Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie istorinę karalystę Nubijoje egzistavusią I tūkst pr m e I mūsų e tūkst viduryje Neretai šiuo pavadin
Kušo karalystė
Šis straipsnis – apie istorinę karalystę Nubijoje, egzistavusią I tūkst. pr. m. e.-I mūsų e. tūkst viduryje. Neretai šiuo pavadinimu vadinamas Nubijos regionas.
Kušas | |||||
| buvusi karalystė | |||||
| |||||
| Sostinė | (1070-780 m. pr. m. e.), Napata (780-591 m. pr. m. e.), Merojė (vėliau) | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | Senovė | ||||
| - Įkurta | 1070 m. pr. m. e. m. | ||||
| - Aksumo invazija | 350 m. m. | ||||
Kušas (egip. k3š, mokslinė transkripcija: Kaš), kitaip dar Nubijos karalystė, Merojės civilizacija – istorinė senovės karalystė ir civilizacija Nubijoje, dabartinio Sudano teritorijoje. Ji egzistavo nuo I tūkst. pr. m. e. pradžios iki mūsų eros IV a. Ją sukūrusi tauta yra vadinama kušitais arba merojiečiais, tačiau jos kilmė nėra aiški.
Istorija
Susiformavimas
Po klestėjimo II tūkst. pr. m. e. II pusėje Nubija priklausė Naujajai Egipto karalystei. Po Ramzio II mirties 1224 m. Egipto įtaka regionui vis labiau mažėjo. Čia susidarė prielaidos atsirasti nepriklausomai valstybei.
Šis laikotarpis, trukęs iki VIII a. pr. m. e., yra labai mažai tyrinėtas. Manoma, kad tuometine valstybės sostine buvo Kerma. Egzistuoja netgi teorijos, kad tuo metu iš Kušo galėjo kilti legendinė .
Napatos laikotarpis
Pirmasis istoriškai patvirtintas Kušo valdovas buvo Alara (VIII a. pr. m. e.), kuris suvienijo visą Aukštutinę Nubiją, perkėlė sostinę į Napatos miestą ir pradėjo Napatos dinastiją.
Alaros įpėdinis Kašta (tai reiškia „Kušitas“) pradėjo Kušo ekspansiją į šiaurę, t. y. į Egiptą, kur tuo metu buvo krizė ir susiskaldymas. Jam ir jo tiesioginiam įpėdiniui Pjanchiui pavyko užvaldyti visą Egiptą, ir jų Egipte įkurtoji dinastija yra laikoma XXV dinastija. Ji valdė Egiptą iki 656 m. pr. m. e. Tuo metu valstybės sostinė buvo Napata, kurioje ir buvo laidojami visi valdovai. Karalystė buvo visiškai egiptizuota, joje buvo paplitusi egiptiečių kalba ir kultūra.
VII a. pr. m. e. viduryje Asirijai įsiveržus į Egiptą, ten įsitvirtino XXVI dinastija. Tačiau Kušas išsaugojo nepriklausomybę ir ėmė egzistuoti kaip atskira valstybė.
Merojės laikotarpis
| Sudano istorija |
| Egiptas () |
| Kušo karalystė |
| Aksumo imperija, Nubai |
| , , Alodija |
| Osmanai, Senaras |
| Turkiyah (1820-1884): |
| > |
| (1884-1898) |
| Sudano kondominiumas (1899-1955) |
| Sudanas |
| Istoriniai regionai |
| Nubija, Darfūras, Kordofanas, Bedžai |
592 m. pr. m. e. Egipto armija laikinai užėmė Napatą. Ši auganti grėsmė iš šiaurės paskatino Kušą perkelti sostinę toliau į pietus, į Meroję, dėl to šis laikotarpis vadinamas Merojės laikotarpiu. Merojė buvo ne tik saugesnėje, bet ir palankioje vietoje vykdyti prekybą per Raudonąją jūrą, kadangi prekyba Nilu pamažėle menko dėl tarp Kušo ir Egipto siautėjusių plėšikų būrių. Be to, vystantis geležies gamybai, miškingos Merojės apylinkės buvo labai tinkamos metalurgijai.
