Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Krikščionybės plačiausiai p
Krikščionybė Lietuvoje
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Krikščionybės, plačiausiai paplitusios religijos Lietuvoje, istorija oficialiai skaičiuojama nuo 1387 m.
Krikščionybės pradžia
Nežymus krikščionybės skverbimasis į Lietuvos kraštą prasidėjo dar X a., tačiau sustiprėjo XIII a., kartu su Lietuvos valstybės iškilimu. Siekiant apkrikštyti baltų kraštus, buvo įkurti kryžiuočių ir kalavijuočių(Livonijos) ordinai. Prisidengdami krikščionybės platinimu, šie ordinai nuolat užpuldinėjo ir Lietuvą. 1236 m. Saulės mūšyje lietuviai skaudžiai sumušė kalavijuočius. Norėdamas išsilaikyti, kalavijuočių ordinas susijungė su kryžiuočių ordinu Prūsijoje. Europos riteriai kryžiuočiams padėjo užimti prūsus, tad juos nugalėjęs, kryžiuočių ordinas kartu su Livonijos ordinu stengėsi užimti ir Lietuvą.
Krikščionybės įsitvirtinimas
Norėdamas apsaugoti Lietuvos valstybę nuo priešo - Livonijos ordino - Lietuvos karalius Mindaugas sutiko apsikrikštyti. Mindaugo, jo šeimos, bei būrio dvariškių krikštas įvyko 1251 m. Šie metai laikomi oficialiais krikščionybės įvedimo Lietuvoje metais. Tačiau 1263 m. po karaliaus Mindaugo mirties krikščionybė Lietuvoje vėl pradėjo silpti ir išgyveno sunkius laikus.
Galutinis Lietuvos krikštas įvyko tik atėjus į valdžią Jogailai, kuris, vesdamas Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažadėjo apsikrikštyti pats, bei apkrikštyti visą Lietuvą. Krikštą jis su savo broliais priėmė 1386 m. vasario 15 d. Kitais metais Jogaila atvyko į Vilnių su būriu lenkų ponų ir kunigų krikštyti Lietuvą. Kelis kartus vadovas nuvyko į šalies gilumą, kur irgi krikštijo žmones. Ilgiausiai - iki 1413 m. liko neapkrikštyti žemaičiai. Vytautas ir Jogaila, susirūpinę žemaičių krikštu, patys nuvyko į Žemaitiją, kur dalyvavo krikštijant būrius žmonių bei aiškinant jiems tikėjimo tiesas.
Prieš pradedant krikštyti buvo sugriautos senovės lietuvių tikėjimo šventyklos, užgesinta amžinoji ugnis, iškirsti šventais laikomi medžiai, giraitės ir išnaikinti namie gerbti žalčiai. Sunaikinus buvusio tikėjimo šventoves ir kultą, pradėtos steigti katalikiškos parapijos, vyskupijos. Vytautas, likęs vieninteliu Lietuvos valdovu ir toliau rūpinosi stiprinti krikščionybę Lietuvoje. Etnografinėje Lietuvoje jis pastatė apie 26 bažnyčias, o kitose vietose apie 7. Nors pakrikštyti, žmonės kreipdavosi ir į ankstesniuosius dievus. Iki pat XVI a. katalikų bažnyčios padėtis LDK nebuvo gera. Didžiausia problema vis dar išliko lietuviškai kalbančių kunigų, žinių ir lietuviškų pamokymų apie naująjį tikėjimą trūkumas, nepakankamas bažnyčių ir parapijų tinklas, netinkama dvasiškių skyrimo tvarka, kadangi iki pat 1795 m. Lietuvos vyskupijos administraciniu požiūriu buvo pavaldžios Gniezno bažnytinei provincijai.
Protestantizmo įtaka
Protestantizmas, nuo 1517 m. plitęs Vokietijoje, greitai pasirodė ir Lietuvoje. Protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris propagavo Biblijos skaitymą balsu, psalmių giedojimą, liturgiją liaudies kalba. Tai paskatino Biblijos ir kitų religinių tekstų vertimus į vietinių tautų kalbas. Žymiausia reformacijos rėmėja Lietuvoje buvo kunigaikščių Radvilų giminė. Mikalojaus Radvilos Juodojo rūpesčiu visa Biblija, vadinamoji , dedikuota Karaliui Žygimantui Augustui, pirmą kartą buvo išversta į lenkų kalbą ir išspausdinta 1563 m. Brastoje (Breste). Kartu imta rūpintis ir nekilmingųjų raštingumu, lietuvių kalba. Čia pasidarbavo Abraomas Kulvietis ir Martynas Mažvydas , pirmosios lietuviškos knygos - Katekizmo autorius. Pirmasis visą Bibliją į lietuvių kalbą 1579 - 1590 m. išvertė liuteronų kunigas Jonas Bretkūnas (1536-1602).
