Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie geografinę formą Apie miestą skaitykite straipsnyje Zelenogradskas Krantas sausumos dalis tiesiogiai
Kranto linija
- Šis straipsnis apie geografinę formą. Apie miestą skaitykite straipsnyje Zelenogradskas.
Krantas – sausumos dalis, tiesiogiai prisišliejusi prie kranto linijos ir, iš esmės, suformuota jūrinių procesų. Kranto linija – linija, skirianti jūros vandens paviršių nuo sausumos. Tai labai santykinė riba, nes nustatyti tikslią sandūros liniją tarp jūros ir sausumos yra neįmanoma dėl nuolat besikeičiančio vandens lygio. Kranto linija nustatoma sąlyginai pagal vidutinį daugiametį jūros vandens lygį. Kranto linija nuolat migruoja tam tikrame paviršiaus ruože.
Priešingoje kranto linijai pusėje esanti jūros dalis yra povandeninis kranto šlaitas, dar vadinamas priekrante. Šioje zonoje dugno paviršių nuolat veikia banginiai procesai, vyksta intensyvus nešmenų perskirstymas.
Krantas kartu su povandeninių kranto šlaitu sudaro kranto zoną. Ją sudaro viršvandeninė dalis: paplūdimys, apsauginis paplūdimio kopagūbris, kranto kopos arba klifas, gretimos teritorijos sausumoje, ir povandeninio šlaito dalis iki 20 m gylio . Šioje zonoje intensyviai veikia hidrogeniniai, gravitaciniai, biogeniniai, chemogeniniai ir faziniai procesai.
Krantų formavimasis
Dabartinės jūrų ir vandenynų krantų zonos formavimasis prasidėjo prieš 5,5–6 tūkstančius metų, kai vandens lygis stabilizavosi po Viurmo ledynmečio transgresijos. metu vandens lygis pakilo 90–100 m virš prieš tai buvusio vandens lygio. Dėl to įvyko pakraštinių žemyninių lygumų ir slėnių užtvindymas ir pradėjo formuotis šiuolaikiniai krantai.
Svarbiausi krantų formavimosi faktoriai yra bangos, , plūsmo srautas ir vėjas, kurių poveikis yra didžiausias kranto zonoje. Krantai nuolat yra performuojami, todėl pradinė jų kilmė būna sunkiai įžvelgiama. Klasifikuojant krantus, dažniausiai yra atsižvelgiama tik į galutinį kranto formavimosi veiksnį.
Krantų tipai
Jūriniai krantai pasižymi didele įvairove.
Statūs krantai (klifai ar abraziniai skardžiai) formuojasi, kai jūra sąveikauja su didesnio absoliutinio aukščio teritorijomis. Yra skirstomi keli stačių krantų potipiai:
- Dalmatiniai krantai formuojasi, kai užliejamos raukšlinės struktūros, kurių erdvinis išsidėstymas yra artimas kranto išsidėstymui. Kai užliejamos antiklininės raukšlės, tada susidaro archipelagai, nutįsę išilgai kranto, o kai sinklininės – platūs kanalai.
- Riasiniai krantai susidaro, kai kalnuotose vietovėse užliejami priekrantiniai upių slėniai.
- Estuariniai krantai yra panašūs į riasinius, tik jie prasiskverbia toli į sausumą. (pvz., yra 114 km ilgio, Amazonės – 1000 km).
- Fjordiniai krantai susidaro užliejus senuosius ledynų suformuotus slėnius. Skardžių aukštis gali siekti 1000 m).
- Karstiniai krantai dažniausiai yra statūs ir išraižyti slėnių ir daugybės smulkių įlankų.
Jūrai traukiantis šelfo zonoje arba kylant vandens lygiui žemumų srityje, formuojasi žemi krantai:
- Krantai su lagūnomis ir baromis;
- Užpelkėję krantai arba krantai su daugybe pelkių ();
- Deltų krantai;
- Koraliniai krantai.
Krantų klasifikacija
A. Ionino, P. Kaplino ir V. Medvedevo sudaryta klasifikacija atsižvelgia į procesus, darančius įtaką kranto vystymosi tipui, atspindi šiuolaikinę kranto vystymosi dinamiką, leidžia kartografuoti krantus pagal jų tipus.
