Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KrymčiakaiGyventojų skaičius 1 5 tūkst Populiacija šalyse Izraelis 600 700 Uzbekija 173 Krymas 406 Rusija 90 Jungtinės A
Krymčiakai
| Krymčiakai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~1,5 tūkst. |
| Populiacija šalyse | Izraelis: 600-700 Uzbekija: 173 |
| Kalba (-os) | krymčiakų |
| Religijos | judaizmas |
| Giminingos etninės grupės | kipčiakai, polovcai |
Krymčiakai (krym. кърымчахлар; rus. крымчаки; ukr. кримчаки) – maža etninė grupė, tradiciškai išpažįstanti rabinistinį judaizmą, kalbanti sava krymčiakų kalba (gimininga Krymo totorių kalbai) ir susidariusi Kryme. Dabar dauguma jų gyvena kituose kraštuose.
Krymčiakai save vadina krym. кърымчахлар (vns. кърымчах). Iki 1917 m. jie save vadino еудилер 'judėjai' ir срэль балалары 'Izraelio sūnūs'.
Etninė kilmė
Paplitę du požiūriai į krymčiakų kilmę:
- Pirmasis – krymčiakai yra savarankiškas tiurkų etnosas,
- antrasis – krymčiakai yra etnolingvistinė žydų grupė.
Pačių krymčiakų tarpe yra abiejų požiūrių šalininkų.
Dalis krymčiakų laiko save etnolingvistine žydų grupe ir gyvena Izraelyje ir kai kuriose buvusiose TSRS respublikose. XX a. 3-čią dešimtmetį žinomas tiurkologas Aleksandras Samoilovičius, tyrinėjęs krymčiakų leksiką, manė, kad krymčiakai priklauso chazarų kultūrai.
V. Zabolotnas tyrinėjo krymčiakų kraują, tikėdamasis rasti nesemitinės krymčiakų kilmės įrodymų.
Rusijos imperijos dokumentuose iki 1917 m. krymčiakai vadinti rus. евреи-крымчаки, „žydai krymčiakai“. Atlikus krymčiakų pavardžių analizę be tiurkiškų aptiktos ir aškenaziškos bei sefardiškos pavardės.
Pagal vieną iš versijų po to, kai Romos imperatorius Adrianas nuslopino Šimono bar Kochbos sukilimą, dalis žydų, išvengusių mirties bausmių, pabėgo į Krymo pusiasalį. Krymčiakų švietėjas J. Peisachas manė, kad krymčiakai yra palikuonys persivertėlių, kuriuos į judaizmą atvertė mūsų eros pradžioje į Krymą atsikėlę negausūs žydai.
Viena krymčiakų legenda teigia, kad nedaug krymčiakų šeimų į Krymą atvyko VIII a. iš Kijevo. Egzistuoja hipotezė, kad Kijevą galbūt įkūrė chazarai, kurie VIII a., būdami tiurkų kilmės, išpažino judaizmą. Tad gali būti, kad ši krymčiakų legenda gali turėti istorinį pagrindą.
Antropologas Samuilas Vaisenbergas rašė: „Krymčiakų kilmė slypi amžių tamsoje. Tačiau galima teigti, kad tiurkų kraujo jie turi mažiau negu karaimai, nors abiejų šių tautų giminystę su chazarais negalima neigti. Viduramžiais ir vėliau krymčiakai nuolat maišėsi su savo europiniais bendratikiais. Apie Italijos žydų priemaišą iš genujiečių kolonijų laikų liudija pavardės Lombrozo, Piastro ir kt. Paskutiniu metu padažnėjo maišymosi su Rusijos žydais atvejų.“
Nėra apibendrinančių krymčiakų etnografijos darbų. Egzistuojantys folklorinės medžiagos sąvadai neišsamūs. Kiek detalesni antroponimikos duomenys, bet jie atspindi XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios situaciją ir neliečia ankstesnių laikų, nors archyvinės medžiagos yra. Paminėtos medžiagos tyrimai galėtų atskleisti krymčiakų etnogenezės mįsles.
