Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kremzlinės žuvys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Chondrichthyes | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Kremzlinės žuvys (Chondrichthyes) – stuburinių klasė.
Šiai klasei priklauso rykliai, rajožuvės ir chimeros. Vyraujanti kūno forma yra verpstiška, pritaikyta greitai plaukti. Tokie yra jūrų pelaginėje zonoje gyvenantys rykliai. Jų pagrindinis judėjimo organas yra raumeninga heterocerkinė uodega, o neporiniais ir poriniais pelekais palaikoma ir keičiama plaukimo kryptis. Priešybę rykliams sudaro jūrų dugne gyvenančios rajožuvės. Jų kūnas suplotas iš nugaros į pilvo pusę, o uodega nusmailėjusi, todėl pagrindinis plaukimo organas – didžiuliai horizontalūs krūtininiai pelekai. Snukio gale kyšo šnipas – rostrumas. Žiotys yra snukio apačioje. Prieš žiotis yra pora šnervių.
Oda ir jos dariniai
Odos epidermis daugiasluoksnis, po juo yra storas koriumas. Epidermyje gausu vienaląsčių gleivinių liaukų. Būdingiausias kremzlinių žuvų odos darinys – plakoidiniai žvynai. Jie formuojasi koriume. Žvynas tvirtai laikosi odoje rombo formos pamatine plokštele, nuo kurios į išorę kyšo pasviręs atgal labai kietas aštrus dantukas. Plakoidinio žvyno viduje yra jungiamasis audinys su kraujo kapiliarais. Pamatinė plokštelė kaulinė, o dantukas sudarytas iš dentino. Dantuko viršūnę dengia mažai organinės medžiagos turinti ektoderminės kilmės emalis – tai kiečiausia plakoidinio žvyno dalis. Visai susiformavęs žvynas nustoja augti ir iškrinta, o jį pakeičia naujas žvynas. Plakoidiniai žvynai dengia visą ryklio kūną. Chimerų ir daugelio rajožuvių žvynai redukuoti, tačiau nugarinių pelekų pradžioje kartais būna išlikę po didelį aštrų spyglį – tai labai pakitę plakoidiniai žvynai.
Skeletas
Skeletas kremzlinis. Jame dažnai susidaro kietų kalcio karbonato grūdelių, todėl skeletas tampa mechaniškai atsparesnis.
Stubure yra liemeninė ir uodeginė dalys. Slanksteliai amficeliniai. Pro siaurą kiekvieno tokio slankstelio kūno kiaurymę eina chorda. Iš jos susiformavusi stora skaidulinė plėvelė kremzlėja – tai būdinga tik kremzlinėms žuvims. Virš slankstelių yra viršutiniai kremzliniai lankai. Jie kairiuoju ir dešiniuoju pečiais remiasi į slankstelio kūną, o tarp tų lankų dar yra nedidelės viršutinės intarpinės kremzlės. Jos kartu su viršutiniais lankais sudaro sandarų kanalą, kuriame telpa nugaros smegenys.
Stuburo uodeginės dalies slanksteliai turi apatinius lankus bei nedideles apatines intarpines kremzles. Apatiniai lankai saugo nugarinės aortos uodeginę dalį. Liemeninėje dalyje apatinių lankų elementai styro į šonus ir prie jų galų prisitvirtinę trumpi šonkauliai.
Chimerų ašinis skeletas paprastesnis. Chorda visiškai išsivysčiusi, nes viršutiniai ir apatiniai lankai jos dar nevaržo, todėl slankstelių kūnai dar nesusiformavę.
Kaukolė. Kremzlinė. Skirstoma į smegeninę (ašinę) ir visceralinę dalis. Smegeninė dalis iš visų pusių gaubia galvos smegenis. Tik jos viršutinėje pusėje yra nedidelė angelė, padengta jungiamuoju audiniu. Kaukolės priekis ištįsęs į rostrumą. Prie jos apačios yra pora nosinių kapsulių. Į kaukolės užpakalinės dalies šonus įaugusios ausinės kapsulės, o kaukolės vidurinės dalies šonų įlinkiai virsta akiduobėmis, kuriose priglunda akys.
