Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuba didelė ilga ir siaura šalis besidriekianti įstrižai Karibų jūros ribų ir ją skiria nuo Meksikos įlankos Nuo žemyno
Kubos geografija
Kuba – didelė, ilga ir siaura šalis, besidriekianti įstrižai Karibų jūros ribų, ir ją skiria nuo Meksikos įlankos. Nuo žemyno salą skiria Jukatano sąsiauris (vakaruose) ir Floridos sąsiauris (šiaurėje), o nuo – Priešvėjinis sąsiauris. Kubos sala nusidriekusi šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi 1200 km, jos plotis 35–200 km. Tai didžiausia sala Didžiųjų Antilų salyne. Salos kranto linijos ilgis 3735 km. Krantai vingiuoti, gausu pusiasalių: Sapatos, , . Tarp jų įsiterpusios Batabano, Gvakanajabo, Gvantanamo ir kt. įlankos. Krantai daugiausia žemi, akumuliaciniai, daug kur pelkėti; yra smėlėtų paplūdimių (prie Havanos, Varadero). Kubos salą supa daug nedidelių salelių: Sabanos-Kamaguėjaus salynas, Kanareoso salynas, ; taip pat nemaža Chuventudo sala. Kartu su kitomis pakrančių salomis ir rifais kranto linijos ilgis daugiau kaip 11 000 km.
Paviršius
Šalyje būdingas lygumų ir kalvotų aukštumų reljefas. Salos pietryčiuose per 250 km nusidriekę aukščiausi saloje Siera Maestros kalnai, iškylantys 2005 m aukštį (Turkino kalnas). į šiaurės rytus ir rytus nuo jų yra neilgi (aukštis iki 1231 m) bei Sierra del Purialio (aukštis iki 1181 m) kalnai. Juos nuo Siera Maestros kalnų skiria Kauto upės slėnis. Salos centrinėje dalyje iškilę Eskambrajaus kalnai (aukštis iki 1140 m), o vakaruose – , sudaryta iš Siera de los Organoso ir Siera del Rosarijo kalnagūbrių. Chuventudo salos paviršius kalvotas, iškyla iki 310 m aukščio.
Kubos paviršius susidaręs daugiausia iš karbonatinių uolienų (jų klodo storis kai kur siekia 6000 m). Siera de los Organoso kalnagūbryje būdingi karstiniai dariniai – kūgiškos kalvos (mogotai), karstiniai slėniai (Vinjaleso slėnis), poljos, ponorai. Šalyje yra daugiau kaip 10 000 karstinių urvų; ilgiausias urvas – Grande Kaverna de Palmaritas (ilgis 48 km), giliausias – Sima Kuba-Magjarasas (gylis 390 m). netoli Matansaso pasižymi įvairiaspalvių stalaktitų ir stalagmitų gausa. Kuboje pasitaiko žemės drebėjimų.
Klimatas
Kuboje būdingas jūrinis tropinis klimatas. Išskiriami du metų – sausasis, trunkantis nuo lapkričio iki balandžio bei lietingasis, kuris tęsiasi nuo gegužės iki spalio (tuo metu iškrenta 75–80 % metinės kritulių normos). Didesniojoje šalies dalyje per metus iškrenta 750–1250 mm kritulių, o šiaurės rytiniuose kalnų šlaituose – iki 2000 mm (dėl pasatų įtakos. Nuo rugpjūčio iki spalio nereti uraganai.
Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja apie 25–26 °C. Vėsiausia būna sausį-vasarį 19-26 °C, o liepą-rugpjūtį įšyla iki 32 °C.
Vidaus vandenys
Kubos upės trumpos, nevandeningos, smarkiai priklauso nuo laikotarpio: vasarį-balandį labai nusenka, dalis išdžiūsta, o liūčių metu ištvinsta. Šalies rytuose upių daugiau, ten teka ilgiausia upė – Kautas (ilgis 370 km). Vakaruose, kur būdingas karstinis reljefas, yra požeminių upių, be to, daug karstinių ežerų (didžiausias – Laguna del Tesoro ežeras). Yra lagūninių ežerų (didžiausias – ); kai kurių vanduo sūrus. Upių slėniuose įrengti drėkinimui skirti tvenkiniai (Sasos, Alakraneso, Hanabaniljos. Pietinė pakrantė pelkėta, Sapatos pusiasalyje yra didelė Sapatos pelkė. Šalies šiaurėje ir vakaruose yra mineralinių versmių, turinčių sieros ir radono junginių, Chuventudo saloje – magnio junginių.
Dirvožemiai
Kuboje būdingi blizgažemiai, geltonžemiai, rytuose slūgso geležaliuminžemiai ir rūgštžemiai. Pajūrio lygumose yra derlingi verstžemiai, o pelkėtoje p. pakrantėje – šlynžemiai ir salpžemiai.
Gyvoji gamta
Šalyje vyrauja daugiausia savanos, kserofitiniai krūmynai, retmiškiai, tiesa, didelė dalis jų sukultūrinta. Rytuose yra drėgnųjų visžalių atogrąžų miškų, kalnuose – spygliuočių miškų. Iš viso miškai užima – 17 % Kubos ploto. Pietinėse pakrantės apžėlusios mangrovėmis.
Saloje stambių gyvūnų nėra, būdingi smulkūs žinduoliai – šikšnosparniai, graužikai , , iguanos ir kiti driežai, vėžliai, krokodilai, kelių rūšių gyvatės. Jūrų pakrantėse ir upėse sutinkami . Gausu paukščių, dalis jų čia atskrenda žiemoti.