Istorija
Manoma, kad krymčiakų protėviai į Krymą atvyko dar senovėje ir apsigyveno čia buvusiose graikų kolonijose. Nesenų archeologinių kasinėjimų Kryme metu aptikti žydiški užrašai, datuojami I a. pr. m. e.
Manoma, kad XIII a. judėjų bendruomenė įsikūrė Kafoje. 1309 m. ten buvo pastatyta seniausia buvusios TSRS teritorijoje sinagoga, kuri buvo vokiečių subombarduota Antrojo pasaulinio karo metais. Vienas iš Kafos judėjų bendruomenės atstovų, prekybininkas Chozia Kokozas dalyvavo 1472–1486 m. derybose tarp Ivano III ir Krymo chano Menglio Girėjaus. Žinoma, kad dalis jų susirašinėjimo vyko ivritu. Be Kafos ir Senojo Krymo stambiu Krymo tiurkų rabinitų centru tapo miestas Karasubazaras, kur 1516 m. irgi buvo pastatyta sinagoga, Krymčiakų rabinitų bendruomenė egzistavo ir Mangupe.
XV a. pabaigoje Krymo judėjų bendruomenė smarkiai padidėjo, nes čionai atvyko žydų tremtinių iš Bizantijos, Ispanijos, Italijos, Kaukazo ir Rusios. Netrukus krymčiakai ėmė asimiliuotis su atvykėliais žydais. Ėmė formuotis vieninga visuma žmonių, priklausiusių talmudistiniam judaizmui (o ne karaimų judaizmui).
Svarbus šio jungimosi veiksnys buvo šnekamosios krymčiakų kalbos, kaimynų Krymo totorių aprangos bei kasdienių papročių perėmimas. XVI a. pradžioje Kafos rabanitų bendruomenė tebebuvo sudalinta į žemietijas, kurios išlaikė maldų ritualus tų bendruomenių (aškenazių, , babiloniečių), iš kurių buvo kilę. Mošė a-Gole sukūrė bendra Krymo žydų bendruomenėms maldyną, kuris buvo vadinamas „Kafos ritualo maldynu“. Tačiau tuo metu Krymo žydų bendruomenėje ėmė dominuoti nebe rabanitai, o karaimai, kurie nuo tada Krymo chanate ėmė užimti nemažai atsakingų postų. Rabanitų bendruomenė liko gyventi daugiausia rytinėje Krymo dalyje, Kafoje ir Karasubazare. Tada karaimai viršijo rabanitus ir žmonių skaičiumi. Pagal kai kuriuos statistinius duomenis XVIII a. pabaigoje rabanitai sudarė apie 25% Krymo chanato judėjų, o o karaimai – 75%. Krymo rabanitų ir karaimų santykiai, nežiūrint į religinius skirtumus, buvo pakankamai kaimyniški, bendruomenės neretai padėdavo viena kitai.
XVIII a. Karasubazaro bendruomenei vadovauti ėmė Davidas Ben Karasubazar Lehno Eliezeras (miręs 1735 m.). Jis buvo parašęs įvadą „Kafos ritualo maldynui“, veikalą „Miškan David“ ('Davido būstas'). skirtą ivrito gramatikai. Jis taip pat buvo ivritu parašęs monumentalią istorinę kroniką „Devar sefataim“ ('Lūpų tarimas'), skirtą Krymo chanato istorijai.
1783 m. prijungiant Krymą prie Rusijos imperijos krymčiakų bendruomenę sudarė apie 800 žmonių. Maždaug nuo antros XIX a. pusės Krymo žydai rabinistai ėmė save vadinti krymčiakais.
1897 m. gyventojų surašymo metu buvo užregistruoti 3345 krymčiakai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kryme gyveno apie 6 tūkstančiai krymčiakų. Vokiečiams okupavus Krymą 1941 m. rudenį visus krymčiakus sušaudė kartu su Krymo žydais. Po Antrojo pasaulinio karo liko tik apie 1 tūkst. krymčiakų – kariuomenėje buvę vyrai ir negausios šeimos, kurios spėjo evakuotis.
Dalis išlikusių krymčiakų 1944 m. buvo deportuoti kartu su Krymo totoriais į Vidurinę Aziją.