Radvilos ir kiti bajorai buvo kalvinizmo atšakos išpažinėjai. Protestantizmas pirmiausia plito tarp didikų ir bajorų - raštingos visuomenės dalies. Juos protestantizmas traukė sąžinės laisve, didesne asmens atsakomybe ir teisėmis, kritiniu mąstymu. Menkai išsilavinę lenkakalbiai LDK katalikų kunigai buvo nepajėgūs nei intelektualiai patarnauti išsilavinusiai, europietiškų pažiūrų ir užmojų LDK diduomenei, nei dvasiškai - lietuviakalbiams valstiečiams. Antroje XVI a. pusėje beveik visi bajorai ir didikai tapo protestantais. Protestantizmą vis dėlto silpnino susiskaldymas . LDK būta liuteronų, kalvinistų ir arijonų, bei mažesnių pakraipų protestantų.
Kontrreformacija
Protestantizmas palaipsniui plėtėsi, tačiau jo įsigalėjimą sutrukdė kontrreformacija . Katalikybės persvarai reikšmės turėjo keli veiksniai:
- Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis . Skatino Karalių Žygimantą Senąjį imtis represijų prieš protestantus. 1542 m. jo iniciatyva buvo uždaryta pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, kurią 1539 m. Vilniuje įsteigė Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.
- Visuotinis Bažnyčios Tridento susirinkimas (1545-1563). Jame aiškiai iškelti katalikų ir protestantų mokslo skirtumai, priimti svarbūs bažnytinės drausmės ir tvarkos nuostatai, kuriuos pradėjo vykdyti vyskupai.
- Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją. 1569 metais atvykę jėzuitai perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, rūpinosi neatsilikti nuo protestantų knygų leidyboje bei švietime ir Vilniuje pastatė kolegiją, 1577 m. pervarkytą į Vilniaus universitetą.
- katalikiškų mokyklų bei seminarijų steigimas, lietuviškų katalikiškų knygų pasirodymas, lietuviškai kalbančių kunigų padaugėjimas.
- ATR karaliaus Žygimanto Vazos apsisprendimas katalikybės naudai.
Tarp katalikų ir protestantų Lietuvoje kova vyko apie 150 m. Bet čia ji nebuvo tokia arši ir kruvina, kaip kituose kraštuose.
Carinės Rusijos metais
Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo, LDK ir tuo pačiu etnografinė Lietuva pateko į carinės Rusijos priespaudą. Žuvus valstybei, netekus politinių bei religinių laisvių, labai pasikeitė Katalikų Bažnyčios ir pačių katalikų padėtis buvusios LDK teritorijoje, tame tarpe - etnografinėje Lietuvoje. Pirmiausia caro valdžia nusavino Unitų bei Katalikų bažnyčių turtus ir išdalino stačiatikių vyskupams, jų kunigams, cerkvinėms mokykloms, remdama rusinimo darbą. Tarp 1831 ir 1893 m. visoje Lietuvoje uždaryti 352 vienuolynai. Atimtas bažnyčias pavertė cerkvėmis, vienuolynus - sandėliais. 1893 m. įvyko Rusijos imperijos administracijos susidorojimas Kražiuose su Kražių parapijos tikinčiaisiais, vadinamosios Kražių skerdynės. Tikintieji pasipriešino valdžiai, nusprendusiai uždaryti ir nugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, panaikinti kapines. Rusų carinė valdžia kišosi į vyskupų bei kunigų, taip pat kunigų seminarijų darbą.
Tačiau etnografinė Lietuva visgi išliko katalikiška ir lietuviška. Tautą drąsino ir išminties bei tikėjimo davė išmintimi ir diplomatiniais gabumais pasižymėję vyskupai Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Mečislovas Paliulionis. Spaudos draudimo metais slapta buvo leidžiama katalikiška spauda: „Tėvynės sargas“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“.
