Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Krekenavos regioninis parkas esanti Panevėžio didžioji dalis ir Kėdainių rajonuose Parkas įsteigtas 1992 m rugsėjo 24 d
Krekenavos RP
Krekenavos regioninis parkas – , esanti Panevėžio (didžioji dalis) ir Kėdainių rajonuose. Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Bendras regioninio parko plotas 11 968 ha. Krekenavos regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja .
| Krekenavos regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Nevėžis ties Gringaliais | |
| Vieta: | Panevėžio rajonas, Kėdainių rajonas, Lietuva |
Krekenavos regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 55°30′0″ š. pl. 24°04′0″ r. ilg. / 55.50000°š. pl. 24.06667°r. ilg. |
| Plotas: | 119,68 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija |
| Vikiteka: | Krekenavos regioninis parkas |
Teritorija
Parkas driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke vyrauja būdingas Vidurio Lietuvos žemumai kraštovaizdis, čia išlikęs raiškus Nevėžio senslėnis su daugybe intakų, senvagės liekanų, vešlios slėnio pievos, vaizdingi Liaudės, Linkavos, Upytės žemupiai, jų slėniai. Miškuose gausu augalų ir gyvūnų, nemažai jų – retų rūšių. Išlikę senų ąžuolynų. Įspūdinga liepų alėja Daniliškio parke. Žvejai ir poilsiautojai pamėgę Nevėžio pakrantes. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų.
Žemėnauda
Miškai užima 43 %, vandens telkiniai – 16 %, pelkės – 3 %, žemės ūkio naudmenos – 33 %, gyvenvietės – 3 % regioninio parko ploto.
Funkcinio prioriteto zonos
- Konservacinė zona – Ramygalos telmologinis draustinis, užimantis 291,6 ha,
- Gringalių botaninis-zoologinis draustinis – 453,9 ha,
- Upytės geomorfologinis draustinis – 624,7 ha,
- Linkavos hidrografinis draustinis – 161,7 ha,
- – 37,0 ha,
- Krekenavos urbanistinis draustinis – 24,7 ha,
- Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis – 2496,3 ha plotą.
- Rekreacinė zona užima 266,7 ha, ūkinė – 6582,2 ha, gyvenamoji – 112,3 ha.
Kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė
Kraštovaizdžio tipai
Regioniniame parke kraštovaizdžio įvairovę lemia vienam morfologiniam kraštovaizdžio rajonui priskiriami mažai miškingo stačiašlaičio išplautinio slėnio, negilaus sukultūrinto protakinio mažai sukultūrintų erozinių slėniukų ir miškingos bei agrarinės moreninių lygumų kraštovaizdžio tipai.
Gamtos vertybės
Nevėžio senslėnis – didžiausia Vidurio Lietuvos žemumos kraštovaizdžio vertybė. Tai lyg atversta upės istorijos knyga. Upė čia išraito įvairias kilpas. Daugybė pasagos pavidalo senvagės liekanų atsirado ilgainiui keičiantis upės vagai. Nevėžis turi keistą savybę – teka priešinga paviršiaus nuolydžiui linkme į pietus, tuo tarpu žemėja į šiaurę. Plaukiant upe galima stebėti kaip vis labiau aukštėja upės šlaitai, o vaga tarsi pamažu grimzta gilyn. Potvynių metu Nevėžis plačiai išsilieja ir apsemtų pakrančių pievose palieka daug dumblo bei suformuoja daugybę netaisyklingos formos ežerokšnių, kūdrų. Mažai žmogaus pertvarkytas Nevėžio senslėnio kraštovaizdis – poledynmečio laikų palikimas.
Beveik pusė parko teritorijos užimančiuose miškuose gausu ąžuolų, uosių, miškapievių. Tokios sąlygos palankios stambiems kanopiniams žvėrims ir daugeliui paukščių.
Augalija
Seni ąžuolynai, užmirkę, pelkėti medynai, net maži gojeliai dirbamų laukų apsuptyje – tai daugybės augalų ir gyvūnų buveinės. Miškuose tarpsta tuklės, atgiriai, plačialapės klumpaitės. Nevėžio slėnyje bei jo intakų – upelių slėniuose yra išlikusių natūralių pievų bendrijų. Tai labai svarbios, visur sparčiai nykstančios, itin saugotinos buveinės. Čia auga retos augalų rūšys – boloninis katilėlis, , tuščiaviduris rūtenis, šalmuotoji gegužraibė, karališkoji glindė, rudoji viksvuolė ir kt. Gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsaugai įsteigtas Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis.