Visceralinis skeletas lankais juosia žarnyno priekinę dalį – ryklę. Šį skeletą sudaro žandinis lankas, poliežuvinis lankas ir 5-7 žiauniniai lankai. Į priekį nuo žandinio lanko daugelis ryklių turi iki dviejų porų lūpinių kremzlių. Stipriausiai išsivystęs žandinis lankas, funkcionuojantis kaip ryklio žandų aparatas. Jis sudarytas iš porinių (kairiųjų ir dešiniųjų) kremzlių. Poliežuvinis lankas yra tuoj už žandinio – jo viršutinis segmentas – tai pakabinė kremzlė, kuri jungia ryklio žandų aparatą prie smegeninės kaukolės ausinės srities. Apatinis lanko porinis segmentas yra hioidas. Lanko apačioje abu hioidus jungia neporinė kopulė. Žiauniniai lankai sudėtingiausi. Jų šoninės šakos turi po 4 segmentus. Be to, kiekvieno lanko apačioje yra po neporinę kopulę. Prie žiauninių lankų, kaip ir prie poliežuvinio, prisitvirtinę kremzliniai žiauninių pertvarų spinduliai.
Ryklio krūtininiai pelekai dideli, horizontalūs, funkcionuoja kaip giluminiai vairai. Pelekas prisitvirtinęs prie lanko pavidalo kremzlinės pečių juostos trimis pamatinėmis kremzlėmis. Į jas remiasi kremzliniai stipinai, o peleko galui lankstumo reikia stangrūs siūlai – elastotrichijos. Ryklio uodeginis pelekas yra heterocerkarinis – stuburo galas užlinkęs į viršutinę ilgesnę to peleko skiautę. Tai galingas plaukiojimo organas. Rajožuvių uodega laiba, plaukiojimui neturi reikšmės, užtat krūtininiai pelekai labai platūs, jai mojuodama žuvis plaukia. Paprasčiausios sandaros yra nugariniai ir analinis pelekai. Juose taip pat yra vidinis skeletas iš lygiagrečiai išsidėsčiusių kremzlinių stipinų.
Nervų sistema ir jutimo organai
Specifiški ryklių jutimo organai – Lorencinio ampulės. Jos gausiai išsidėsčiusios ant snukio. Tai pailgi vamzdeliai, kurių vienas galas atsiveria į išorę, o kitas – išsiplėtęs į ampulę su antrinėmis juntamosiomis ląstelėmis. Todėl rykliai ypač jautriai reaguoja į elektrinius dirginimus.
Uoslės organai – tai pora uodžiamųjų maišų, atsiveriančių šnervėmis snukio apačioje prieš žiotis. Turi gerai išsivysčiusias akis. Pusiausvyros ir klausos organų abu plėviniai labirintai susisiekia su viršugalviu pora endolimfinių kanalų. Galvos smegenys gerai išsivysčiusios. Ypač stambios priekinių smegenų uodžiamosios skiautės.
Virškinimo organai
Daugumos ryklių dantys aštrūs, išsidėstę eilėmis. Rajožuvių dantys buki. Ryklių skrandis labai didelis. Vidurinė žarna trumpa ir stora, su gerai išsivysčiusia spiraline raukšle viduje, todėl padidėjęs bendras rezorbcinis paviršius. Šios žarnos pradžioje atsiveria labai stambios kepenys, taip pat kasa. Kadangi rykliai visai neturi plaukimo pūslės, tai kepenys turi ir hidrostatinę reikšmę. Užpakalinė žarna tiesi ir trumpa, atsiveria į kloaką.
Kvėpavimo organai
Sudaryti iš ryklės šonuose esančių žiaunų, atskirtų žiauniniais plyšiais. Viena žiauna – tai žiauninė pertvara su priekiniame ir užpakaliniame paviršiuje esančiais žiauniniais lapeliais. Šiuose lapeliuose gausu kapiliarų. Kiekviena žiauninė pertvara nuo ryklės pusės sustiprinta segmentuotu žiaunų lanku ir nuo jo atsišakojančiais kremzliniais spinduliais. Taip kiekviena žiauna ribojasi su dviem gretimais žiauniniais plyšiais. Žiaunų lapeliai paplokšti. Jie slypi tų plyšių gilumoje, visu savo ilgiu priaugę prie žiauninių pertvarų.
