Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Senjorato provincija vėliau vadinama Krokuvos kunigaikštystė Lenkijos dalinė kunigaikštystė egzistavusi nuo 1138 m iki 1
Krokuvos kunigaikštystė
Senjorato provincija, vėliau vadinama Krokuvos kunigaikštystė – Lenkijos dalinė kunigaikštystė, egzistavusi nuo 1138 m. iki 1320 m. dabartinės Lenkijos pietinėje dalyje, Mažosios Lenkijos istoriniame regione. Kunigaikštystės sostinė buvo Krokuva. Kunigaikštystės valdovas nominaliai turėjo viršenybę kitų Lenkijos kunigaikštysčių atžvilgiu, todėl buvo tituluojamas Lenkijos didžiuoju kunigaikščiu.
| lenk. Dzielnica senioralna Senjorato provincija | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Provincija 1138 (raudona) | ||||
| Sostinė | Krokuva | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Lenkijos didysis kunigaikštis | ||||
| 1138-46 | Vladislovas II Tremtinys | |||
| 1305-1320 | Vladislovas Lokietka | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Istorija
Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m., pagal jo paliktą testamentą Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikštystes keturiems sūnums. Taip suformuota Senjorato provincija, kuri atiteko vyriausiajam sūnui . Ji apėmė centrinę Lenkijos teritoriją ir ilga juosta tęsėsi iš pietų į šiaurę iki pat Baltijos jūros. Be Mažosios Lenkijos jai priklausė Seradzo žemė, Kujavija, rytinė Didžioji Lenkija (Kališo ir Gniezno žemės) ir Pomerelija. Ji ribojosi su visomis tuometinėmis Lenkijos kunigaikštystėmis: vakaruose – su Silezija ir Didžiaja Lenkija, rytuose – su Sandomiežu, Lenčica ir Mazovija.
Pagal Boleslovo nurodymus Senjorato provincijai turėjo galioti savitas paveldimumo principas, pagal kurį joje valdyti turėjo tuo metu vyriausias Piastų dinastijos atstovas. Tai nulėmė, kad Senjorato provincijoje nesusiformavo atskira Piastų atšaka, o dėl jos sosto nuolat kovojo stipriausi Lenkijos kunigaikščiai, siekdami paveržti sostą. 1173 m. pagal paveldimumo principą provincija atiteko Didžiosios Lenkijos kunigaikščiui Meškai III Senajam, tačiau netrukus jis susidūrė su sukilimu, kuriam vadovavo jo jaunesnysis brolis Kazimieras II Teisusis iš Sandomiežo. Tai pradėjo karą tarp Meškos ir Kazimiero, kuris tęsėsi ir Kazimiero įpėdinio Lešeko Baltojo laikais. Vėliau Krokuvos soste keitėsi Mazovijos, , Didžiosios Lenkijos, o galiausiai Kujavijos Piastų linijos.
Kadangi šie kunigaikščiai pirmiausia rūpinosi savo kunigaikštysčių interesais, nuo Senjorato provincijos nuolat buvo atplėšiamos teritorijos, dėl ko ši mažėjo. Jau pirmaisiais dešimtmečiais atsiskyrė Pomerelija, kur susiformavo nepriklausoma Pomerelijos kunigaikštystė, 1181 m. Meška prijungė prie Didžiosios Lenkijos Gniezną, Kališą ir Kujaviją. 1231 m. Konradas I Mazovietis perėmė Lenčicą ir Seradzą. Galiausiai Senjorato provincija tebevaldė tik dalį Mažosios Lenkijos, ir pradėta vadinti tiesiog Krokuvos kunigaikštyste.
1290 m. mirus Krokuvos kunigaikščiui Henrikui IV (Silezijos linija), dėl Krokuvos sosto karą pradėjo Pšemislas II (Didžiosios Lenkijos linija) ir (Kujavijos linija). Pšemislas, kovoje sudaręs sąjungą su Bohemijos karalystės , į Krokuvos sostą atvedė , siekusį įsigalėti Lenkijoje. Tik 1306 m. Pšemislų pretendentus pavyko išvyti, ir į Krokuvos sostą sėdo Vladislovas Lokietka. 1320 m. jis buvo karūnuotas Krokuvoje kaip Lenkijos karalius. Tuo Krokuvos kunigaikštystė buvo panaikinta ir tapo Lenkijos karalystės dalimi. Jos teritorijoje suformuota Krokuvos vaivadija.