Naujamiestyje yra ąžuolynas.
Gyvūnija
Sutinkami reti vabzdžiai: juodasis apolonas, pietinė hesperija, niūriaspalvis auksavabalis, elniavabalis, ūsuotis dailidė; varliagyviai: skiauterėtasis tritonas, nendrinė rupūžė; paukščiai: vapsvaėdžiai, pilkosios meletos, švygždos ir kt. Peri juodieji gandrai, ereliai rėksniai.
Nevėžyje gausu žuvies: lydekų, karšių, starkių. Parke gyvena stumbrai (Bison bonasus). Dalis jų veisiami Pašilių stumbryne, kiti vaikšto laisvėje (apie 30 gyvūnų banda). Miškuose itin paplitę taurieji elniai, šernai, stirnos, danieliai. Nevėžyje ir jo intakuose gyvena slapukės ūdros, gausu bebrų.
Dirbamų laukų platybėse naktimis galima išgirsti putpelių ir griežlių balsus. Senų dvarų parkuose, kaimuose bei gyvenvietėse vakarėjant galima išvysti plevenant daugybę šikšnosparnių – tai paslaptingi, reti bei saugomi gyvūnai, besikuriantys įvairiose palėpėse, senų medžių drevėse.
Saugomos rūšys ir bendrijos
Bendras augalų rūšių skaičius 1013, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 31 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Bendras gyvūnų rūšių skaičius 844:
- Žinduolių – 44 (2 saugomos Europos Bendrijos, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą);
- Paukščių – 160 (23 saugomos Europos Bendrijos, 16 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą);
- Žuvų – 22;
- Varliagyvių ir roplių – 14 (1 saugoma Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą);
- Bestuburių – 604 (4 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą).
Kraštovaizdyje išsiskiria Linkavos hidrografinis ir Upytės geomorfologinis draustiniai. Miškų ir pelkėtų vietų gamtos vertybės saugomos Gringalių botaniniame – zoologiniame ir Ramygalos telmologiniame draustiniuose.
Gamtos objektai
- Akmuo Rapolas – 14,54 m apimties, 2,55 m aukščio, 5,14 m ilgio ir 4,18 m pločio akmuo, gulįs Linkavos hidrografiniame draustinyje, Linkavos upelyje, prie Krekenavos girininkijos. Patogu pasiekti iš Krekenavos girininkijos kiemo.
- Daniliškio liepų alėja – buvusio Daniliškio dvaro alėjoje auga apie 350 medžių, alėja driekiasi 260 m. Patogu atvykti nuo kelio Krekenava-Šventybrastis.
- Kalnelio daugiakamienė pušis – šakotas medis, kurio aukštis apie 14 metrų, stovi Naujamiesčio girininkijoje. Trys kamienai, kurių kiekvieno apimtis – 2,30 m, 2,18 m ir 1,65 m, kiekvienas jų apaugęs daugybe išsiraičiusių šakų.
- Gringalių miško ąžuolas – 4,95 m apimties, 1,57 m skersmens, 25 m aukščio. Ąžuolas auga Gringalių botaniniame draustinyje.
- Gringalių miško eglė – skersmuo 79 cm, apimtis 2,57 m, aukštis – 28 m.
- Septynliemenis ąžuolas – aukštis 34 m.
Kultūros vertybės
Kultūriniai draustiniai
Kultūros paveldui išsaugoti skirti du draustiniai:
- Krekenavos urbanistinis draustinis, kurio tikslas išsaugoti Krekenavos miestelio planinę erdvinę struktūrą
- Upytės memorialinis draustinis, skirtas išsaugoti istoriniu požiūriu vertingą Upytės miestelį su Augustavos ir Upytės buvusių dvarų sodybomis bei piliaviete – Čičinsko kalnu. Manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a. centras. Kadaise čia stovėjo pilis, tapusi kovų su Livonijos ordinu centru. Upytės pilis buvo dar XVI a. Piliakalnis garsėja padavimais apie nedorą poną Čičinską.