Lytiniai organai ir veisimasis
Lytiniai organai poriniai. Gonados telpa kūno ertmėje prieš inkstus. Patinų lytiniai produktai Volfo latakais patenka į kloaką. Iš patelių kiaušidžių, subrendusios kiaušialąstės iškrinta į kūno ertmę, po to patenka į kepenų srityje esančią vieną bendrą blakstienotą angą. Ja prasideda gerai išsivystę kiaušintakai (Miulerio latakai), atsiveriantys į kloaką.
Rykliams būdingas vidinis apvaisinimas. Patinų kopuliacijos organai yra pakitusios vidinės pilvinių pelekų skiautės – pterigopodijos. Kiaušialąstės apvaisinamos kiaušintakiuose, kol apie jas dar nebūna apsauginių dangalų. Jie susidaro iš kiaušintakių liaukų išskyrų. Tai drebutinis baltyminis ir išorinis raginis dangalas. Ryklių ir rajožuvių, kurių kiaušiniai vystosi vandenyje, šis išorinis dangalas būna tvirtas. Kiaušiniuose gausu trynio.
Dėl kiaušinių vidinio apvaisinimo daugelis kremzlinių žuvų tapo gyvavedėmis. Jų apvaisinti kiaušiniai vystosi kiaušintakių galinėje dalyje – gimdoje. Ten besiformuojantys jaunikliai minta trynio maišo atsargomis, tik po to išsilaisvina iš kiaušinio kapsulės ir palieka motinos kūną.
Sistematika
- Klasė. Kremzlinės žuvys (Chondrichthyes)
- Poklasis. , arba (Elasmobranchii)
- Antbūris.
- Būrys. Rombinės rajožuvės (Rajiformes)
- Būrys. Pjūklažuvės (Pristiformes)
- Būrys. Elektrinės rajožuvės (Torpediniformes)
- Antbūris. Rykliai (Selachomorpha)
- Būrys. Daugiažiauniai rykliai (Hexanchiformes)
- Būrys. Dygliarykliai, sin. dygliuotieji rykliai (Squaliformes)
- Būrys. Pjūklarykliai, sin. pjūklanešiai (Pristiophoriformes)
- Būrys. Plokščiakūniai rykliai (Squatiniformes)
- Būrys. Įvairiadančiai rykliai (Heterodontiformes)
- Būrys. Ūsuotieji rykliai (Orectolobiformes)
- Būrys. Katrykliai (Carcharhiniformes)
- Būrys. Tikrosios rykliažuvės (Lamniformes)
- Poklasis. Holocephali
- Būrys. Chimeržuvės (Chimaeriformes)
- Poklasis. , arba (Elasmobranchii)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kremzlinės žuvys, Kas yra Kremzlinės žuvys? Ką reiškia Kremzlinės žuvys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais ChondrichthyesDidysis baltasis ryklys Carcharodon carcharias Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Kremzlines zuvys Chondrichthyes Kremzlines zuvys Chondrichthyes stuburiniu klase Siai klasei priklauso rykliai rajozuves ir chimeros Vyraujanti kuno forma yra verpstiska pritaikyta greitai plaukti Tokie yra juru pelagineje zonoje gyvenantys rykliai Ju pagrindinis judejimo organas yra raumeninga heterocerkine uodega o neporiniais ir poriniais pelekais palaikoma ir keiciama plaukimo kryptis Priesybe rykliams sudaro juru dugne gyvenancios rajozuves Ju kunas suplotas is nugaros į pilvo puse o uodega nusmailejusi todel pagrindinis plaukimo organas didziuliai horizontalus krutininiai pelekai Snukio gale kyso snipas rostrumas Ziotys yra snukio apacioje Pries ziotis yra pora snerviu Oda ir jos dariniaiOdos epidermis daugiasluoksnis po juo yra storas koriumas Epidermyje gausu vienalasciu gleiviniu liauku Budingiausias kremzliniu zuvu odos darinys plakoidiniai zvynai Jie formuojasi koriume Zvynas tvirtai laikosi odoje rombo formos pamatine plokstele nuo kurios į isore kyso pasvires atgal labai kietas astrus dantukas Plakoidinio zvyno viduje yra jungiamasis audinys su kraujo kapiliarais Pamatine plokstele kauline o dantukas sudarytas is dentino Dantuko virsune dengia mazai organines medziagos