Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
46 25 p pl 51 59 r ilg 46 417 š pl 51 983 r ilg 46 417 51 983 Krozė salų padėtisSalyno žemėlapis Krozė salos pranc Îles
Krozė salos
46°25′ p. pl. 51°59′ r. ilg. / 46.417°š. pl. 51.983°r. ilg.
Krozė salos (pranc. Îles Crozet) – kelių smulkių salelių salynas subantarktiniuose Indijos vandenyno vandenyse. Priklauso Prancūzijai, sudaro vieną iš Prancūzijos Pietų Sričių rajonų.
Salyną sudaro 5 salos, kurių bendras plotas – 352 km²: Posesiono (Possesion, 150 km²), Rytų (Île de L’Est, 130 km²), Kiaulių (Île aux Cochons, 67 km²), Pingvinų (Île de Pingouins, 3 km²), Apaštalų (Île des Apôtres, 2 km²). Salos vulkaninės kilmės, kalnuotos, uolingos, sudarytos iš tufo ir bazalto, iškyla iki 1090 m (Mariono Dufreno kalnas Rytų saloje).
Klimatas drėgnas, vėsus. Temperatūra ištisus metus laikosi ~5 °C. Per metus iškrenta virš 2000 mm kritulių, bemaž 300 dienų metuose yra lietingos. Būdingi smarkūs, gūsingi vėjai, viršijantys 100 km/h greitį. Vyrauja subantarktinė tundra – samanos, kerpės, žolės. Peri jūriniai paukščiai – 4 pingvinų rūšys, petreliai, albatrosai, ir kt. Salose ir aplink jas gyvena , pietiniai jūrų drambliai, orkos. 1938 m. Krozė salos paskelbtos nacionaliniu parku.
Krozė salose (Posesiono saloje) nuo 1963 m. veikia Alfredo Foro (Alfred Faure) mokslinių tyrimų bazė su nuolatiniais darbuotojais (žiemą – 25, vasarą – 45). Stotyje atliekami meteorologiniai ir geofiziniai stebėjimai.
Salas 1772 m. sausio 24 d. atrado prancūzų jūrininkas (Marc-Joseph Marion du Fresne). Jo ekspedicijos antrasis kapitonas Žiulis Krozė išsilaipino į Posesiono salą ir paskelbė ją Prancūzijos valda. Nors dauguma ekspedicijos vėliau pražuvo Naujojoje Zelandijoje, Krozė sėkmingai grįžo į Pietų Afriką, kur kelionės duomenis perdavė britų kapitonui Džeimsui Kukui. Šis savo trečiosios kelionės metu pasiekė salas ir jų atskirus spiečius pavadino Mariono ir Krozė vardais. Vėliau visam salynui prigijo Krozė vardas, o Mariono vardu pavadinta viena iš Princo Edvardo salų. XIX a. Krozė salose lankydavosi ruonių ir banginių medžiotojai, daug jų laivų prie šių salų suduždavo. 1924–1955 m. prancūzai salas administravo kaip Madagaskaro kolonijos dalį, vėliau pradėtos valdyti kaip viena iš Prancūzijos Pietų Sričių.
- Amerikiečių įlankos pakrantė
- Pingvinų ir jūros dramblių gulykla
- Rudadumblių sąžalynas pakrantėje
- Posesiono kraštovaizdis
- Rytų sala iš Posesiono
- Adolfo Foro bazė
Šaltiniai
- Krozė salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krozė salos, Kas yra Krozė salos? Ką reiškia Krozė salos?
46 25 p pl 51 59 r ilg 46 417 s pl 51 983 r ilg 46 417 51 983 Kroze salu padetisSalyno zemelapis Kroze salos pranc Iles Crozet keliu smulkiu saleliu salynas subantarktiniuose Indijos vandenyno vandenyse Priklauso Prancuzijai sudaro viena is Prancuzijos Pietu Sriciu rajonu Salyna sudaro 5 salos kuriu bendras plotas 352 km Posesiono Possesion 150 km Rytu Ile de L Est 130 km Kiauliu Ile aux Cochons 67 km Pingvinu Ile de Pingouins 3 km Apastalu Ile des Apotres 2 km Salos vulkanines kilmes kalnuotos uolingos sudarytos is tufo ir bazalto iskyla iki 1090 m Mariono Dufreno kalnas Rytu saloje Klimatas dregnas vesus Temperatura istisus metus laikosi 5 C Per metus iskrenta virs 2000 mm krituliu bemaz 300 dienu metuose yra lietingos Budingi smarkus gusingi vejai virsijantys 100 km h greitį Vyrauja subantarktine tundra samanos kerpes zoles Peri juriniai pauksciai 4 pingvinu rusys petreliai albatrosai ir kt Salose ir aplink jas gyvena pietiniai juru drambliai orkos 1938 m Kroze salos paskelbtos nacionaliniu parku Kroze salose Posesiono saloje nuo 1963 m veikia Alfredo Foro Alfred Faure moksliniu tyrimu baze su nuolatiniais darbuotojais ziema 25 vasara 45 Stotyje atliekami meteorologiniai ir geofiziniai stebejimai Salas 1772 m sausio 24 d atrado prancuzu jurininkas Marc Joseph Marion du Fresne Jo ekspedicijos antrasis kapitonas Ziulis Kroze issilaipino į Posesiono sala ir paskelbe ja Prancuzijos valda Nors dauguma ekspedicijos veliau prazuvo Naujojoje Zelandijoje Kroze sekmingai grįzo į Pietu Afrika kur keliones duomenis perdave britu kapitonui Dzeimsui Kukui Sis savo treciosios keliones metu pasieke salas ir ju atskirus spiecius pavadino Mariono ir Kroze vardais Veliau visam salynui prigijo Kroze vardas o Mariono vardu pavadinta viena is Princo Edvardo salu XIX a Kroze salose lankydavosi ruoniu ir banginiu medziotojai daug ju laivu prie siu salu suduzdavo 1924 1955 m prancuzai salas administravo kaip Madagaskaro kolonijos dalį veliau pradetos valdyti kaip viena is Prancuzijos Pietu Sriciu Amerikieciu įlankos pakrante Pingvinu ir juros drambliu gulykla Rudadumbliu sazalynas pakranteje Posesiono krastovaizdis Rytu sala is Posesiono Adolfo Foro bazeSaltiniaiKroze salos Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 Vikiteka Kroze salos vaizdine ir garsine medziaga