Krymčiakai dabar
XX a. 10-tą dešimtmetį kelios dešimtys krymčiakų šeimų persikėlė gyventi į Izraelį. Krymčiakai išpažįsta judaizmą, todėl turi teisę repatrijuoti į Izraelį. Pagal Izraelio „Įstatymą apie grįžimą“ krymčiakus laiko žydų tautos dalimi. Paskutinė krymčiakų sinagoga Tel Avive uždaryta 1981 m.
Dabar bendras krymčiakų skaičius – apie 1,5 tūkstančio. Iš jų 600–700 gyvena Izraelyje, 202 žmonės Ukrainoje (pagal 2001 m. Ukrainos gyventojų surašymą), 204 žm. – Kryme, 90 žm. Rusijoje, 173 žm. Uzbekijoje (pagal 1989 m. TSRS gyventojų surašymą).
Nuorodos
- Крымчаки. Составители Д. И. Реби, В. М. Ломброзо. Симферополь. 2001
- Кизилов М. Б. Крымчаки // Большая Российская энциклопедия. Т. 16. М., 2010.
- Крымчаки // Электронная еврейская энциклопедия.
- Самойлович А. К вопросу о наследниках хазар и их культуры // Еврейская старина Л., 1924. Т. XI.
- К вопросу об этногенезе крымчаков в советской историографии. | Недвижимость в Крыму Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto.
- С. С. Заболотний. Кров’яні группи в караїмів і кримчаків // Бюллетені постійної ком. Вивчання кров 'яних угруповань при мед. секції Харк. наук. тов. — Харків, 1928. — С. 33-39; 10-12; 12-22
- http://www.crimea-realty.net/node/896 Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto. К вопросу об этногенезе крымчаков в советской историографии.
- Котлер И. Б. Фамилии крымчаков как источник их этнической истории. — «Малые и дисперсные этнические группы в Европейской части СССР», М., Наука, 1985 г., с. 83 — 94
- Ачкинази В. М. Имена крымчаков // Проблемы истории Крыма, Сф., 1991 г., т. 1, с. 9 — 10.
- Крымчаки — статья из Электронной Еврейской Энциклопедии.
- (А. А. Глашев. Указ. соч.)
- А. И. Айбабин 1985;«Этногенез крымчаков»
- Михаил Кизилов. Крымчаки: современное состояние общины Archyvuota kopija 2015-10-17 iš Wayback Machine projekto.
- Pagal Eupatorijos krymčiakų bendruomenės pirmininko Marko Agatovo duomenis Крымчаки — расстрелянный народ
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krymčiakai, Kas yra Krymčiakai? Ką reiškia Krymčiakai?
KrymciakaiGyventoju skaicius 1 5 tukst Populiacija salyse Izraelis 600 700 Uzbekija 173 Krymas 406 Rusija 90 Jungtines Amerikos Valstijos 130Kalba os krymciakuReligijos judaizmasGiminingos etnines grupes kipciakai polovcai Krymciakai krym krymchahlar rus krymchaki ukr krimchaki maza etnine grupe tradiciskai ispazįstanti rabinistinį judaizma kalbanti sava krymciaku kalba gimininga Krymo totoriu kalbai ir susidariusi Kryme Dabar dauguma ju gyvena kituose krastuose Krymciakai save vadina krym krymchahlar vns krymchah Iki 1917 m jie save vadino eudiler judejai ir srel balalary Izraelio sunus Etnine kilmePaplite du poziuriai į krymciaku kilme Pirmasis krymciakai yra savarankiskas tiurku etnosas antrasis krymciakai yra etnolingvistine zydu grupe Paciu krymciaku tarpe yra abieju poziuriu salininku Dalis krymciaku laiko save etnolingvistine zydu grupe ir gyvena Izraelyje ir kai kuriose buvusiose TSRS respublikose XX a 3 cia desimtmetį zinomas tiurkologas Aleksandras Samoilovicius tyrinejes krymciaku leksika mane kad krymciakai priklauso chazaru kulturai V Zabolotnas tyrinejo krymciaku krauja tikedamasis rasti