Katalikų bažnyčia nepriklausomoje Lietuvoje
Popiežius Pijus XI 1926 m. savo raštu „Lithuanorum gente“ įsteigė pirmąją Lietuvos bažnytinę provinciją. Bažnyčia Lietuvoje pasidarė vienetas, turįs tiesioginį ryšį su katalikybės centru Romoje. Lietuvos katalikybės provincija per keliolika metų išaugo ir sustiprėjo. 1940 m. ji turėjo dvi arkivyskupijas - Vilniaus ir Kauno ir vyskupijas. Apskritai nuo 1914 m. iki 1940 m. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje padarė žymią pažangą. Vyskupijų skaičius padidėjo tris, o vyskupų - keturis kartus. Kunigų padaugėjo 41 %, o auklėtinių kunigų seminarijoje padaugėjo keturgubai. 1940 m. visoje Lietuvoje buvo 1202 bažnytiniai pastatai. Įvairiose vienuolijose buvo apie 900 seselių vienuolių ir apie 500 brolių vienuolių.
Okupacijos metu
Nepriklausomos Lietuvos religinį ir kultūrinį gyvenimą sugriovė bolševikų okupacija. Ką tik legalizuota komunistų partija ėmė reikalauti atskirti Bažnyčią nuo valstybės. 1940 m. birželio 20 d. švietimo ministras Antanas Venclova uždraudė dėstyti tikybą visų rūšių mokyklose ir pašalino iš jų kapelionus. Iš klasių liepė pašalinti kryžius ir patriotinius paveikslus. Taip pat uždarė visas religines, kultūrines ir tautines organizacijas, veikusias prieš 1940 m. birželio 15 d., jų archyvus ir turtą pagrobė, o narius netrukus suėmė ir ištrėmė.
Bolševikinė valdžia panaikino laisvą spaudą: visus religinio-patriotinio turinio laikraščius ir žurnalus. Nors Lietuvoj katalikų ir tikinčiųjų buvo absoliuti dauguma, per daugelį valdymo metų rusai teleido išspausdinti du krikščioniško turinio kalendorius ir vieną maldaknygę. Okupantai persekiojo, trėmė, į kalėjimus sodino vyskupus, kunigus ir Lietuvos šviesuomenę. Tačiau tikintieji nepasidavė. Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios į Bažnyčios teisių sąjūdį vis aktyviau ėmė įsitraukti pasauliečiai. Pirmosios masinės peticijos pademonstravo Bažnyčios galimybes mobilizuoti tikinčiuosius atviram protestui.
Daug dėmesio buvo sutelkta į pogrindinės spaudos leidybą. Nuo 1972 m. pradėtas leisti vienas žymiausių to meto katalikiškų laikraščių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Šio leidinio tikslas - informuoti žmones apie tikinčiųjų teisių pažeidimus. Taigi „Kronika“ sėkmingai griovė informacijos monopolį, kurio išlaikymas buvo vienas svarbiausių režimo stiprybės šaltinių. Ėjo ir daugiau katalikiškos pakraipos leidinių: „Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“, „Tiesos kelias“ ir kiti. Juose propaguojama krikščioniška pasaulėžiūra, raginama išlaikyti tikėjimą.
Bažnyčios atgimimas
1988–1990 m. kelta sąžinės ir religijos laisvės tema bei visuotinis sąjūdis paskatino tiek tautos, tiek bažnyčios atgimimą. 1990 m. birželio 12 d. priimtas Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje Restitucijos aktas, kuriuo vyraujančiai religijai pripažįstamas vaidmuo, turėtas iki sovietinės okupacijos. 1990 m. birželio 14 d. pasirašytas Lietuvos paaukojimo Švč. Jėzaus širdžiai aktas simboliškai patvirtino Bažnyčios ir valstybės sutarimą, krikščionišką pilietinės raidos orientaciją. Šventasis sostas Bažnyčios padėties Lietuvoje kaitą įvertino kiek anksčiau pripažindamas, kad vyskupijų valdymas jau vyksta be valdžios kišimosi.
Šaltiniai
- „2001 M. SURAŠYMAS: ROMOS KATALIKŲ DAUGIAUSIA”, Lietuvos statistikos departamento pranešimas spaudai Nr. 7/02, 2002 m. lapkričio 7 d. Archyvuota kopija 2009-12-29 iš Wayback Machine projekto.
- Valerijonas Protasevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 456
Literatūros sąrašas
- Jonas Gutauskas. Krikščionybė Lietuvoje. Tikybos vadovėlis. - Kaunas, 1992.