Iki III a. pr. m. e. Napata dalinai išsaugojo savo pozicijas kaip kulto centras ir valdovų karūnavimo bei laidojimo vieta. Tačiau vėliau valdovai pradėti laidoti Merojėje. Tuo metu susiformavo savarankiškas , kultūra įgavo daug vietinių bruožų, tolo nuo egiptietiškos kultūros, ją veikė helenizmas ir afrikietiškos tradicijos.
I a. pr. m. e. Kušas kovojo su Romos imperija. Napata buvo laikinai užimta ir galutinai prarado savo galią.
Žlugimas
Nuo pirmųjų mūsų eros amžių Kušas ėmė prarasti savo ekonominę ir politinę galią regione. Jo pietuose auganti Aksumo imperija tapo svarbiausiu konkurentu, ir ji galiausiai nukonkuravo Meroję kaip svarbų prekybinį ir gamybos centrą. Ėmė nykti amatai, nebebuvo statomos šventyklos.
Kušo galutinis žlugimas nėra galutinai ištyrinėtas. Maždaug IV a. viduryje staigiai nustota statyti piramides, ir visos žinios apie valstybę nutrūksta. Yra manoma, kad žlugimą dalinai nulėmė klajoklės dykumų gentys, kurios migravo į nusilpusią valstybę. Senovės šaltiniai mini gentis noba, kurios tikriausiai buvo vėliau čia gyvenusių nubų protėviai. Taip pat žlugimui pasitarnavo ir bedžai, senovės šaltiniuose vedinami blemijais. IV a. Aksumo imperija galutinai užvaldė buvusią Kušo teritoriją.
Valdovai
Kušas buvo valdomas valdovų, tituluojamų ko (qo). Labai įdomi institucija buvo karalienės kandake, kurių svarba ypač išaugo Merojės laikotarpiu. Jos buvo ne tik karalių sutuoktinės, bet taip pat neretai valdydavo visą valstybę ir netgi vadovaudavo kariuomenei. Viena pirmųjų žinomų kandake yra Aleksandro Makedoniečio amžininkė Pelekh. Pasakojama, kad ji pasipriešino Aleksandro invazijai, nors iš tiesų Aleksandras niekuomet nevykdė karo žygių prieš Kušą. Žymiausios kandakės yra Šanakdachetė (177–155 m. pr. m. e.), kuriai priskiriamas išradimas, ir Amanitore (I a. pradžia), paskutinioji didžioji statytoja. Kandake savo valdžia dalijosi su karalienėmis motinomis, tituluojamomis qore.
Valdovai buvo laidojami piramidėse, tačiau ne visų piramidės yra lengvai atsekamos. Daugumos jų valdymo datos yra labai ginčytinos.
Kultūra
Kušo kultūra buvo labai stipriai veikiama Egipto kultūros, iš kurio Kušas perėmė raštą, architektūros, dailės, valdymo principus. Tik vėlyvuoju valstybės egzistencijos laikotarpiu kultūra įgijo vietinių bruožų.
Raštas ir kalba
Kušas nuo ankstyviausių laikų naudojo Egipto hieroglifus, ir daugybė įrašų buvo daroma egiptiečių kalba. Tik maždaug III a. pr. m. e. buvo pradėtas naudoti savitas Merojės raštas, kuris buvo suformuotas Egipto rašto pagrindu. Tačiau ši rašto sistema buvo ir neturėjo ideogramų. Joje pirmą kartą Afrikoje panaudota sistema, kuri turėjo ne tik priebalsius, bet ir balsius. Tai kartais yra aiškinama graikų rašto įtaka.
Raštas turėjo du variantus – hieroglifinį, naudojamą oficialiems užrašams reljefuose ir taip vadinamąjį kursyvą, kuris buvo supaprastintas rašto variantas. Nors raštas buvo dešifruotas, juo parašyta kalba yra vis dar nesuprantama mokslininkams. Nėra netgi vieningos nuomonės, kuriai kalbų šeimai ją galima priskirti. Labiausiai paplitę hipotezės teigia, kad galėjo priklausyti afroazijinėms kalboms (tuo atveju ji būtų gimininga į rytus esančiai ) arba Rytų Sudano kalboms (tuo atveju ji būtų gimininga vėliau čia susiformavusiai ).
Architektūra
Kušo civilizacija paliko daug architektūros paminklų, kurie išmėtyti visoje Nubijoje, bet daugiausia koncentruojasi prie sostinių.