nesemitines krymciaku kilmes įrodymu Rusijos imperijos dokumentuose iki 1917 m krymciakai vadinti rus evrei krymchaki zydai krymciakai Atlikus krymciaku pavardziu analize be tiurkisku aptiktos ir askenaziskos bei sefardiskos pavardes Pagal viena is versiju po to kai Romos imperatorius Adrianas nuslopino Simono bar Kochbos sukilima dalis zydu isvengusiu mirties bausmiu pabego į Krymo pusiasalį Krymciaku svietejas J Peisachas mane kad krymciakai yra palikuonys persiverteliu kuriuos į judaizma atverte musu eros pradzioje į Kryma atsikele negausus zydai Viena krymciaku legenda teigia kad nedaug krymciaku seimu į Kryma atvyko VIII a is Kijevo Egzistuoja hipoteze kad Kijeva galbut įkure chazarai kurie VIII a budami tiurku kilmes ispazino judaizma Tad gali buti kad si krymciaku legenda gali tureti istorinį pagrinda Antropologas Samuilas Vaisenbergas rase Krymciaku kilme slypi amziu tamsoje Taciau galima teigti kad tiurku kraujo jie turi maziau negu karaimai nors abieju siu tautu giminyste su chazarais negalima neigti Viduramziais ir veliau krymciakai nuolat maisesi su savo europiniais bendratikiais Apie Italijos zydu priemaisa is genujieciu koloniju laiku liudija pavardes Lombrozo Piastro ir kt Paskutiniu metu padaznejo maisymosi su Rusijos zydais atveju Nera apibendrinanciu krymciaku etnografijos darbu Egzistuojantys folklorines medziagos savadai neissamus Kiek detalesni antroponimikos duomenys bet jie atspindi XIX a pabaigos ir XX a pradzios situacija ir neliecia ankstesniu laiku nors archyvines medziagos yra Paminetos medziagos tyrimai galetu atskleisti krymciaku etnogenezes mįsles IstorijaManoma kad krymciaku proteviai į Kryma atvyko dar senoveje ir apsigyveno cia buvusiose graiku kolonijose Nesenu archeologiniu kasinejimu Kryme metu aptikti zydiski uzrasai datuojami I a pr m e Manoma kad XIII a judeju bendruomene įsikure Kafoje 1309 m ten buvo pastatyta seniausia buvusios TSRS teritorijoje sinagoga kuri buvo vokieciu subombarduota Antrojo pasaulinio karo metais Vienas is Kafos judeju bendruomenes atstovu prekybininkas Chozia Kokozas dalyvavo 1472 1486 m derybose tarp Ivano III ir Krymo chano Menglio Girejaus Zinoma kad dalis ju susirasinejimo vyko ivritu Be Kafos ir Senojo Krymo stambiu Krymo tiurku rabinitu centru tapo miestas Karasubazaras kur 1516 m irgi buvo pastatyta sinagoga Krymciaku rabinitu bendruomene egzistavo ir Mangupe XV a pabaigoje Krymo judeju bendruomene smarkiai padidejo nes cionai atvyko zydu tremtiniu is Bizantijos Ispanijos Italijos Kaukazo ir Rusios Netrukus krymciakai eme asimiliuotis su atvykeliais zydais Ėme formuotis vieninga visuma zmoniu priklausiusiu talmudistiniam judaizmui o ne karaimu judaizmui Svarbus sio jungimosi veiksnys buvo snekamosios krymciaku kalbos kaimynu Krymo totoriu aprangos bei kasdieniu paprociu peremimas XVI a pradzioje Kafos rabanitu bendruomene tebebuvo sudalinta į zemietijas kurios islaike maldu ritualus tu bendruomeniu askenaziu babilonieciu is kuriu buvo kile Mose a Gole sukure bendra Krymo zydu bendruomenems maldyna kuris buvo vadinamas Kafos ritualo maldynu Taciau tuo metu Krymo zydu bendruomeneje eme dominuoti nebe rabanitai o karaimai kurie nuo tada Krymo chanate eme uzimti nemazai