A. Ionino, P, Kaplino ir V. Medvedevo klasifikacija:
Krantai, suformuoti subaeralinių ir tektoninių procesų ir mažai pakeisti jūros:
- Tektoninis suskaldymas (dalmatiniai)
- Erozijos suskaldymas (riasiniai, limaniniai)
- Glacialinis suskaldymas (fjordiniai)
- Vulkaninis suskaldymas
- Eolinis suskaldymas
Krantai, kurių formavimąsi labiausiai veikia ne banginiai procesai:
- Deltiniai
- Potvynių
- Biogeniniai
- Termoabraziniai
Krantai, kurių formavimąsi labiausiai veikia banginiai procesai:
- Abraziniai
- Akumuliaciniai
- Abraziniai-akumuliaciniai
V. Zenkovičiaus akumuliacinių krantų morfologinė klasifikacija:
- Besiribojančios/besišliejančios formos:
- Paplūdimiai
- Terasos papėdės (A. Lygiuose ir iškiliuose kranto plotuose; B. Užpildyti įlinkiai: paprasti (vienpusiai) arba dvigubi)
- Akumuliaciniai krantai (A. Paprasti (vienpusiai asimetriški): Užapvalinti arba smailiaviršūniai; B. Dvigubi (simetriški): Užapvalinti arba smailiaviršūniai)
- Laisvos formos:
- Ragai (paprastieji ir su vienpusiu maitinimu) (A. Pratęsiantys pagrindinio kranto liniją; B. Ištįsę akvatorijos link)
- Strėlės
- Ribojančios formos:
- Kilpiškas ragas (asimetrinė užapvalinta forma su vienpusiu maitinimu)
- Dvigubas ragas (panašus į smailiaviršūnę formą)
- Spyniškas ragas (užapvalinta forma su dvigubu maitinimu)
- Dvigubai ribojama strėlė (panaši į smailiaviršūnę formą)
- Uždaros formos:
- Nerijos (nuo pagrindinio šaltinio atitveria įlanką arba grupę įlankų)
- Salajungčiai, sujungiantys salas su žemynu (A. Аsimetrinis su vienpusiu maitinimu; B. Simetrinis su abipusiu maitinimu)
- Tarpsaliniai salajungčiai (pavieniai arba poriniai)
- Pavienės formos:
- Pakrantės barai
- Аkumuliacinės salos (C. Realiktinės; D. Naujai atsirandantys)
Hajeso klasifikacija:
- Krantai su dominuojančia bangų energija (svarbiausi sedimentacijos ir erozijos veiksniai yra banginiai procesai)
- Maišytos energijos krantai: tiek bangos, tiek potvyniai yra svarbūs.
- Krantai su dominuojančia potvynių energija
Pagal krantodaros procesų kryptį krantai yra akumuliaciniai (priaugantys), abraziniai (ardomi) ir tranzitiniai (stabilūs).
Šaltiniai
- Gudelis V. (1993). Jūros krantotyros terminų žodynas. Vilnius
- Hayes, Miles O. (1979). Barrier island morphology as a function of tidal and wave regime. Barrier Islands. New York, N.Y.: Academic Press.
- Trimonis E. (2002). Jūrų ir vandenynų geologija. Vilnius
- БСЭ. Статья «Берег»
- Зенкович В. (1962) Основы учения о развитии морских берегов / Акад. наук СССР. Изд-во АН СССР
- Sabina Prušinskienė. Krantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kranto linija, Kas yra Kranto linija? Ką reiškia Kranto linija?
Sis straipsnis apie geografine forma Apie miesta skaitykite straipsnyje Zelenogradskas Krantas sausumos dalis tiesiogiai prisisliejusi prie kranto linijos ir is esmes suformuota juriniu procesu Kranto linija linija skirianti juros vandens pavirsiu nuo sausumos Tai labai santykine riba nes nustatyti tikslia sanduros linija tarp juros ir sausumos yra neįmanoma del nuolat besikeiciancio vandens lygio Kranto linija nustatoma salyginai pagal vidutinį daugiametį juros vandens lygį Kranto linija nuolat migruoja tam tikrame pavirsiaus ruoze Vandenyno krantas AustralijojePakrante TailandePakrante Islandijoje Priesingoje kranto linijai puseje esanti juros dalis yra povandeninis kranto slaitas dar vadinamas priekrante Sioje zonoje dugno pavirsiu nuolat veikia banginiai procesai vyksta intensyvus nesmenu perskirstymas Krantas kartu su povandeniniu kranto slaitu sudaro kranto zona Ja sudaro virsvandenine dalis papludimys apsauginis papludimio kopagubris kranto kopos arba klifas gretimos teritorijos sausumoje ir povandeninio slaito dalis iki 20 m gylio Sioje zonoje intensyviai veikia hidrogeniniai gravitaciniai biogeniniai chemogeniniai ir faziniai procesai Krantu formavimasisDabartines juru ir vandenynu krantu zonos formavimasis prasidejo pries 5 5 6 tukstancius metu kai vandens lygis stabilizavosi po Viurmo ledynmecio transgresijos metu vandens lygis pakilo 90 100 m virs pries tai buvusio vandens lygio Del to įvyko pakrastiniu zemyniniu lygumu ir