Vieni ankstyviausių paminklų yra prie Napatos, kuri nuo seniausių laikų buvo laikoma šventa vieta. Prie jos buvęs Džebel Barkalio kalnas, savo forma primenantis kobros galvą tapo kulto objektu, ir prie jo pastatyta dievo Amono šventykla buvo laikoma viena svarbiausių netgi Egipte. Šventyklos griuvėsiai yra tyrinėti archeologų.
Prie Napatos buvusiose gausiose kapavietėse kušitai VIII a. pr. m. e. atgaivino Egipte iki tol seniai išnykusią piramidžių statybos tradiciją. Kušo piramidės buvo gerokai mažesnės nei egiptietiškos, tačiau išlaikė savo formą ir funkciją – tai buvo valdovų kapai.
Sostinei persikėlus į Meroję, piramidžių statybos tradicija perkelta į ten. Merojė taip pat pagarsėjo gausybe šventyklų, kurių visos buvo pastatytos egiptietišku stiliumi. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą Kuše paplito helenistinė kultūra. Ji stipriai paveikė vėlyviausius Kušo architektūros paminklus, ypač Nakos šventyklą, kurioje garbinamas vienas svarbiausių Kušo dievų Apedemakas, turintis liūto pavidalą.
Dailė
Kuše buvo daroma daug puikių dailės dirbinių, kurių dauguma randami šventyklose. Tai – reljefai ir apvalioji skulptūra. Juose daugiausia vaizduojamos dievybės ir valdovai. Dailės stiliuje ypač gajos egiptietiškos tradicijos.
Keramika
Ypač savita keramika, kurios tradicijos prasidėjo apie III a. pr. m. e., yra vienas iš didžiausių Merojės civilizacijos pasiekimų. Joje labai įdomiai persipina egiptietiškos, helenistinės ir afrikietiškos tradicijos. Keramikoje gausu dailių ornamentų ir tapytų gyvenimo scenų. Merojėje buvo gaminama dviejų rūšių keramika. Didžioji dalis buvo gaminama naudojant žiedžiamąjį ratą (tai buvo vyrų užsiėmimas). Šiai rūšiai priklauso patys gražiausi dirbiniai. Kita keramika buvo gaminama moterų, ir lipdoma rankomis, čia ypač atsispindi vietinė afrikietiška kultūra.
Taip pat skaitykite
- Sudano istorija
- Nubija
Nuorodos
- John Noble Wilford, „Scholars Race to Recover a Lost Kingdom on the Nile“, New York Times (Birželis 19, 2007).
Bibliografija
Šinni, Piter. 2004. Nubiitsy. Moguščestvenaja civilizacija drevnei Afriki. Moskva:Centrpoligraf.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kušo karalystė, Kas yra Kušo karalystė? Ką reiškia Kušo karalystė?
Sis straipsnis apie istorine karalyste Nubijoje egzistavusia I tukst pr m e I musu e tukst viduryje Neretai siuo pavadinimu vadinamas Nubijos regionas Kusasbuvusi karalyste 1070 m pr m e 350 m Location of KusasSostine 1070 780 m pr m e Napata 780 591 m pr m e Meroje veliau Valdymo forma monarchijaEra Senove Įkurta 1070 m pr m e m Aksumo invazija 350 m m Kusas egip k3s moksline transkripcija Kas kitaip dar Nubijos karalyste Merojes civilizacija istorine senoves karalyste ir civilizacija Nubijoje dabartinio Sudano teritorijoje Ji egzistavo nuo I tukst pr m e pradzios iki musu eros IV a Ja sukurusi tauta yra vadinama kusitais arba merojieciais taciau jos kilme nera aiski IstorijaSusiformavimas Po klestejimo II tukst pr m e II puseje Nubija priklause Naujajai Egipto karalystei Po Ramzio II mirties 1224 m Egipto įtaka regionui vis labiau mazejo Cia susidare prielaidos atsirasti nepriklausomai valstybei Sis laikotarpis trukes iki VIII a pr m e yra labai mazai tyrinetas Manoma kad tuometine valstybes sostine buvo Kerma Egzistuoja netgi teorijos kad tuo metu is Kuso galejo kilti legendine Napatos laikotarpis Amono sventyklos Napatoje rekonstrukcija Pirmasis istoriskai patvirtintas Kuso valdovas buvo Alara VIII a pr m e kuris suvienijo visa