- Sud. Vytautas Ališauskas. Krikščionybės istorija Lietuvoje. - Vilnius, 2006. - ISBN 9955-656-18-2
Nuorodos
- Krikščionybės Lietuvoje istoriniai faktai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krikščionybė Lietuvoje, Kas yra Krikščionybė Lietuvoje? Ką reiškia Krikščionybė Lietuvoje?
Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Krikscionybes placiausiai paplitusios religijos Lietuvoje istorija oficialiai skaiciuojama nuo 1387 m Krikscionybes pradziaNezymus krikscionybes skverbimasis į Lietuvos krasta prasidejo dar X a taciau sustiprejo XIII a kartu su Lietuvos valstybes iskilimu Siekiant apkrikstyti baltu krastus buvo įkurti kryziuociu ir kalavijuociu Livonijos ordinai Prisidengdami krikscionybes platinimu sie ordinai nuolat uzpuldinejo ir Lietuva 1236 m Saules musyje lietuviai skaudziai sumuse kalavijuocius Noredamas issilaikyti kalavijuociu ordinas susijunge su kryziuociu ordinu Prusijoje Europos riteriai kryziuociams padejo uzimti prusus tad juos nugalejes kryziuociu ordinas kartu su Livonijos ordinu stengesi uzimti ir Lietuva Krikscionybes įsitvirtinimasJano Mateikos Jan Matejko paveikslas Lietuvos krikstas Noredamas apsaugoti Lietuvos valstybe nuo prieso Livonijos ordino Lietuvos karalius Mindaugas sutiko apsikrikstyti Mindaugo jo seimos bei burio dvariskiu krikstas įvyko 1251 m Sie metai laikomi oficialiais krikscionybes įvedimo Lietuvoje metais Taciau 1263 m po karaliaus Mindaugo mirties krikscionybe Lietuvoje vel pradejo silpti ir isgyveno sunkius laikus Galutinis Lietuvos krikstas įvyko tik atejus į valdzia Jogailai kuris vesdamas Lenkijos karalaite Jadvyga pazadejo apsikrikstyti pats bei apkrikstyti visa Lietuva Kriksta jis su savo broliais prieme 1386 m vasario 15 d Kitais metais Jogaila atvyko į Vilniu su buriu lenku ponu ir kunigu krikstyti Lietuva Kelis kartus vadovas nuvyko į salies giluma kur irgi krikstijo zmones Ilgiausiai iki 1413 m liko neapkrikstyti zemaiciai Vytautas ir Jogaila susirupine zemaiciu krikstu patys nuvyko į Zemaitija kur dalyvavo krikstijant burius zmoniu bei aiskinant jiems tikejimo tiesas Pries pradedant krikstyti buvo sugriautos senoves lietuviu tikejimo sventyklos uzgesinta amzinoji ugnis iskirsti sventais laikomi medziai giraites ir isnaikinti namie gerbti zalciai Sunaikinus buvusio tikejimo sventoves ir kulta pradetos steigti katalikiskos parapijos vyskupijos Vytautas likes vieninteliu Lietuvos valdovu ir toliau rupinosi stiprinti krikscionybe Lietuvoje Etnografineje Lietuvoje jis pastate apie 26 baznycias o kitose vietose apie 7 Nors pakrikstyti zmones kreipdavosi ir į ankstesniuosius dievus Iki pat XVI a kataliku baznycios padetis LDK nebuvo gera Didziausia problema vis dar isliko lietuviskai kalbanciu kunigu ziniu ir lietuvisku pamokymu apie naujajį tikejima trukumas nepakankamas baznyciu ir parapiju tinklas netinkama dvasiskiu skyrimo tvarka kadangi iki pat 1795 m Lietuvos vyskupijos administraciniu poziuriu buvo pavaldzios Gniezno baznytinei provincijai Protestantizmo įtakaRadvilu Biblijos 1563 m titulinis puslapis Protestantizmas nuo 1517 m plites Vokietijoje greitai pasirode ir Lietuvoje Protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris propagavo Biblijos skaityma balsu psalmiu giedojima liturgija liaudies kalba Tai paskatino Biblijos ir kitu religiniu tekstu vertimus į vietiniu tautu kalbas Zymiausia reformacijos remeja Lietuvoje buvo kunigaiksciu Radvilu gimine Mikalojaus Radvilos Juodojo rupesciu visa Biblija vadinamoji dedikuota Karaliui Zygimantui Augustui pirma karta buvo isversta į lenku kalba ir