sleniu uztvindymas ir pradejo formuotis siuolaikiniai krantai Svarbiausi krantu formavimosi faktoriai yra bangos plusmo srautas ir vejas kuriu poveikis yra didziausias kranto zonoje Krantai nuolat yra performuojami todel pradine ju kilme buna sunkiai įzvelgiama Klasifikuojant krantus dazniausiai yra atsizvelgiama tik į galutinį kranto formavimosi veiksnį Krantu tipaiPrie Olando kepuresVaizdas nuo Olando kepures Juriniai krantai pasizymi didele įvairove Status krantai klifai ar abraziniai skardziai formuojasi kai jura saveikauja su didesnio absoliutinio aukscio teritorijomis Yra skirstomi keli staciu krantu potipiai Dalmatiniai krantai formuojasi kai uzliejamos raukslines strukturos kuriu erdvinis issidestymas yra artimas kranto issidestymui Kai uzliejamos antiklinines rauksles tada susidaro archipelagai nutįse isilgai kranto o kai sinklinines platus kanalai Riasiniai krantai susidaro kai kalnuotose vietovese uzliejami priekrantiniai upiu sleniai Estuariniai krantai yra panasus į riasinius tik jie prasiskverbia toli į sausuma pvz yra 114 km ilgio Amazones 1000 km Fjordiniai krantai susidaro uzliejus senuosius ledynu suformuotus slenius Skardziu aukstis gali siekti 1000 m Karstiniai krantai dazniausiai yra status ir israizyti sleniu ir daugybes smulkiu įlanku Jurai traukiantis selfo zonoje arba kylant vandens lygiui zemumu srityje formuojasi zemi krantai Krantai su lagunomis ir baromis Uzpelkeje krantai arba krantai su daugybe pelkiu Deltu krantai Koraliniai krantai Krantu klasifikacijaA Ionino P Kaplino ir V Medvedevo sudaryta klasifikacija atsizvelgia į procesus darancius įtaka kranto vystymosi tipui atspindi siuolaikine kranto vystymosi dinamika leidzia kartografuoti krantus pagal ju tipus A Ionino P Kaplino ir V Medvedevo klasifikacija Krantai suformuoti subaeraliniu ir tektoniniu procesu ir mazai pakeisti juros Tektoninis suskaldymas dalmatiniai Erozijos suskaldymas riasiniai limaniniai Glacialinis suskaldymas fjordiniai Vulkaninis suskaldymas Eolinis suskaldymas Krantai kuriu formavimasi labiausiai veikia ne banginiai procesai Deltiniai Potvyniu Biogeniniai Termoabraziniai Krantai kuriu formavimasi labiausiai veikia banginiai procesai Abraziniai Akumuliaciniai Abraziniai akumuliaciniai V Zenkoviciaus akumuliaciniu krantu morfologine klasifikacija Besiribojancios besisliejancios formos Papludimiai Terasos papedes A Lygiuose ir iskiliuose kranto plotuose B Uzpildyti įlinkiai paprasti vienpusiai arba dvigubi Akumuliaciniai krantai A Paprasti vienpusiai asimetriski Uzapvalinti arba smailiavirsuniai B Dvigubi simetriski Uzapvalinti arba smailiavirsuniai Laisvos formos Ragai paprastieji ir su vienpusiu maitinimu A Pratesiantys pagrindinio kranto linija B Istįse akvatorijos link StrelesRibojancios formos Kilpiskas ragas asimetrine uzapvalinta forma su vienpusiu maitinimu Dvigubas ragas panasus į smailiavirsune forma Spyniskas ragas uzapvalinta forma su dvigubu maitinimu Dvigubai ribojama strele panasi į smailiavirsune forma Uzdaros formos Nerijos nuo pagrindinio saltinio atitveria įlanka arba grupe įlanku Salajungciai sujungiantys salas su zemynu A Asimetrinis su vienpusiu maitinimu B Simetrinis su abipusiu maitinimu Tarpsaliniai salajungciai pavieniai arba poriniai Pavienes formos Pakrantes barai Akumuliacines salos C Realiktines D Naujai atsirandantys Hajeso klasifikacija Krantai su dominuojancia bangu energija svarbiausi sedimentacijos ir erozijos veiksniai yra banginiai procesai Maisytos energijos krantai tiek bangos tiek potvyniai yra svarbus Krantai su dominuojancia potvyniu energija Pagal krantodaros procesu kryptį krantai yra akumuliaciniai priaugantys abraziniai ardomi ir tranzitiniai stabilus SaltiniaiGudelis V 1993 Juros krantotyros terminu zodynas Vilnius Hayes Miles O 1979 Barrier island morphology as a function of tidal and wave regime Barrier Islands New York N Y Academic Press Trimonis E 2002 Juru ir vandenynu geologija Vilnius BSE Statya Bereg Zenkovich V 1962 Osnovy ucheniya o razvitii morskih beregov Akad nauk SSSR Izd vo AN SSSR Sabina Prusinskiene Krantas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006