau soste sugebejo issilaikyti tik metus Jis nepatiko Rusijai Rusijos kariuomene įsiverze į hercogyste ir isvijo Morica Birono laikotarpis Kunigaikstystes moneta nukalta 1764 m su Ernsto Johano Birono portretu Lenkijos ereliu ir Vyciu Kai Rusijos imperatore tapo Ana Ivanovna ji Kurso hercogu 1737 m paskyre savo favorita Ernsta Birona Jis galejo laisvai naudotis Rusijos valstybes izdo lesomis kurios buvo investuotos į statybas Pagal italu architekto Rastrelio projektus buvo pastatyti rumai Jelgavoje ir Rundaleje Taciau po Anos mirties Ernstas Bironas pateko į nemalone ir buvo priverstas palikti Kursa Lenkijos karaliaus pritarimu jis tese hercogystes valdyma per korespondencija Taciau su tuo nesutiko dvarininkija kuri net atsisake vykdyti hercogo įsakymus Lenkijos karalius Augustas III pasidave dvarininku spaudimui ir naujuoju hercogu paskyre savo sunu Karolį Tokiu atveju susiformavo situacija kad formaliai hercogyste turejo du valdovus Situacija buvo labai įtempta dalis dvarininku reme Birona dalis Karolį Situacija issprende Rusijos imperatore Jekaterina II kuri leido Bironui grįzti is tremties 1763 m Taip ji sumazino Lenkijos įtaka hercogysteje Taciau Ernstas Bironas buvo pavarges nuo politiniu kovu ir 1769 m perleido sosta savo sunui Prijungimas prie Rusijos 1794 m birzelį rugpjutį vakarine kunigaikstystes dalis su Liepoja ir Ventspiliu buvo uzimta lietuviu sukileliu juos palaike Kurso valstieciai 1795 m kunigaikstyste prijungta prie Rusijos ir paversta Kurso gubernija Paskutinis hercogystes hercogas po trecio ATR padalijimo 1795 m kovo 28 d atsisake sosto Rusijos naudai Pirmojo pasaulinio karo metu Kurso hercogystes teritorija okupavo Vokietija ir Kurso hercogyste 1917 m buvo atkurta 1918 m kovo 8 d Vokietijos kaizeris Vilhelmas pripazino jos nepriklausomybe Hercogyste nustojo egzistuoti 1918 m rugsejo 22 d kartu su paskelbimu NuorodosXVII a Kurso hercogystes zemelapis Archyvuota kopija 2005 05 04 is Wayback Machine projekto