Dėl miškų kirtimo, kalnakasybos, žemės ūkio šalies gamta smarkiai pakitusi. Nacionaliniai parkai užima 2,6% Kubos teritorijos. Trys iš jų: , Aleksandro fon Humbolto ir Vinjaleso slėnio yra UNESCO pasaulio paveldo objektai.
Šaltiniai
- Kubos geografija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 161 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kubos geografija, Kas yra Kubos geografija? Ką reiškia Kubos geografija?
Kuba didele ilga ir siaura salis besidriekianti įstrizai Karibu juros ribu ir ja skiria nuo Meksikos įlankos Nuo zemyno sala skiria Jukatano sasiauris vakaruose ir Floridos sasiauris siaureje o nuo Priesvejinis sasiauris Kubos sala nusidriekusi siaures vakaru pietryciu kryptimi 1200 km jos plotis 35 200 km Tai didziausia sala Didziuju Antilu salyne Salos kranto linijos ilgis 3735 km Krantai vingiuoti gausu pusiasaliu Sapatos Tarp ju įsiterpusios Batabano Gvakanajabo Gvantanamo ir kt įlankos Krantai daugiausia zemi akumuliaciniai daug kur pelketi yra smeletu papludimiu prie Havanos Varadero Kubos sala supa daug nedideliu saleliu Sabanos Kamaguejaus salynas Kanareoso salynas taip pat nemaza Chuventudo sala Kartu su kitomis pakranciu salomis ir rifais kranto linijos ilgis daugiau kaip 11 000 km Kubos zemelapisKuba is kosmosoVinjaleso slenisPakranciu mangrovesPavirsiusSalyje budingas lygumu ir kalvotu aukstumu reljefas Salos pietryciuose per 250 km nusidrieke auksciausi saloje Siera Maestros kalnai iskylantys 2005 m aukstį Turkino kalnas į siaures rytus ir rytus nuo ju yra neilgi aukstis iki 1231 m bei Sierra del Purialio aukstis iki 1181 m kalnai Juos nuo Siera Maestros kalnu skiria Kauto upes slenis Salos centrineje dalyje iskile Eskambrajaus kalnai aukstis iki 1140 m o vakaruose sudaryta is Siera de los Organoso ir Siera del Rosarijo kalnagubriu Chuventudo salos pavirsius kalvotas iskyla iki 310 m aukscio Kubos pavirsius susidares daugiausia is karbonatiniu uolienu ju klodo storis kai kur siekia 6000 m Siera de los Organoso kalnagubryje budingi karstiniai dariniai kugiskos kalvos mogotai karstiniai sleniai Vinjaleso slenis poljos ponorai Salyje yra daugiau kaip 10 000 karstiniu urvu ilgiausias urvas Grande Kaverna de Palmaritas ilgis 48 km giliausias Sima Kuba Magjarasas gylis 390 m netoli Matansaso pasizymi įvairiaspalviu stalaktitu ir stalagmitu gausa Kuboje pasitaiko zemes drebejimu KlimatasKuboje budingas jurinis tropinis klimatas Isskiriami du metu sausasis trunkantis nuo lapkricio iki balandzio bei lietingasis kuris tesiasi nuo geguzes iki spalio tuo metu iskrenta 75 80 metines krituliu normos Didesniojoje salies dalyje per metus iskrenta 750 1250 mm krituliu o siaures rytiniuose kalnu slaituose iki 2000 mm del pasatu įtakos Nuo rugpjucio iki spalio nereti uraganai Vidutine metine oro temperatura svyruoja apie 25 26 C Vesiausia buna sausį vasarį 19 26 C o liepa rugpjutį įsyla iki 32 C Kauto upeVidaus vandenysKubos upes trumpos nevandeningos smarkiai priklauso nuo laikotarpio vasarį balandį labai nusenka dalis isdziusta o liuciu metu istvinsta Salies rytuose upiu daugiau ten teka ilgiausia upe Kautas ilgis 370 km Vakaruose kur budingas karstinis reljefas yra pozeminiu upiu be to daug karstiniu ezeru didziausias Laguna del Tesoro ezeras Yra laguniniu ezeru didziausias kai kuriu vanduo surus Upiu sleniuose įrengti drekinimui skirti tvenkiniai Sasos Alakraneso Hanabaniljos Pietine pakrante pelketa Sapatos pusiasalyje yra didele Sapatos pelke Salies siaureje ir vakaruose yra mineraliniu versmiu turinciu sieros ir radono junginiu Chuventudo saloje magnio junginiu DirvozemiaiKuboje budingi blizgazemiai geltonzemiai rytuose slugso gelezaliuminzemiai ir rugstzemiai Pajurio lygumose yra derlingi verstzemiai o pelketoje p pakranteje slynzemiai ir salpzemiai Kubinis todis Todus multicolor Gyvoji gamtaSalyje vyrauja daugiausia savanos kserofitiniai krumynai retmiskiai tiesa didele dalis ju sukulturinta Rytuose yra dregnuju viszaliu atograzu misku kalnuose spygliuociu misku Is viso miskai uzima 17 Kubos ploto Pietinese pakrantes apzelusios mangrovemis Saloje stambiu gyvunu nera budingi smulkus zinduoliai siksnosparniai grauzikai iguanos ir kiti driezai vezliai krokodilai keliu rusiu gyvates Juru pakrantese ir upese sutinkami Gausu pauksciu dalis ju cia atskrenda ziemoti Del misku kirtimo kalnakasybos zemes ukio salies gamta smarkiai pakitusi Nacionaliniai parkai uzima 2 6 Kubos teritorijos Trys is ju Aleksandro fon Humbolto ir Vinjaleso slenio yra UNESCO pasaulio paveldo objektai SaltiniaiKubos geografija Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 161 psl