Istorijos vertybės
Regioniniame parke nemažai unikalių kultūros vertybių. Yra išlikę žymaus dievdirbio Vinco Svirskio (1835–1916) kūrinių. Tai kryžius Iciūnų kaime, kryžiaus fragmentas Mučiūnų kaime, šventųjų skulptūros Vadaktėlių bažnyčioje bei vienas kryžius, saugomas Krekenavos bažnyčioje.
Palei Nevėžį ir jo intakų slėnius išsimėčiusių dvarų išlikę tik nedideli fragmentai: Ūdrų dvarų architektūros ansambliai, Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, parkas. Linkavičių-Slabados dvare 1825 m. veikė audinių žvilginimo dirbtuvė ir vienintelė to meto Lietuvoje vario liejykla, 1859 m. buvo spirito varykla ir malūnas.
- Bakainių piliakalnis su prie stataus Liaudės upės kranto stūksančiu, 170 m ilgio ir 75 m pločio priešpiliu, apjuostas 5 m pylimu.
- Burvelių alkakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, apipintas legendų ir minimas XIV a. vokiečių kronikose. Yra Nevėžio kairiajame krante, Nevėžio ir Liepupio santakoje esančiame atragyje, 300 m į vakarus nuo kelio Krekenava-Šventybrastis. Kalva maždaug 300 × 100 m, apaugusi medžiais. Šlaitai statūs.
- Barinės kapinynas, kuriame mirusieji X–XV a. buvo laidojami su žirgų aukomis.
- Rodų koplyčia-mauzoliejus. Projektuota italų architekto L. C. Anikinio, pastatyta 1861 m. Koplyčioje buvo palaidoti dvarininkai Švonickiai, joje palaidotas ir 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, dailininkas (1845–1915 m.) Koplyčia restauruota 1989–2000 m.
Muziejai, ekspozicijos, parodos
- Ustronės sodyboje išlikęs unikalios konstrukcijos XIX a. pabaigos svirnas. Tai architektūros ir istorijos paminklas. Kaimo svirne įkurtas Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus, vienintelis toks pasaulyje. Yra 1,1 km į pietvakarius nuo kelių Naujamiestis–Krekenava, Ūdrai–Pabiržiai sankryžos, Vadakties upelio kairiajame krante.
- Stultiškių kaimo vėjo malūnas, statytas 1880 m. Jame įrengta linų muziejaus ekspozicija.
- Sodyba Čiūruose, kurioje 1905–1907 m. gyveno, vėliau lankydavosi Lietuvos Respublikos diplomatas, vertėjas, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys (1896–1991 m.) Minint Juozo Urbšio šimtąsias gimimo metines 1996 m. vasario 29 d. pastatytas stogastulpis.
- Klebonijos pastatas, kuriame 1915–1918 m. gyveno ir kūrė Maironis, Krekenava.
- Krekenavos seniūnijoje veikia parodų salė, kurioje nuolat eksponuojami menininkų kūriniai.
- Šalia lankytojų centro 2014 m. pastatytas 30 m aukščio apžvalgos bokštas.
- Stultiškių malūnas
- Burvelių alkakalnis
- Rodų koplyčia
- Knygnešių muziejus Ustronėje
- Iciūnų kaimas
- Lankytojų centras
- Lankytojų centro ekspozicija
- Krekenavos apžvalgos bokštas
Laisvalaikis ir pramogos
Žvejybai tinka Nevėžis. Čia plėtojamas : galima plaukioti baidarėmis, parko grupė yra parengusi poilsinį-pažintinį maršrutą „Kelionė Nevėžiu ir jo pakrantėmis“. Ši kelionė vandeniu tęsiasi apie 30 km. Čia patogu atvykti ir keliauti automobiliais – dauguma parko teritorijos svarbių kelių yra asfaltuoti. Sudaryti maršrutai žygiams dviračiais. Čia siūloma pakeliauti ir pėstiesiems, pabūti regioninio parko gamtoje. Parke švenčiami Žolinės atlaidai (Krekenava), vyksta „Lino žiedo“ poezijos konkursas, rudeninės paukščių palydos.
