Kristina Sabaliauskaitė

Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974 m.) – Lietuvos dailės istorikė, rašytoja. Vilniaus dailės akademijos garbės daktarė[1]

Kristina SabaliauskaitėGimė 1974 m. sausio 1 d. (52 metai)
Vilnius
Veikla rašytoja, dailės istorikėIšsilavinimas Menotyros mokslų daktarėAlma mater Vilniaus dailės akademijaŽinomas (-a) už „Silva Rerum“
„Petro Imperatorė“Žymūs apdovanojimai

2017 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

Svetainė

http://sabaliauskaite.com/

Biografija

redaguoti

Gimė Vilniuje, 2002–2010 m. dirbo Lietuvos dienraščio „Lietuvos rytas“ užsienio korespondente Londone. Kaip rašytoja išgarsėjo 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“.[2]

Apdovanojimai

redaguoti

Literatūriniai apdovanojimai

redaguoti
  • 2008 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už „Silva rerum“.
  • 2009 m. „Silva rerum“ išrinkta metų knyga.
  • 2011 m. „Silva rerum II“ išrinkta metų knyga.
  • 2015 m. Liudo Dovydėno literatūros premija už „Silva rerum III“ ir trilogjją.
  • 2016 m. lenkiškasis „Silva rerum“ leidimas (vert. Izabela Korybut-Daszkiewicz) pateko į Centrinės Europos Literatūros premijos „Angelus“ finalą.
  • 2017 m. portale 15min.lt „Silva rerum IV“ buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.
  • 2018 „Silva rerum“ tetralogija Šimtmečio knygų šimtuko sąraše atsidūrė 3 vietoje.
  • 2019 m. portale 15min.lt Petro Imperatorė buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.

Kiti apdovanojimai

redaguoti
  • 2011 m. Vilniaus miesto apdovanota „Šv. Kristoforu“ „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“.
  • 2015 m. Žurnalas „Stilius“ išrinko Sabaliauskaitę „2015-ųjų Lietuvos metų moterimi“
  • 2017 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
  • 2020 m. gavo Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardą rašytojai už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.[3]
  • 2021 Lietuvos ir Lenkijos Respublikų Seimų Abiejų Tautų Premija už kultūrinį ir politinį indėlį į abiejų valstybių bendradarbiavimą.[4]
  • 2023 m. Vilniaus miesto garbės pilietė.[5]

Bibliografija

redaguoti

Silva Rerum

redaguoti
  • Silva Rerum, romanas – Baltos Lankos, 2008 m.
  • Silva Rerum II, romanas – Baltos Lankos, 2011 m.
  • Silva Rerum III, romanas – Baltos Lankos, 2014 m.
  • Silva Rerum IV, romanas – Baltos Lankos, 2016 m.

Petro Imperatorė

redaguoti
  • Petro Imperatorė, romanas – Baltos Lankos, 2019 m.
  • Petro Imperatorė II, romanas – Baltos Lankos, 2021 m.

Kitos knygos

redaguoti
  • Danielius Dalba & kitos istorijos, trumpų istorijų rinkinys – Baltos Lankos, 2012 m.

Vertimai į kitas užsienio kalbas

redaguoti

Prancūziškai

  • L'Imperatrice de Pierre (I) – La Table Ronde (Gallimard), 2024 m. (vertė Marielle Vitureau)
  • L'Imperatrice de Pierre (II) – La Table Ronde (Gallimard), 2024 m. (vertė Marielle Vitureau bendradarbiaujant su autore)
  • L'Imperatrice de Pierre (I) – Gallimard Folio, 2024 m. (vertė Marielle Vitureau)
  • L'Imperatrice de Pierre (II) – Gallimard Folio, 2025 m. (vertė Marielle Vitureau bendradarbiaujant su autore)
Latviškai
redaguoti
  • Silva Rerum – Apgads Zvaigzne ABC, 2010 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum II – Apgads Zvaigzne ABC, 2012 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum III – Apgads Zvaigzne ABC, 2015 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum IV – Apgads Zvaigzne ABC, 2018 m. (vertė Dace Meiere)
  • Pētera imperatore (I) – Apgads Zvaigzne ABC, 2020 m. (vertė Dace Meiere)
  • Petera imperatore (II) - Apgads Zvaigzne ABC, 2022 m. (vertė Dace Meiere)
Lenkiškai
redaguoti
  • Silva Rerum – Znak, 2015 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum – Wydawnictwo Literackie, 2019 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum II – Wydawnictwo Literackie, 2018 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum III – Wydawnictwo Literackie, 2021 m. (vertė Kamil Pecela)
  • Silva Rerum IV – Wydawnictwo Literackie, 2023 m. (vertė Kamil Pecela)
  • Cesarzowa Piotra (I) – Wydawnictwo Literackie, 2025 m. (vertė Eliza Deszczyńska)
Angliškai
redaguoti
  • Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories, – Baltos Lankos, 2015 m. (vertė Romas Kinka)
Estiškai
redaguoti
  • Peetri keisrinna (I) – Varrak, 2021 m. (vertė Tiina Katel)
  • Peetri keisrinna (II) – Varrak, 2022 m. (vertė Tiina Katel)

Olandiškai

  • Peters keizerin (I) – Prometheus, 2021 m. (vertė Anita van der Molen)
  • Peters keizerin (II) - Prometheus, 2022 m. (vertė Anita van der Molen)

Slovėniškai

  • Petrova imperatorica (I), Založba Goga, 2021 m. (vertė Klemen Pisk)[6]
  • Petrova imperatorica (II), Založba Goga, 2022 m. (vertė Klemen Pisk)

Baltarusiškai

  • Silva rerum I, Vesna, Praha, 2025 m. (vertė Siarhej Shupa)
  • Silva rerum II, Vesna, Praha, 2025 m. (vertė Siarhej Shupa)
  • Silva rerum III, Vesna, Praha, 2026 m. (vertė Siarhej Shupa)
  • Silva rerum IV, Vesna, Praha, 2026 m. (vertė Siarhej Shupa)
  1. Kristina Sabaliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-27.
  2. 8 svetur gyvenantys Lietuvos kultūros veikėjai, kuriuos turėtumėte žinoti. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2024-06-27.
  3. Sabaliauskaitė, Kristina (2020-02-25). „Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (I)“. bernardinai.lt. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
  4. Skėrytė, Jūratė (2021-05-03). „Atsiimdama Abiejų Tautų premiją Sabaliauskaitė kritikavo žmogaus teisių padėtį: vietoje artimo meilės – neapykantos kalba“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
  5. Gutauskaitė, Irtautė (2023-01-18). „Rašytojai Sabaliauskaitei suteiktas Vilniaus garbės pilietės vardas“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
  6. https://www.goga.si/izdelek/petrova-imperatorica/

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kristina Sabaliauskaitė, Kas yra Kristina Sabaliauskaitė? Ką reiškia Kristina Sabaliauskaitė?