turinti ektodermines kilmes emalis tai kieciausia plakoidinio zvyno dalis Visai susiformaves zvynas nustoja augti ir iskrinta o jį pakeicia naujas zvynas Plakoidiniai zvynai dengia visa ryklio kuna Chimeru ir daugelio rajozuviu zvynai redukuoti taciau nugariniu peleku pradzioje kartais buna islike po didelį astru spyglį tai labai pakite plakoidiniai zvynai SkeletasSkeletas kremzlinis Jame daznai susidaro kietu kalcio karbonato grudeliu todel skeletas tampa mechaniskai atsparesnis Stubure yra liemenine ir uodegine dalys Slanksteliai amficeliniai Pro siaura kiekvieno tokio slankstelio kuno kiauryme eina chorda Is jos susiformavusi stora skaiduline plevele kremzleja tai budinga tik kremzlinems zuvims Virs slanksteliu yra virsutiniai kremzliniai lankai Jie kairiuoju ir desiniuoju peciais remiasi į slankstelio kuna o tarp tu lanku dar yra nedideles virsutines intarpines kremzles Jos kartu su virsutiniais lankais sudaro sandaru kanala kuriame telpa nugaros smegenys Stuburo uodegines dalies slanksteliai turi apatinius lankus bei nedideles apatines intarpines kremzles Apatiniai lankai saugo nugarines aortos uodegine dalį Liemenineje dalyje apatiniu lanku elementai styro į sonus ir prie ju galu prisitvirtine trumpi sonkauliai Chimeru asinis skeletas paprastesnis Chorda visiskai issivysciusi nes virsutiniai ir apatiniai lankai jos dar nevarzo todel slanksteliu kunai dar nesusiformave Kaukole Kremzline Skirstoma į smegenine asine ir visceraline dalis Smegenine dalis is visu pusiu gaubia galvos smegenis Tik jos virsutineje puseje yra nedidele angele padengta jungiamuoju audiniu Kaukoles priekis istįses į rostruma Prie jos apacios yra pora nosiniu kapsuliu Į kaukoles uzpakalines dalies sonus įaugusios ausines kapsules o kaukoles vidurines dalies sonu įlinkiai virsta akiduobemis kuriose priglunda akys Visceralinis skeletas lankais juosia zarnyno priekine dalį rykle Sį skeleta sudaro zandinis lankas poliezuvinis lankas ir 5 7 ziauniniai lankai Į priekį nuo zandinio lanko daugelis rykliu turi iki dvieju poru lupiniu kremzliu Stipriausiai issivystes zandinis lankas funkcionuojantis kaip ryklio zandu aparatas Jis sudarytas is poriniu kairiuju ir desiniuju kremzliu Poliezuvinis lankas yra tuoj uz zandinio jo virsutinis segmentas tai pakabine kremzle kuri jungia ryklio zandu aparata prie smegenines kaukoles ausines srities Apatinis lanko porinis segmentas yra hioidas Lanko apacioje abu hioidus jungia neporine kopule Ziauniniai lankai sudetingiausi Ju sonines sakos turi po 4 segmentus Be to kiekvieno lanko apacioje yra po neporine kopule Prie ziauniniu lanku kaip ir prie poliezuvinio prisitvirtine kremzliniai ziauniniu pertvaru spinduliai Ryklio krutininiai pelekai dideli horizontalus funkcionuoja kaip giluminiai vairai Pelekas prisitvirtines prie lanko pavidalo kremzlines peciu juostos trimis pamatinemis kremzlemis Į jas remiasi kremzliniai stipinai o peleko galui lankstumo reikia stangrus siulai elastotrichijos Ryklio uodeginis pelekas yra heterocerkarinis stuburo galas uzlinkes į virsutine ilgesne to peleko skiaute Tai galingas plaukiojimo organas Rajozuviu uodega laiba plaukiojimui neturi reiksmes uztat krutininiai pelekai labai platus jai mojuodama zuvis plaukia Paprasciausios sandaros yra nugariniai ir analinis pelekai Juose taip pat yra vidinis skeletas is lygiagreciai issidesciusiu kremzliniu stipinu Nervu sistema ir jutimo