Krikščionių bažnyčia

Krikščionių Bažnyčia  – terminas, kuriuo apibūdinama tai, ką skirtingos laiko tikru krikščionių bendruomenės kūnu arba pirmine Jėzaus įsteigta institucija. Terminas „Krikščionių Bažnyčia“ mokslinėje bendruomenėje vartojamas kaip krikščionybės sinonimas, nepaisant to, kad ją sudaro kelios bažnyčios ar konfesijos, kurių daugelis laikosi doktrininio teiginio, kad egzistuoja tik „viena tikra bažnyčia“, atmetant kitas.

Daugeliui krikščionių protestantų krikščionių bažnyčią sudaro du komponentai: regimoji bažnyčia, institucijos, kuriose „tiktai skelbiamas Dievo žodis ir jo klausomasi, ir Kristaus įsteigti sakramentai“, taip pat neregimoji bažnyčia – visi „išganytieji“ (šiems taip pat esant regimosios bažnyčios nariais). Pagal šį neregimosios bažnyčios supratimą, „Krikščionių Bažnyčia“ (arba bažnyčia) nekalba apie konkrečią krikščionišką konfesiją, bet apima visus asmenis, kurie buvo išganyti., kurios laikosi kai kurie anglikonai, teigia, kad Bažnyčios, išsaugojusios , yra tikrosios Bažnyčios dalis. Tai kertasi su krikščionių ekleziologine pozicija, kurią konkrečiai krikščionių institucijai taiko Katalikų Bažnyčia, Stačiatikių Bažnyčia, , ir .

Lietuvių kalboje bažnyčiai nusakyti vartojamas skolinys iš senosios rusų k. божница, susijęs su žodžiu „Dievas“ (богъ). Naujajame Testamente bažnyčiai apibūdinti vartojamas kitokios reikšmės senovės graikų k. žodis ἐκκλησία (eklezija), kurio pradinė reikšmė – „susirinkimas“. Šis terminas pavartotas dviejose vietose Mato evangelijoje, 24 – Apaštalų darbuose, 58 – eilutėse, dviejose – laiško hebrajams eilutėse, vienoje – Jokūbo laiške, trijose – trečiajame Jono laiške ir 19 – Apreiškimo knygoje. Iš viso Naujojo Testamento tekste ἐκκλησία vartojamas 114 kartų, nors ne kiekvienu atveju tai reiškia bažnyčią. Žodis taip pat vartojamas vietinėms bendruomenėms, taip pat visiems tikintiesiems nusakyti. Lietuvių k. iš graikiškojo ἐκκλησία kilę žodžiai vartojami techninėje kalboje – „ekleziastinis“, „ekleziologija“.

Ankstyviausias užregistruotas krikščionybės termino vartojimas (sen. gr. Χριστιανισμός) priskiriamas ir siekia maždaug 100 m. e. m.

, pirmą kartą paminėti tekste 381 m., yra tai, kad Bažnyčia esanti , šventa, (visuotinė) ir (kilusi iš apaštalų).

Istorija

Krikščionių Bažnyčia susiformavo Romos Judėjoje ir buvo pagrįsta Jėzaus iš Nazareto, subūrusio savo mokinius, mokymu. Vėliau šie mokiniai tapo žinomi kaip „ krikščionys“. Anot keturių Evangelijų, Jėzus įsakė jiems skleisti jo mokymą visam pasauliui. Daugumai krikščionių Sekminių šventė (įvykis, įvykęs po Jėzaus ) reiškia Bažnyčios gimimo iškilmę po to, kai Šventoji Dvasia nusileido ant susirinkusių mokinių.

Krikščionybė atsirado iš , tačiau nuo pirmųjų krikščionybės dienų krikščionys priėmė ne žydus (vadinamuosius pagonis) nereikalaujant visiško žydų papročių (tokių kaip apipjaustymas) perėmimo. Yra manančių, kad konfliktas su greitai privedė prie krikščionių išvarymo iš Jeruzalės sinagogų.