isspausdinta 1563 m Brastoje Breste Kartu imta rupintis ir nekilminguju rastingumu lietuviu kalba Cia pasidarbavo Abraomas Kulvietis ir Martynas Mazvydas pirmosios lietuviskos knygos Katekizmo autorius Pirmasis visa Biblija į lietuviu kalba 1579 1590 m isverte liuteronu kunigas Jonas Bretkunas 1536 1602 Radvilos ir kiti bajorai buvo kalvinizmo atsakos ispazinejai Protestantizmas pirmiausia plito tarp didiku ir bajoru rastingos visuomenes dalies Juos protestantizmas trauke sazines laisve didesne asmens atsakomybe ir teisemis kritiniu mastymu Menkai issilavine lenkakalbiai LDK kataliku kunigai buvo nepajegus nei intelektualiai patarnauti issilavinusiai europietisku paziuru ir uzmoju LDK diduomenei nei dvasiskai lietuviakalbiams valstieciams Antroje XVI a puseje beveik visi bajorai ir didikai tapo protestantais Protestantizma vis delto silpnino susiskaldymas LDK buta liuteronu kalvinistu ir arijonu bei mazesniu pakraipu protestantu KontrreformacijaProtestantizmas palaipsniui pletesi taciau jo įsigalejima sutrukde kontrreformacija Katalikybes persvarai reiksmes turejo keli veiksniai Vilniaus vyskupas Povilas Alseniskis Skatino Karaliu Zygimanta Senajį imtis represiju pries protestantus 1542 m jo iniciatyva buvo uzdaryta pirmoji Lietuvos aukstoji mokykla kuria 1539 m Vilniuje įsteige Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis Visuotinis Baznycios Tridento susirinkimas 1545 1563 Jame aiskiai iskelti kataliku ir protestantu mokslo skirtumai priimti svarbus baznytines drausmes ir tvarkos nuostatai kuriuos pradejo vykdyti vyskupai Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevicius pakviete Jezuitu ordina kovoti pries reformacija 1569 metais atvyke jezuitai pereme Vilniaus ir Varniu kunigu seminarijas rupinosi neatsilikti nuo protestantu knygu leidyboje bei svietime ir Vilniuje pastate kolegija 1577 m pervarkyta į Vilniaus universiteta katalikisku mokyklu bei seminariju steigimas lietuvisku katalikisku knygu pasirodymas lietuviskai kalbanciu kunigu padaugejimas ATR karaliaus Zygimanto Vazos apsisprendimas katalikybes naudai Tarp kataliku ir protestantu Lietuvoje kova vyko apie 150 m Bet cia ji nebuvo tokia arsi ir kruvina kaip kituose krastuose Carines Rusijos metaisPo treciojo Lietuvos Lenkijos padalijimo LDK ir tuo paciu etnografine Lietuva pateko į carines Rusijos priespauda Zuvus valstybei netekus politiniu bei religiniu laisviu labai pasikeite Kataliku Baznycios ir paciu kataliku padetis buvusios LDK teritorijoje tame tarpe etnografineje Lietuvoje Pirmiausia caro valdzia nusavino Unitu bei Kataliku baznyciu turtus ir isdalino staciatikiu vyskupams ju kunigams cerkvinems mokykloms remdama rusinimo darba Tarp 1831 ir 1893 m visoje Lietuvoje uzdaryti 352 vienuolynai Atimtas baznycias paverte cerkvemis vienuolynus sandeliais 1893 m įvyko Rusijos imperijos administracijos susidorojimas Kraziuose su Kraziu parapijos tikinciaisiais vadinamosios Kraziu skerdynes Tikintieji pasipriesino valdziai nusprendusiai uzdaryti ir nugriauti Kraziu Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo baznycia panaikinti kapines Rusu carine valdzia kisosi į vyskupu bei kunigu taip pat kunigu seminariju darba Taciau etnografine Lietuva visgi isliko katalikiska ir lietuviska Tauta drasino ir isminties bei tikejimo dave ismintimi ir diplomatiniais gabumais pasizymeje vyskupai Motiejus Valancius Antanas Baranauskas Mecislovas Paliulionis Spaudos draudimo metais slapta buvo leidziama katalikiska spauda Tevynes sargas Zemaiciu ir Lietuvos apzvalga Kataliku baznycia nepriklausomoje LietuvojePopiezius