Pažintinio turizmo maršrutai
Stumbryno gamtos takas, skirtas miške augančių augalų ir čia gyvenančių gyvūnų pažinimui. Jo ilgis 2 km. Aplankę 11 stotelių, pamatysite stumbryno namelį, senąją pušį „Mariją“, stumbrų aptvarus, inkilą šikšnosparniams, mišrų medyną su ąžuolais, drėgną pelkiagirį, mėlynšilį, inkilą miegapelėms, miško aikštelę pušyne, senąją laisvųjų stumbrų šėryklą, juodalksnyną. Stumbrynas, įkurtas 1969 m. Pašilių miške ties Girelės viensėdžiu, įrengus 50 ha ploto aptvarus. Iš Rusijos Prioksko rezervato buvo atvežta stumbrų pora. Šiuo metu aptvaruose gyvena apie 30 stumbrų. Per 200 žvėrių vaikšto laisvėje, Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Stumbrynas, įkurtas kaip šių žvėrių veislynas, pastaruoju metu labiau domina ir vilioja Krekenavos regioninio parko lankytojus iš visos Lietuvos bei daugelio pasaulio kraštų.
Girinio takas įrengtas Krekenavos girininkijos Varnakalnio miške. Tai pusės kilometro ilgio takas, skirtas susipažinti su labiausiai Lietuvos miškuose paplitusiomis medžių rūšimis, miško ardais, pagrindiniais miško priežiūros ir apsaugos darbais, pagrindinėmis miškininkystės sąvokomis. Visa informacija pateikta penkiose stotelėse. Miško lankytojus pasitinka Girinio tako vartai. Tako pabaigoje esančiame Girinio namelyje – pavėsinėje eksponuojama miško žvėrių ir paukščių nuotraukos, jaunųjų miško lankytojų piešiniai, kūrybiniai darbai. Iš bokštelio atsiveria vaizdingas Linkavos upelio slėnis ir skardis.
Šaltiniai
- https://astd.lrv.lt/lt/apie-saugomas-teritorijas/saugomu-teritoriju-sistema/
- „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
Nuorodos
- Oficiali Krekenavos regioninio parko svetainė Archyvuota kopija 2020-06-29 iš Wayback Machine projekto.
- Travel.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krekenavos RP, Kas yra Krekenavos RP? Ką reiškia Krekenavos RP?
Krekenavos regioninis parkas esanti Panevezio didzioji dalis ir Kedainiu rajonuose Parkas įsteigtas 1992 m rugsejo 24 d siekiant issaugoti Nevezio vidurupio paslenio krastovaizdį jo gamtine ekosistema bei kulturos paveldo vertybes Bendras regioninio parko plotas 11 968 ha Krekenavos regioninio parko apsaugos rezima uztikrina ir regioninio parko steigimo tikslu įgyvendinima koordinuoja Krekenavos regioninis parkasIUCN V kategorija saugomas krastovaizdis Nevezis ties GringaliaisVieta Panevezio rajonas Kedainiu rajonas LietuvaKrekenavos regioninis parkasKoordinates 55 30 0 s pl 24 04 0 r ilg 55 50000 s pl 24 06667 r ilg 55 50000 24 06667Plotas 119 68 km Įkurtas 1992 m Valdymas Aukstaitijos saugomu teritoriju direkcijaVikiteka Krekenavos regioninis parkasTeritorijaĮvaziavimas į parka siauriau Surviliskio Parkas driekiasi abipus Nevezio slenio aprepia dalį Krekenavos Upytes Naujamiescio ir Ramygalos seniuniju Panevezio rajone bei dalį Surviliskio seniunijos Kedainiu rajone Parke vyrauja budingas Vidurio Lietuvos zemumai krastovaizdis cia islikes raiskus Nevezio senslenis su daugybe intaku senvages liekanu veslios slenio pievos vaizdingi Liaudes Linkavos Upytes zemupiai ju sleniai Miskuose gausu augalu ir gyvunu nemazai ju retu rusiu Islike senu azuolynu Įspudinga liepu aleja Daniliskio parke Zvejai ir poilsiautojai pamege Nevezio pakrantes Plyti morenines lygumos vietomis paįvairintos aliuvines kilmes banguotu ir kauburiuotu pavirsiumi Parke vyrauja dregni daugiausia misrus medynai vietomis yra azuolynu bei uosynu Zemenauda Miskai uzima 43 vandens telkiniai 