organaiSpecifiski rykliu jutimo organai Lorencinio ampules Jos gausiai issidesciusios ant snukio Tai pailgi vamzdeliai kuriu vienas galas atsiveria į isore o kitas issipletes į ampule su antrinemis juntamosiomis lastelemis Todel rykliai ypac jautriai reaguoja į elektrinius dirginimus Uosles organai tai pora uodziamuju maisu atsiverianciu snervemis snukio apacioje pries ziotis Turi gerai issivysciusias akis Pusiausvyros ir klausos organu abu pleviniai labirintai susisiekia su virsugalviu pora endolimfiniu kanalu Galvos smegenys gerai issivysciusios Ypac stambios priekiniu smegenu uodziamosios skiautes Virskinimo organaiDaugumos rykliu dantys astrus issideste eilemis Rajozuviu dantys buki Rykliu skrandis labai didelis Vidurine zarna trumpa ir stora su gerai issivysciusia spiraline rauksle viduje todel padidejes bendras rezorbcinis pavirsius Sios zarnos pradzioje atsiveria labai stambios kepenys taip pat kasa Kadangi rykliai visai neturi plaukimo pusles tai kepenys turi ir hidrostatine reiksme Uzpakaline zarna tiesi ir trumpa atsiveria į kloaka Kvepavimo organaiSudaryti is rykles sonuose esanciu ziaunu atskirtu ziauniniais plysiais Viena ziauna tai ziaunine pertvara su priekiniame ir uzpakaliniame pavirsiuje esanciais ziauniniais lapeliais Siuose lapeliuose gausu kapiliaru Kiekviena ziaunine pertvara nuo rykles puses sustiprinta segmentuotu ziaunu lanku ir nuo jo atsisakojanciais kremzliniais spinduliais Taip kiekviena ziauna ribojasi su dviem gretimais ziauniniais plysiais Ziaunu lapeliai paploksti Jie slypi tu plysiu gilumoje visu savo ilgiu priauge prie ziauniniu pertvaru Lytiniai organai ir veisimasisLytiniai organai poriniai Gonados telpa kuno ertmeje pries inkstus Patinu lytiniai produktai Volfo latakais patenka į kloaka Is pateliu kiausidziu subrendusios kiausialastes iskrinta į kuno ertme po to patenka į kepenu srityje esancia viena bendra blakstienota anga Ja prasideda gerai issivyste kiausintakai Miulerio latakai atsiveriantys į kloaka Rykliams budingas vidinis apvaisinimas Patinu kopuliacijos organai yra pakitusios vidines pilviniu peleku skiautes pterigopodijos Kiausialastes apvaisinamos kiausintakiuose kol apie jas dar nebuna apsauginiu dangalu Jie susidaro is kiausintakiu liauku isskyru Tai drebutinis baltyminis ir isorinis raginis dangalas Rykliu ir rajozuviu kuriu kiausiniai vystosi vandenyje sis isorinis dangalas buna tvirtas Kiausiniuose gausu trynio Del kiausiniu vidinio apvaisinimo daugelis kremzliniu zuvu tapo gyvavedemis Ju apvaisinti kiausiniai vystosi kiausintakiu galineje dalyje gimdoje Ten besiformuojantys jaunikliai minta trynio maiso atsargomis tik po to issilaisvina is kiausinio kapsules ir palieka motinos kuna SistematikaKlase Kremzlines zuvys Chondrichthyes Poklasis arba Elasmobranchii Antburis Burys Rombines rajozuves Rajiformes Burys Pjuklazuves Pristiformes Burys Elektrines rajozuves Torpediniformes Antburis Rykliai Selachomorpha Burys Daugiaziauniai rykliai Hexanchiformes Burys Dygliarykliai sin dygliuotieji rykliai Squaliformes Burys Pjuklarykliai sin pjuklanesiai Pristiophoriformes Burys Ploksciakuniai rykliai Squatiniformes Burys Įvairiadanciai rykliai Heterodontiformes Burys usuotieji rykliai Orectolobiformes Burys Katrykliai Carcharhiniformes Burys Tikrosios rykliazuves Lamniformes Poklasis Holocephali Burys Chimerzuves Chimaeriformes Vikiteka Kremzlines zuvys vaizdine ir garsine medziaga