Nuorodos
- Lenkijos karaliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krokuvos kunigaikštystė, Kas yra Krokuvos kunigaikštystė? Ką reiškia Krokuvos kunigaikštystė?
Senjorato provincija veliau vadinama Krokuvos kunigaikstyste Lenkijos daline kunigaikstyste egzistavusi nuo 1138 m iki 1320 m dabartines Lenkijos pietineje dalyje Mazosios Lenkijos istoriniame regione Kunigaikstystes sostine buvo Krokuva Kunigaikstystes valdovas nominaliai turejo virsenybe kitu Lenkijos kunigaikstysciu atzvilgiu todel buvo tituluojamas Lenkijos didziuoju kunigaiksciu lenk Dzielnica senioralna Senjorato provincija 1138 1320 HerbasLocation ofProvincija 1138 raudona Sostine KrokuvaValdymo forma MonarchijaLenkijos didysis kunigaikstis 1138 46 Vladislovas II Tremtinys 1305 1320 Vladislovas LokietkaEra ViduramziaiIstorijaPo kunigaikscio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m pagal jo palikta testamenta Lenkija buvo padalinta į penkias kunigaikstystes keturiems sunums Taip suformuota Senjorato provincija kuri atiteko vyriausiajam sunui Ji apeme centrine Lenkijos teritorija ir ilga juosta tesesi is pietu į siaure iki pat Baltijos juros Be Mazosios Lenkijos jai priklause Seradzo zeme Kujavija rytine Didzioji Lenkija Kaliso ir Gniezno zemes ir Pomerelija Ji ribojosi su visomis tuometinemis Lenkijos kunigaikstystemis vakaruose su Silezija ir Didziaja Lenkija rytuose su Sandomiezu Lencica ir Mazovija Pagal Boleslovo nurodymus Senjorato provincijai turejo galioti savitas paveldimumo principas pagal kurį joje valdyti turejo tuo metu vyriausias Piastu dinastijos atstovas Tai nuleme kad Senjorato provincijoje nesusiformavo atskira Piastu atsaka o del jos sosto nuolat kovojo stipriausi Lenkijos kunigaiksciai siekdami paverzti sosta 1173 m pagal paveldimumo principa provincija atiteko Didziosios Lenkijos kunigaiksciui Meskai III Senajam taciau netrukus jis susidure su sukilimu kuriam vadovavo jo jaunesnysis brolis Kazimieras II Teisusis is Sandomiezo Tai pradejo kara tarp Meskos ir Kazimiero kuris tesesi ir Kazimiero įpedinio Leseko Baltojo laikais Veliau Krokuvos soste keitesi Mazovijos Didziosios Lenkijos o galiausiai Kujavijos Piastu linijos Krokuvos kunigaikstyste rausva 1295 m Kadangi sie kunigaiksciai pirmiausia rupinosi savo kunigaikstysciu interesais nuo Senjorato provincijos nuolat buvo atplesiamos teritorijos del ko si mazejo Jau pirmaisiais desimtmeciais atsiskyre Pomerelija kur susiformavo nepriklausoma Pomerelijos kunigaikstyste 1181 m Meska prijunge prie Didziosios Lenkijos Gniezna Kalisa ir Kujavija 1231 m Konradas I Mazovietis pereme Lencica ir Seradza Galiausiai Senjorato provincija tebevalde tik dalį Mazosios Lenkijos ir pradeta vadinti tiesiog Krokuvos kunigaikstyste 1290 m mirus Krokuvos kunigaiksciui Henrikui IV Silezijos linija del Krokuvos sosto kara pradejo Psemislas II Didziosios Lenkijos linija ir Kujavijos linija Psemislas kovoje sudares sajunga su Bohemijos karalystes į Krokuvos sosta atvede siekusį įsigaleti Lenkijoje Tik 1306 m Psemislu pretendentus pavyko isvyti ir į Krokuvos sosta sedo Vladislovas Lokietka 1320 m jis buvo karunuotas Krokuvoje kaip Lenkijos karalius Tuo Krokuvos kunigaikstyste buvo panaikinta ir tapo Lenkijos karalystes dalimi Jos teritorijoje suformuota Krokuvos vaivadija NuorodosLenkijos karaliai