atsakingu postu Rabanitu bendruomene liko gyventi daugiausia rytineje Krymo dalyje Kafoje ir Karasubazare Tada karaimai virsijo rabanitus ir zmoniu skaiciumi Pagal kai kuriuos statistinius duomenis XVIII a pabaigoje rabanitai sudare apie 25 Krymo chanato judeju o o karaimai 75 Krymo rabanitu ir karaimu santykiai neziurint į religinius skirtumus buvo pakankamai kaimyniski bendruomenes neretai padedavo viena kitai XVIII a Karasubazaro bendruomenei vadovauti eme Davidas Ben Karasubazar Lehno Eliezeras mires 1735 m Jis buvo parases įvada Kafos ritualo maldynui veikala Miskan David Davido bustas skirta ivrito gramatikai Jis taip pat buvo ivritu parases monumentalia istorine kronika Devar sefataim Lupu tarimas skirta Krymo chanato istorijai 1783 m prijungiant Kryma prie Rusijos imperijos krymciaku bendruomene sudare apie 800 zmoniu Mazdaug nuo antros XIX a puses Krymo zydai rabinistai eme save vadinti krymciakais 1897 m gyventoju surasymo metu buvo uzregistruoti 3345 krymciakai Pries Antrajį pasaulinį kara Kryme gyveno apie 6 tukstanciai krymciaku Vokieciams okupavus Kryma 1941 m rudenį visus krymciakus susaude kartu su Krymo zydais Po Antrojo pasaulinio karo liko tik apie 1 tukst krymciaku kariuomeneje buve vyrai ir negausios seimos kurios spejo evakuotis Dalis islikusiu krymciaku 1944 m buvo deportuoti kartu su Krymo totoriais į Vidurine Azija Krymciakai dabarXX a 10 ta desimtmetį kelios desimtys krymciaku seimu persikele gyventi į Izraelį Krymciakai ispazįsta judaizma todel turi teise repatrijuoti į Izraelį Pagal Izraelio Įstatyma apie grįzima krymciakus laiko zydu tautos dalimi Paskutine krymciaku sinagoga Tel Avive uzdaryta 1981 m Dabar bendras krymciaku skaicius apie 1 5 tukstancio Is ju 600 700 gyvena Izraelyje 202 zmones Ukrainoje pagal 2001 m Ukrainos gyventoju surasyma 204 zm Kryme 90 zm Rusijoje 173 zm Uzbekijoje pagal 1989 m TSRS gyventoju surasyma NuorodosKrymchaki Sostaviteli D I Rebi V M Lombrozo Simferopol 2001 Kizilov M B Krymchaki Bolshaya Rossijskaya enciklopediya T 16 M 2010 Krymchaki Elektronnaya evrejskaya enciklopediya Samojlovich A K voprosu o naslednikah hazar i ih kultury Evrejskaya starina L 1924 T XI K voprosu ob etnogeneze krymchakov v sovetskoj istoriografii Nedvizhimost v Krymu Archyvuota kopija 2014 04 07 is Wayback Machine projekto S S Zabolotnij Krov yani gruppi v karayimiv i krimchakiv Byulleteni postijnoyi kom Vivchannya krov yanih ugrupovan pri med sekciyi Hark nauk tov Harkiv 1928 S 33 39 10 12 12 22 http www crimea realty net node 896 Archyvuota kopija 2014 04 07 is Wayback Machine projekto K voprosu ob etnogeneze krymchakov v sovetskoj istoriografii Kotler I B Familii krymchakov kak istochnik ih etnicheskoj istorii Malye i dispersnye etnicheskie gruppy v Evropejskoj chasti SSSR M Nauka 1985 g s 83 94 Achkinazi V M Imena krymchakov Problemy istorii Kryma Sf 1991 g t 1 s 9 10 Krymchaki statya iz Elektronnoj Evrejskoj Enciklopedii A A Glashev Ukaz soch A I Ajbabin 1985 Etnogenez krymchakov Mihail Kizilov Krymchaki sovremennoe sostoyanie obshiny Archyvuota kopija 2015 10 17 is Wayback Machine projekto Pagal Eupatorijos krymciaku bendruomenes pirmininko Marko Agatovo duomenis Krymchaki rasstrelyannyj narod