Bažnyčia palaipsniui išplito visoje Romos imperijoje ir už jos ribų, savo maldos namus turėjusi tokiuose miestuose kaip Jeruzalė, Antiochija ir Edesa., nes krikščionys atsisakė aukoti ir priešinosi . Bažnyčia buvo legalizuota Romos imperijoje, neilgai trukus imperatoriai Konstantinas I ir Teodosijus I dar IV a. ją paskelbė .

Jau II a. krikščionys ėmė konfliktuoti su kitaip Jėzaus mokymą interpretuojančiais mokymais, juos laikydami eretiškais, ypač gnosticizmu ir montanizmu. to amžiaus pradžioje ir Irenėjus amžiaus pabaigoje vienybę su vyskupais laikė teisingo krikščionių tikėjimo išbandymu. IV a. įteisinus Bažnyčią, diskusijos tarp arianizmo ir trinitarizmo šalininkų, kadangi skirtingi imperatoriai palankiai vertino vieną ar kitą pusę, tapo dideliu ginčų objektu.

Literatūra

• Elwell, Walter; Comfort, Philip Wesley (2001). Tyndale Bible Dictionary. Tyndale House Publishers. ISBN 0-8423-7089-7.

Šaltiniai

1. „The Original Christian Church“ (anglų). . Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
2. Weaver, Jonathan (1900). Christian Theology: A Concise and Practical View of the Cardinal Doctrines and Institutions of Christianity. United Brethren Publishing House.
3. „What do Catholics believe?“ (anglų). . Nuoroda tikrinta 2021-06-29.
4. „Eastern Orthodox Church“ (anglų). BBC. 2008-06-11. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
5. Ehrman, Bart D. (2018-05-29). „Inside the Conversion Tactics of the Early Christian Church“ (anglų). History. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
6. The Oxford Dictionary of the Christian Church (3rd leid.). Oxford University Press. 1997. ISBN 0-19-211655-X.
7. McGrath, Alister E. (2016-08-04). Christian Theology: An Introduction. John Wiley & Sons. ISBN 978-1-118-87443-1.
8. Schaff, Philip (1910). History of the Christian Church. .
9. Kinsman, Frederick Joseph (1924). Americanism and Catholicism. Longman.
10. „The Church“ (anglų). Katalikų enciklopedija. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-06-27.
11. Entry for Strong’s #1577 – ἐκκλησία – StudyLight.org. Bible Lexicons – Old / New Testament Greek Lexical Dictionary. Retrieved October 20, 2019.
12. „Ekklesia: A Word Study“. Acu.edu. Suarchyvuotas originalas 2006-09-03. Nuoroda tikrinta 2013-09-03.
13. McKim, Donald K., Westminster Dictionary of Theological Terms, Westminster John Knox Press, 1996
14. Elwell & Comfort 2001.
15. Louis Berkhof, Systematic Theology (Londonas: , 1949), 572.
16. „Pentecost | Christianity“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2016-11-04.
17. „Religions - Christianity: Pentecost“. bbc.co.uk. British Broadcasting Corporation (BBC). Nuoroda tikrinta 2016-11-04.
18. Milavec, Aaron (2007). Salvation is from the Jews (John 4:22): Saving Grace in Judaism and Messianic Hope in Christianity. Liturgical Press. ISBN 9780814659892.
19. „Pentecost (Whitsunday)“. . Tikrinta 2016 m. lapkričio 4 d.
20. An Overview of Christian History, Catholic Resources for Bible, Liturgy, and More
21. Donald H. Frew, Harran: Last Refuge of Classical Paganism Colorado State University Pueblo „The Virtual Pomegranate“. Nuoroda tikrinta 2007-05-19.
22. From Jesus to Christ: Maps, Archaeology, and Sources: Chronology, PBS, tikrinta 2007 m. gegužės 19 d.
23. Michael DiMaio, Jr., Robert Frakes, Constantius II (337–361 A.D.), De Imperatoribus Romanis: An Online Encyclopedia of Roman Rulers and their Families
24. Michael Hines, Constantine and the Christian State, Church History for the Masses