Kramerio žieduotoji papūga (Psittacula krameri) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties paukščių rūšis.
| Psittacula krameri | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kramerio žieduotosios papūgos patinas | ||||||||||||||||
Kramerio žieduotosios papūgos patelė (Badenas-Viurtembergas) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Psittacula krameri Scopoli, 1769 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
Kramerio žieduotųjų papūgų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje |
Kramerio žieduotosios papūgos pavadintos austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.
Paplitimas
Kramerio žieduotųjų papūgų populiacijos teritorija pasaulyje plečiasi
Savaiminis paplitimas
Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, bei Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų – Indijos subkontinente ir rytuose iki centrinės Birmos.
Paplitimas už savaiminio arealo ribų
Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. JK pirmą kartą pastebėtos 1855 metais Norfolko grafystėje, bet tik 1969 buvo pastebėtos perint Kento grafystėje (pietryčių Londone). Dabar kaip manoma yra 8600 perinčių porų ir šis skaičius auga. Nors daugiausia jos gyvena Didžiojo Londono regione, bet užregistuotos kiekvienoje Anglijos grafystėje, ir pasiekė Velso bei Škotijos pasienio regionus.
Europoje jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.
Paplitimas Lietuvoje
Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus Lietuvos ornitofaunai jos nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais.
Europos populiacijos kilmė
Europoje gyvenančių Kramerio žieduotųjų papūgų populiacija yra kilusi iš Indijos subkontinente gyvenančių dviejų porūšių, kurie dažniausiai yra vidiniai rūšies tarpporūšiniai hibridai, iš pradžių kilę iš įvairaus skaičiaus (priklausomai nuo vietovės) P. k. borealis ir P. k. manillensis porūšių. Taip pat kartais pasitaiko Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) su joms genetiškai artimomis, invazinėmis, natūralizuotomis, bet mažai išplitusiomis Aleksandro žieduotosiomis papūgomis (Psittacula eupatria) tarprūšiniai hibridai, kurių hibridai ne visada būna nevaisingi.
Gyvenimo būdas
Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jos sutinkamos ir mieste.
Vakarų Europos didmiesčių parkuose ir gyvenamuose rajonuose, kur daug medžių, jos tampa įprastu paukščiu. Čia jos vikriai skraido nedideliais būreliais ir garsiai šaižiai čirškauja. Aktyvios buna anksti ryte, į dienos pabaigą bei ankstyvą pavakarę, o tarp šio laiko daugiau ilsisi medžiuose ir krapštosi plunksnas.
Kramerio žieduotosios papūgos yra monogamės – porą sudaro visam gyvenimui. Lizdą suka medžio uokse. Europoje dėl uoksų jų pagrindiniai konkurentai yra varnėnai, geniai, pelėdos. Patelė deda 3–4, rečiau 6 kiaušinius. Peri abu tėvai, nors dažniausiai patelė ir po 22-24 dienų išsirita jaunikliai. Jaunikliai lizde išbūna 40-50 dienų. Jaunikliai panašiai kaip ir suaugę apsiplunksnuoja po 18 mėnesių, o po 32 mėnesių nesiskiria nuo suaugusių. Paprastai subręsta budami 3 metų amžiaus ir gali perėti.
Išvaizda
Patinėliai nežymiai stambesni už pateles. Kramerio žieduotųjų papūgų kūno ilgis 38-42 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 42-48 cm, patinėlių sparno ilgis 17,3–18,5 cm, patelių 16,5–18,1 cm, patinėlių svoris 125–160 g, patelių 123–154 g. Kiti šaltiniai sklebia bendrą, abiejų lyčių 95-140 g svorį.
Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų sudaro pusę kūno ilgio. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.
Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams aplink kaklą išryškėja juodos ir rožinės spalvos žiedas, aplink žiedą ir pakaušis melsvo atspalvio.
Pateles, skirtingai nei patinai, aplink kaklą neturi ryškaus žiedo, jis mažai išsiskiriantis nuo bendros kūno žalsvos spalvos, tik kiek kitokio žalsvo atspalvio.
Mityba
Savo natūraliam areale jos maitinasi tik augaliniu maistu ir kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta sėklomis, grūdais, pumpurais, žiedais, nektaru, riešutais, uogomis, vaisiais. Gyvenančios Europoje, ypač miestuose jos neatsisako ir kitokio maisto, lesa žmonių išmestas maisto atliekas, neatsisako mėsos.
Porūšiai
Išskiriami keturi porūšiai, bet jie tarpusavyje mažai skiriasi. Indijos subkontinento abu porūšiai yra stambesni už afrikinius porūšius:
Afrikos porūšiai:
- Psittacula krameri krameri Scopoli, 1769; Gvinėjinė Kramerio žieduotoji papūga; paplitusios Vakarų Afrikoje – Gvinėjoje, Senegale, pietinėje Mauritanijoje, o į rytus jų arealas iki vakarų Ugandos ir pietinio Sudano. Šiaurėje iki Egipto, taip pat Nilo upės slėniuose. Buvo stebėtos ir Egipto pajūrio vietovėse bei Sinajaus pusiasalyje. Nuo 1980 metų šis porūšis ėmė perėti Izraelyje, kuriame jos laikomos invazine rūšimi.
- Psittacula krameri parvirostris Souancé, 1856; Abisininė Kramerio žieduotoji papūga; paplitusios šiaurės vakariniame Somalyje, o vakarinis jų arealas eina per visą šiaurinę Etiopiją iki Senaro, bei Sudane.
Azijos porūšiai:
- Psittacula krameri borealis Neumann, 1915; Šiaurinė Kramerio žieduotoji papūga; savaiminės yra Bangladeše, šiaurinėje Indijoje, Nepale, Pakistane, o rytuose jų arealas iki centrinės Birmos. Taip pat gana plačiai jų populiacijos yra introdukuotos kitose pasaulio vietovėse.
- Psittacula krameri manillensis Bechstein, 1800; Dravidinė Kramerio žieduotoji papūga; savaiminės pietinėje Indijos subkontinento dalyje. Introdukuotos dalyje kitų valstybių, tarp jų JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje (dažniausiai apie Londoną) ir kitose vakarų valstybėse.
Amžius
Anot Britų ornitologijos fondo (British Trust for Ornithology) 2010 m. šaltinio, sužieduotas individas yra išgyvenęs 8 metus 11 mėnesių ir 8 dienas, bet anot Havajų invazinių rūšių tarybos (Hawaii Invasive Species Council), jos gyvena 20-30 metų.
Taip pat skaitykite
- Maskareninė žieduotoji papūga (Psittacula bensoni)
- Aleksandro žieduotoji papūga (Psittacula eupatria)
- Paprastoji kalita (Myiopsitta monachus)
- Invazinė rūšis
Galerija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kramerio žieduotoji papūga, Kas yra Kramerio žieduotoji papūga? Ką reiškia Kramerio žieduotoji papūga?