16 pelkes 3 zemes ukio naudmenos 33 gyvenvietes 3 regioninio parko ploto Funkcinio prioriteto zonos Konservacine zona Ramygalos telmologinis draustinis uzimantis 291 6 ha Gringaliu botaninis zoologinis draustinis 453 9 ha Upytes geomorfologinis draustinis 624 7 ha Linkavos hidrografinis draustinis 161 7 ha 37 0 ha Krekenavos urbanistinis draustinis 24 7 ha Nevezio vidurupio krastovaizdzio draustinis 2496 3 ha plota Rekreacine zona uzima 266 7 ha ukine 6582 2 ha gyvenamoji 112 3 ha Krastovaizdzio ir biologine įvairoveNevezis ties BurveliaisNevezio slenis nuo Krekenavos apzvalgos bokstoDaniliskio liepu alejaKrastovaizdzio tipai Regioniniame parke krastovaizdzio įvairove lemia vienam morfologiniam krastovaizdzio rajonui priskiriami mazai miskingo staciaslaicio isplautinio slenio negilaus sukulturinto protakinio mazai sukulturintu eroziniu sleniuku ir miskingos bei agrarines moreniniu lygumu krastovaizdzio tipai Gamtos vertybes Nevezio senslenis didziausia Vidurio Lietuvos zemumos krastovaizdzio vertybe Tai lyg atversta upes istorijos knyga Upe cia israito įvairias kilpas Daugybe pasagos pavidalo senvages liekanu atsirado ilgainiui keiciantis upes vagai Nevezis turi keista savybe teka priesinga pavirsiaus nuolydziui linkme į pietus tuo tarpu zemeja į siaure Plaukiant upe galima stebeti kaip vis labiau auksteja upes slaitai o vaga tarsi pamazu grimzta gilyn Potvyniu metu Nevezis placiai issilieja ir apsemtu pakranciu pievose palieka daug dumblo bei suformuoja daugybe netaisyklingos formos ezeroksniu kudru Mazai zmogaus pertvarkytas Nevezio senslenio krastovaizdis poledynmecio laiku palikimas Beveik puse parko teritorijos uzimanciuose miskuose gausu azuolu uosiu miskapieviu Tokios salygos palankios stambiems kanopiniams zverims ir daugeliui pauksciu Augalija Seni azuolynai uzmirke pelketi medynai net mazi gojeliai dirbamu lauku apsuptyje tai daugybes augalu ir gyvunu buveines Miskuose tarpsta tukles atgiriai placialapes klumpaites Nevezio slenyje bei jo intaku upeliu sleniuose yra islikusiu naturaliu pievu bendriju Tai labai svarbios visur sparciai nykstancios itin saugotinos buveines Cia auga retos augalu rusys boloninis katilelis tusciaviduris rutenis salmuotoji geguzraibe karaliskoji glinde rudoji viksvuole ir kt Gamtos ir krastovaizdzio vertybiu apsaugai įsteigtas Nevezio vidurupio krastovaizdzio draustinis Naujamiestyje yra azuolynas Gyvunija Stumbrai Pasiliu stumbryne Sutinkami reti vabzdziai juodasis apolonas pietine hesperija niuriaspalvis auksavabalis elniavabalis usuotis dailide varliagyviai skiauteretasis tritonas nendrine rupuze pauksciai vapsvaedziai pilkosios meletos svygzdos ir kt Peri juodieji gandrai ereliai reksniai Nevezyje gausu zuvies lydeku karsiu starkiu Parke gyvena stumbrai Bison bonasus Dalis ju veisiami Pasiliu stumbryne kiti vaiksto laisveje apie 30 gyvunu banda Miskuose itin paplite taurieji elniai sernai stirnos danieliai Nevezyje ir jo intakuose gyvena slapukes udros gausu bebru Dirbamu lauku platybese naktimis galima isgirsti putpeliu ir griezliu balsus Senu dvaru parkuose kaimuose bei gyvenvietese vakarejant galima isvysti plevenant daugybe siksnosparniu tai paslaptingi reti bei saugomi gyvunai besikuriantys įvairiose palepese senu medziu drevese Saugomos rusys ir bendrijos Bendras augalu rusiu skaicius 1013 is ju 1 saugoma Europos Bendrijos 31 įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga Bendras gyvunu rusiu skaicius 844 Zinduoliu 