Pijus XI 1926 m savo rastu Lithuanorum gente įsteige pirmaja Lietuvos baznytine provincija Baznycia Lietuvoje pasidare vienetas turįs tiesioginį rysį su katalikybes centru Romoje Lietuvos katalikybes provincija per keliolika metu isaugo ir sustiprejo 1940 m ji turejo dvi arkivyskupijas Vilniaus ir Kauno ir vyskupijas Apskritai nuo 1914 m iki 1940 m Kataliku Baznycia Lietuvoje padare zymia pazanga Vyskupiju skaicius padidejo tris o vyskupu keturis kartus Kunigu padaugejo 41 o aukletiniu kunigu seminarijoje padaugejo keturgubai 1940 m visoje Lietuvoje buvo 1202 baznytiniai pastatai Įvairiose vienuolijose buvo apie 900 seseliu vienuoliu ir apie 500 broliu vienuoliu Okupacijos metuNepriklausomos Lietuvos religinį ir kulturinį gyvenima sugriove bolseviku okupacija Ka tik legalizuota komunistu partija eme reikalauti atskirti Baznycia nuo valstybes 1940 m birzelio 20 d svietimo ministras Antanas Venclova uzdraude destyti tikyba visu rusiu mokyklose ir pasalino is ju kapelionus Is klasiu liepe pasalinti kryzius ir patriotinius paveikslus Taip pat uzdare visas religines kulturines ir tautines organizacijas veikusias pries 1940 m birzelio 15 d ju archyvus ir turta pagrobe o narius netrukus sueme ir istreme Bolsevikine valdzia panaikino laisva spauda visus religinio patriotinio turinio laikrascius ir zurnalus Nors Lietuvoj kataliku ir tikinciuju buvo absoliuti dauguma per daugelį valdymo metu rusai teleido isspausdinti du krikscionisko turinio kalendorius ir viena maldaknyge Okupantai persekiojo treme į kalejimus sodino vyskupus kunigus ir Lietuvos sviesuomene Taciau tikintieji nepasidave Nuo astuntojo desimtmecio pradzios į Baznycios teisiu sajudį vis aktyviau eme įsitraukti pasaulieciai Pirmosios masines peticijos pademonstravo Baznycios galimybes mobilizuoti tikinciuosius atviram protestui Daug demesio buvo sutelkta į pogrindines spaudos leidyba Nuo 1972 m pradetas leisti vienas zymiausiu to meto katalikisku laikrasciu Lietuvos kataliku baznycios kronika Sio leidinio tikslas informuoti zmones apie tikinciuju teisiu pazeidimus Taigi Kronika sekmingai griove informacijos monopolį kurio islaikymas buvo vienas svarbiausiu rezimo stiprybes saltiniu Ėjo ir daugiau katalikiskos pakraipos leidiniu Ausra Dievas ir Tevyne Rupintojelis Tiesos kelias ir kiti Juose propaguojama krikscioniska pasauleziura raginama islaikyti tikejima Baznycios atgimimas1988 1990 m kelta sazines ir religijos laisves tema bei visuotinis sajudis paskatino tiek tautos tiek baznycios atgimima 1990 m birzelio 12 d priimtas Kataliku Baznycios padeties Lietuvoje Restitucijos aktas kuriuo vyraujanciai religijai pripazįstamas vaidmuo turetas iki sovietines okupacijos 1990 m birzelio 14 d pasirasytas Lietuvos paaukojimo Svc Jezaus sirdziai aktas simboliskai patvirtino Baznycios ir valstybes sutarima krikscioniska pilietines raidos orientacija Sventasis sostas Baznycios padeties Lietuvoje kaita įvertino kiek anksciau pripazindamas kad vyskupiju valdymas jau vyksta be valdzios kisimosi Saltiniai 2001 M SURASYMAS ROMOS KATALIKŲ DAUGIAUSIA Lietuvos statistikos departamento pranesimas spaudai Nr 7 02 2002 m lapkricio 7 d Archyvuota kopija 2009 12 29 is Wayback Machine projekto Valerijonas Protasevicius Tarybu Lietuvos enciklopedija T 3 Masaitis Simno Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 psl 456Literaturos sarasasJonas Gutauskas Krikscionybe Lietuvoje Tikybos vadovelis Kaunas 1992 Sud Vytautas Alisauskas Krikscionybes istorija Lietuvoje Vilnius 2006 ISBN 9955 656 18 2NuorodosKrikscionybes Lietuvoje istoriniai faktai