Aukstutine Nubija perkele sostine į Napatos miesta ir pradejo Napatos dinastija Alaros įpedinis Kasta tai reiskia Kusitas pradejo Kuso ekspansija į siaure t y į Egipta kur tuo metu buvo krize ir susiskaldymas Jam ir jo tiesioginiam įpediniui Pjanchiui pavyko uzvaldyti visa Egipta ir ju Egipte įkurtoji dinastija yra laikoma XXV dinastija Ji valde Egipta iki 656 m pr m e Tuo metu valstybes sostine buvo Napata kurioje ir buvo laidojami visi valdovai Karalyste buvo visiskai egiptizuota joje buvo paplitusi egiptieciu kalba ir kultura VII a pr m e viduryje Asirijai įsiverzus į Egipta ten įsitvirtino XXVI dinastija Taciau Kusas issaugojo nepriklausomybe ir eme egzistuoti kaip atskira valstybe Merojes laikotarpis Sudano istorijaEgiptas Kuso karalysteAksumo imperija Nubai AlodijaOsmanai SenarasTurkiyah 1820 1884 gt 1884 1898 Sudano kondominiumas 1899 1955 SudanasIstoriniai regionaiNubija Darfuras Kordofanas BedzaiKaralienes Amanitore kapas Merojeje 592 m pr m e Egipto armija laikinai uzeme Napata Si auganti gresme is siaures paskatino Kusa perkelti sostine toliau į pietus į Meroje del to sis laikotarpis vadinamas Merojes laikotarpiu Meroje buvo ne tik saugesneje bet ir palankioje vietoje vykdyti prekyba per Raudonaja jura kadangi prekyba Nilu pamazele menko del tarp Kuso ir Egipto siautejusiu plesiku buriu Be to vystantis gelezies gamybai miskingos Merojes apylinkes buvo labai tinkamos metalurgijai Iki III a pr m e Napata dalinai issaugojo savo pozicijas kaip kulto centras ir valdovu karunavimo bei laidojimo vieta Taciau veliau valdovai pradeti laidoti Merojeje Tuo metu susiformavo savarankiskas kultura įgavo daug vietiniu bruozu tolo nuo egiptietiskos kulturos ja veike helenizmas ir afrikietiskos tradicijos I a pr m e Kusas kovojo su Romos imperija Napata buvo laikinai uzimta ir galutinai prarado savo galia Zlugimas Nuo pirmuju musu eros amziu Kusas eme prarasti savo ekonomine ir politine galia regione Jo pietuose auganti Aksumo imperija tapo svarbiausiu konkurentu ir ji galiausiai nukonkuravo Meroje kaip svarbu prekybinį ir gamybos centra Ėme nykti amatai nebebuvo statomos sventyklos Kuso galutinis zlugimas nera galutinai istyrinetas Mazdaug IV a viduryje staigiai nustota statyti piramides ir visos zinios apie valstybe nutruksta Yra manoma kad zlugima dalinai nuleme klajokles dykumu gentys kurios migravo į nusilpusia valstybe Senoves saltiniai mini gentis noba kurios tikriausiai buvo veliau cia gyvenusiu nubu proteviai Taip pat zlugimui pasitarnavo ir bedzai senoves saltiniuose vedinami blemijais IV a Aksumo imperija galutinai uzvalde buvusia Kuso teritorija ValdovaiPiramides MerojejePagrindinis straipsnis Sarasas Kuso valdovai Kusas buvo valdomas valdovu tituluojamu ko qo Labai įdomi institucija buvo karalienes kandake kuriu svarba ypac isaugo Merojes laikotarpiu Jos buvo ne tik karaliu sutuoktines bet taip pat neretai valdydavo visa valstybe ir netgi vadovaudavo kariuomenei Viena pirmuju zinomu kandake yra Aleksandro Makedoniecio amzininke Pelekh Pasakojama kad ji pasipriesino Aleksandro invazijai nors is tiesu Aleksandras niekuomet nevykde karo zygiu pries Kusa Zymiausios kandakes yra Sanakdachete 177 155 m pr m e kuriai priskiriamas isradimas ir Amanitore I a pradzia paskutinioji didzioji statytoja Kandake savo valdzia dalijosi su karalienemis motinomis tituluojamomis qore Valdovai buvo laidojami piramidese taciau ne visu piramides yra lengvai atsekamos Daugumos ju valdymo datos yra labai gincytinos KulturaKuso