44 2 saugomos Europos Bendrijos 8 įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Pauksciu 160 23 saugomos Europos Bendrijos 16 įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Zuvu 22 Varliagyviu ir ropliu 14 1 saugoma Europos Bendrijos 2 įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Bestuburiu 604 4 saugomos Europos Bendrijos 7 įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Krastovaizdyje issiskiria Linkavos hidrografinis ir Upytes geomorfologinis draustiniai Misku ir pelketu vietu gamtos vertybes saugomos Gringaliu botaniniame zoologiniame ir Ramygalos telmologiniame draustiniuose Gamtos objektai Gringaliu miskasAkmuo Rapolas 14 54 m apimties 2 55 m aukscio 5 14 m ilgio ir 4 18 m plocio akmuo gulįs Linkavos hidrografiniame draustinyje Linkavos upelyje prie Krekenavos girininkijos Patogu pasiekti is Krekenavos girininkijos kiemo Daniliskio liepu aleja buvusio Daniliskio dvaro alejoje auga apie 350 medziu aleja driekiasi 260 m Patogu atvykti nuo kelio Krekenava Sventybrastis Kalnelio daugiakamiene pusis sakotas medis kurio aukstis apie 14 metru stovi Naujamiescio girininkijoje Trys kamienai kuriu kiekvieno apimtis 2 30 m 2 18 m ir 1 65 m kiekvienas ju apauges daugybe issiraiciusiu saku Gringaliu misko azuolas 4 95 m apimties 1 57 m skersmens 25 m aukscio Azuolas auga Gringaliu botaniniame draustinyje Gringaliu misko egle skersmuo 79 cm apimtis 2 57 m aukstis 28 m Septynliemenis azuolas aukstis 34 m Kulturos vertybesKulturiniai draustiniai Krekenavos baznycia Kulturos paveldui issaugoti skirti du draustiniai Krekenavos urbanistinis draustinis kurio tikslas issaugoti Krekenavos miestelio planine erdvine struktura Upytes memorialinis draustinis skirtas issaugoti istoriniu poziuriu vertinga Upytes miestelį su Augustavos ir Upytes buvusiu dvaru sodybomis bei piliaviete Cicinsko kalnu Manoma kad cia buvo Upytes zemes minimos nuo XIII a centras Kadaise cia stovejo pilis tapusi kovu su Livonijos ordinu centru Upytes pilis buvo dar XVI a Piliakalnis garseja padavimais apie nedora pona Cicinska Istorijos vertybes Vaizdas nuo Bakainiu piliakalnioKelias Krekenava Naujamiestis netoli Vadaktu Regioniniame parke nemazai unikaliu kulturos vertybiu Yra islike zymaus dievdirbio Vinco Svirskio 1835 1916 kuriniu Tai kryzius Iciunu kaime kryziaus fragmentas Muciunu kaime sventuju skulpturos Vadakteliu baznycioje bei vienas kryzius saugomas Krekenavos baznycioje Palei Nevezį ir jo intaku slenius issimeciusiu dvaru islike tik nedideli fragmentai udru dvaru architekturos ansambliai Daniliskio ir Rodu dvaru terasiniai parkai parkas Linkaviciu Slabados dvare 1825 m veike audiniu zvilginimo dirbtuve ir vienintele to meto Lietuvoje vario liejykla 1859 m buvo spirito varykla ir malunas Bakainiu piliakalnis su prie stataus Liaudes upes kranto stuksanciu 170 m ilgio ir 75 m plocio priespiliu apjuostas 5 m pylimu Burveliu alkakalnis vadinamas Koplyckalniu apipintas legendu ir minimas XIV a vokieciu kronikose Yra Nevezio kairiajame krante Nevezio ir Liepupio santakoje esanciame atragyje 300 m į vakarus nuo kelio Krekenava Sventybrastis Kalva mazdaug 300 100 m apaugusi medziais Slaitai status Barines kapinynas kuriame mirusieji X XV a buvo laidojami su zirgu aukomis Rodu koplycia mauzoliejus Projektuota italu architekto L C Anikinio pastatyta 1861 m Koplycioje buvo palaidoti dvarininkai Svonickiai joje palaidotas ir 1863 1864 m sukilimo dalyvis dailininkas 1845 1915 m