Krišpinas Kiršenšteinas (XVI a. vid.–1611 m.) – pirklys, didikų Krišpinų-Kiršenšteinų giminės Lietuvoje pradininkas, Raudonės pilies statytojas.
| Krišpinas Kiršenšteinas | |
|---|---|
| Krišpinai-Kiršenšteinai | |
| Krišpinas (herbas) | |
| Gimė | XVI a. vid. Prūsijos kunigaikštystė |
| Mirė | 1611 m. |
| Sutuoktinis (-ė) | Lauderbachaitė |
| Vaikai | Krišpinas Kiršenšteinas, Ana Deltuviškienė |
Biografija
Kilęs iš Prūsijos kunigaikštystės, į LDK atvyko XVI a. 7-ame dešimtmetyje. Žygimantas Augustas jam, kaip svetimšaliui, suteikė indigenatą (šalies pilietybę, bajorystę, prisiekus ištikimybę valstybei). Remiamas Vilniaus kašteliono ir Žemaičių seniūno Jono Chodkevičiaus, gavo išskirtines teises medienos ir miško produktų gamybai ir jų realizavimui Prūsijoje bei tapo vienu stipriausių miško verslininkų Lietuvoje. Istorinėje tradicijoje nurodoma, kad Žygimantas Augustas šiam pirkliui davė Raudonės valdą bei Blagoslavenstvą (Plokščius) prie Nemuno. Praturtėjęs iš prekybos, prie svarbiausios miško prekybos arterijos – Nemuno – XVI a. pabaigoje pasistatė Raudonės pilį.
Šeima
Buvo vedęs Lauderbachaitę, su ja turėjo du pilnametystės sulaukusius vaikus: dukrą Aną, kuri 1614 m. ištekėjo už Kauno vėliavininko Jono Deltuviškio, ir sūnų Pajūrio tijūną Krišpiną (Kristupą) Kiršenšteiną. Pastarojo sūnus Pajūrio tijūnas, Kauno maršalka, LDK didysis prievaizas, LDK iždininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas tapo Krišpinų-Kiršenšteinų giminės galios kūrėju: jo dėka Krišpinai-Kiršenšteinai XVII a. pab. pateko į įtakingiausių LDK giminių penketuką (po Sapiegų, Oginskių, Pacų ir Radvilų).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Krišpinas Kiršenšteinas, Kas yra Krišpinas Kiršenšteinas? Ką reiškia Krišpinas Kiršenšteinas?