kultura buvo labai stipriai veikiama Egipto kulturos is kurio Kusas pereme rasta architekturos dailes valdymo principus Tik velyvuoju valstybes egzistencijos laikotarpiu kultura įgijo vietiniu bruozu Merojes rastasRastas ir kalba Pagrindinis straipsnis Kusas nuo ankstyviausiu laiku naudojo Egipto hieroglifus ir daugybe įrasu buvo daroma egiptieciu kalba Tik mazdaug III a pr m e buvo pradetas naudoti savitas Merojes rastas kuris buvo suformuotas Egipto rasto pagrindu Taciau si rasto sistema buvo ir neturejo ideogramu Joje pirma karta Afrikoje panaudota sistema kuri turejo ne tik priebalsius bet ir balsius Tai kartais yra aiskinama graiku rasto įtaka Rastas turejo du variantus hieroglifinį naudojama oficialiems uzrasams reljefuose ir taip vadinamajį kursyva kuris buvo supaprastintas rasto variantas Nors rastas buvo desifruotas juo parasyta kalba yra vis dar nesuprantama mokslininkams Nera netgi vieningos nuomones kuriai kalbu seimai ja galima priskirti Labiausiai paplite hipotezes teigia kad galejo priklausyti afroazijinems kalboms tuo atveju ji butu gimininga į rytus esanciai arba Rytu Sudano kalboms tuo atveju ji butu gimininga veliau cia susiformavusiai Architektura Liutu sventykla Nakoje Kuso civilizacija paliko daug architekturos paminklu kurie ismetyti visoje Nubijoje bet daugiausia koncentruojasi prie sostiniu Vieni ankstyviausiu paminklu yra prie Napatos kuri nuo seniausiu laiku buvo laikoma sventa vieta Prie jos buves Dzebel Barkalio kalnas savo forma primenantis kobros galva tapo kulto objektu ir prie jo pastatyta dievo Amono sventykla buvo laikoma viena svarbiausiu netgi Egipte Sventyklos griuvesiai yra tyrineti archeologu Sienos reljefas is Merojes Prie Napatos buvusiose gausiose kapavietese kusitai VIII a pr m e atgaivino Egipte iki tol seniai isnykusia piramidziu statybos tradicija Kuso piramides buvo gerokai mazesnes nei egiptietiskos taciau islaike savo forma ir funkcija tai buvo valdovu kapai Sostinei persikelus į Meroje piramidziu statybos tradicija perkelta į ten Meroje taip pat pagarsejo gausybe sventyklu kuriu visos buvo pastatytos egiptietisku stiliumi Paskutiniaisiais amziais pries musu era Kuse paplito helenistine kultura Ji stipriai paveike velyviausius Kuso architekturos paminklus ypac Nakos sventykla kurioje garbinamas vienas svarbiausiu Kuso dievu Apedemakas turintis liuto pavidala Daile Kuse buvo daroma daug puikiu dailes dirbiniu kuriu dauguma randami sventyklose Tai reljefai ir apvalioji skulptura Juose daugiausia vaizduojamos dievybes ir valdovai Dailes stiliuje ypac gajos egiptietiskos tradicijos Keramika Merojes keramikos pavyzdysMerojes keramikos pavyzdys Ypac savita keramika kurios tradicijos prasidejo apie III a pr m e yra vienas is didziausiu Merojes civilizacijos pasiekimu Joje labai įdomiai persipina egiptietiskos helenistines ir afrikietiskos tradicijos Keramikoje gausu dailiu ornamentu ir tapytu gyvenimo scenu Merojeje buvo gaminama dvieju rusiu keramika Didzioji dalis buvo gaminama naudojant ziedziamajį rata tai buvo vyru uzsiemimas Siai rusiai priklauso patys graziausi dirbiniai Kita keramika buvo gaminama moteru ir lipdoma rankomis cia ypac atsispindi vietine afrikietiska kultura Taip pat skaitykiteSudano istorija NubijaNuorodosJohn Noble Wilford Scholars Race to Recover a Lost Kingdom on the Nile New York Times Birzelis 19 2007 BibliografijaSinni Piter 2004 Nubiitsy Moguscestvenaja civilizacija drevnei Afriki Moskva Centrpoligraf Vikiteka Kusas vaizdine ir garsine medziaga