Koplycia restauruota 1989 2000 m Muziejai ekspozicijos parodos Ustrones sodyboje islikes unikalios konstrukcijos XIX a pabaigos svirnas Tai architekturos ir istorijos paminklas Kaimo svirne įkurtas Juozo Tumo Vaizganto ir knygnesiu muziejus vienintelis toks pasaulyje Yra 1 1 km į pietvakarius nuo keliu Naujamiestis Krekenava udrai Pabirziai sankryzos Vadakties upelio kairiajame krante Stultiskiu kaimo vejo malunas statytas 1880 m Jame įrengta linu muziejaus ekspozicija Sodyba Ciuruose kurioje 1905 1907 m gyveno veliau lankydavosi Lietuvos Respublikos diplomatas vertejas uzsienio reikalu ministras Juozas Urbsys 1896 1991 m Minint Juozo Urbsio simtasias gimimo metines 1996 m vasario 29 d pastatytas stogastulpis Klebonijos pastatas kuriame 1915 1918 m gyveno ir kure Maironis Krekenava Krekenavos seniunijoje veikia parodu sale kurioje nuolat eksponuojami menininku kuriniai Salia lankytoju centro 2014 m pastatytas 30 m aukscio apzvalgos bokstas Stultiskiu malunas Burveliu alkakalnis Rodu koplycia Knygnesiu muziejus Ustroneje Iciunu kaimas Lankytoju centras Lankytoju centro ekspozicija Krekenavos apzvalgos bokstasLaisvalaikis ir pramogosZvejybai tinka Nevezis Cia pletojamas galima plaukioti baidaremis parko grupe yra parengusi poilsinį pazintinį marsruta Kelione Neveziu ir jo pakrantemis Si kelione vandeniu tesiasi apie 30 km Cia patogu atvykti ir keliauti automobiliais dauguma parko teritorijos svarbiu keliu yra asfaltuoti Sudaryti marsrutai zygiams dviraciais Cia siuloma pakeliauti ir pestiesiems pabuti regioninio parko gamtoje Parke svenciami Zolines atlaidai Krekenava vyksta Lino ziedo poezijos konkursas rudenines pauksciu palydos Pazintinio turizmo marsrutai Stumbryno gamtos takas skirtas miske auganciu augalu ir cia gyvenanciu gyvunu pazinimui Jo ilgis 2 km Aplanke 11 stoteliu pamatysite stumbryno namelį senaja pusį Marija stumbru aptvarus inkila siksnosparniams misru medyna su azuolais dregna pelkiagirį melynsilį inkila miegapelems misko aikstele pusyne senaja laisvuju stumbru serykla juodalksnyna Stumbrynas įkurtas 1969 m Pasiliu miske ties Gireles viensedziu įrengus 50 ha ploto aptvarus Is Rusijos Prioksko rezervato buvo atvezta stumbru pora Siuo metu aptvaruose gyvena apie 30 stumbru Per 200 zveriu vaiksto laisveje Panevezio ir Kedainiu rajonuose Stumbrynas įkurtas kaip siu zveriu veislynas pastaruoju metu labiau domina ir vilioja Krekenavos regioninio parko lankytojus is visos Lietuvos bei daugelio pasaulio krastu Girinio takas įrengtas Krekenavos girininkijos Varnakalnio miske Tai puses kilometro ilgio takas skirtas susipazinti su labiausiai Lietuvos miskuose paplitusiomis medziu rusimis misko ardais pagrindiniais misko prieziuros ir apsaugos darbais pagrindinemis miskininkystes savokomis Visa informacija pateikta penkiose stotelese Misko lankytojus pasitinka Girinio tako vartai Tako pabaigoje esanciame Girinio namelyje pavesineje eksponuojama misko zveriu ir pauksciu nuotraukos jaunuju misko lankytoju piesiniai kurybiniai darbai Is bokstelio atsiveria vaizdingas Linkavos upelio slenis ir skardis Saltiniaihttps astd lrv lt lt apie saugomas teritorijas saugomu teritoriju sistema Del regioniniu parku ir draustiniu įsteigimo 1992 m rugsejo 24 d nutarimas Nr I 2913 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas Nuoroda tikrinta 2024 10 20 NuorodosOficiali Krekenavos regioninio parko svetaine Archyvuota kopija 2020 06 29 is Wayback Machine projekto Travel lt