Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kovo pirmosios judėjimas kor 삼일 운동 samil undong buvo didelio masto rezistencinis korėjiečių judėjimas nukreiptas prieš J
Kovo pirmosios judėjimas
Kovo pirmosios judėjimas (kor. 삼일 운동, samil undong) buvo didelio masto rezistencinis korėjiečių judėjimas, nukreiptas prieš Japonijos okupaciją ir reikalaujantis Korėjos nepriklausomybės. Jo pavadinimas kilo iš 1919 m. kovo 1 dienos įvykio, kai nacionalistų iniciatyva buvo paskelbta Korėjos nepriklausomybės deklaracija.
Nuo 1949 m. kovo 1-oji Pietų Korėjoje švenčiama kaip Nepriklausomybės diena.
Priežastys
Po to, kai 1910 m. rugpjūčio 29 d. oficialiai tapo Japonijos imperijos dalimi, šalyje buvo įsteigta autoritarinė centralizuota valdžios struktūra, su institucija viršuje. Korėjos gyventojai oficialiai tapo Japonijos piliečiais, tačiau neturėjo jokių politinių teisių nei savo šalyje, nei Japonijoje. Tai ir kiti okupacijos padariniai sukėlė nemažą gyventojų nepasitenkinimą.
Eiga
Rezistencinis judėjimas vyko nuo pat pirmųjų okupacijos dienų. Politinio ir intelektualinio elito pasipriešinimas buvo gan greitai numalšintas ir perėjo į pogrindį, tačiau kurį laiką vyko Korėjos armijos kareivių partizaninis karas. Bėgant laikui pogrindinis nacionalistų judėjimas stiprėjo ir 1919 m. kovo 1 d. buvo surengtos pirmosios didesnės demonstracijos. Jas paskatino tų pačių metų sausį Paryžiaus taikos konferencijoje Woodrow Wilson paskelbti Keturiolika punktų, kuriais palaikoma tautų apsisprendimo teisė. Tuo buvo nuspręsta pasinaudoti kaip proga atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Korėjos siekį tapti nepriklausoma valstybe.
Tos dienos 14 val. 33 Korėjos nacionalistai susirinko prie Tėhoagoan (kor. 태화관) restorano Seule ir perskaitė nepriklausomybės deklaraciją, paruoštą istoriko Čoi Namson (kor. 최남선) ir poeto Han Jungun (kor. 한용운). Judėjimo lyderiai dokumentą pasirašė ir kopiją išsiuntė generalgubernatoriui. Po to jie paskambino į policiją, informavo apie savo veiksmus ir vėliau buvo suimti.
Tuo pačiu metu didelė žmonių minia susirinko Tapgol parke (kor. 탑골 공원), kad išgirstų kaip deklaracija perskaitoma viešai. Susibūrimas vėliau peraugo į procesiją, kurią bandė sustabdyti japonų policija. Vieši deklaracijos paskelbimai buvo surengti ir kitose Korėjos vietose, sutraukė daug žmonių, tačiau buvo numalšinti policijos, kai kuriais atvejais panaudojant brutalius metodus.
Visoje šalyje kovo 1-osios judėjime dalyvavo apie 2 mln. žmonių, įvyko daugiau nei 1500 demonstracijų. Tuometiniais Japonijos duomenimis, 46 948 žmonės buvo areštuoti, 7509 žuvo, 15961 buvo sužeisti.
Iš užsienyje gyvenančių korėjiečių sudaryta delegacija dalyvavo ir Paryžiaus taikos konferencijoje, tačiau JAV ir Japonija neleido jai perskaityti savo pranešimo.
Poveikis
Kovo 1-osios judėjimas pakeitė Japonijos imperinę politiką Korėjai palankia kryptimi. Šalyje buvo suteikta dalinė spaudos laisvė, išplėstos moterų teisės, leidžiama kultūrinė veikla, ir kita.
Judėjimas taip pat buvo viena iš pagrindinių priežasčių, paskatinusių Kinijoje gyvenančius politinius aktyvistus 1919 m. balandžio 13 d. Šanchajuje įkurti .
Išnašos
- Ki-Baik Lee. A new history of Korea. Harvard University Press, 1984, p. 341-344
- Hart-Landsberg, Martin (1998). Korea: Division, Reunification, & U.S. Foreign Policy. Monthly Review Press. p. 30.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kovo pirmosios judėjimas, Kas yra Kovo pirmosios judėjimas? Ką reiškia Kovo pirmosios judėjimas?
Kovo pirmosios judejimas kor 삼일 운동 samil undong buvo didelio masto rezistencinis korejieciu judejimas nukreiptas pries Japonijos okupacija ir reikalaujantis Korejos nepriklausomybes Jo pavadinimas kilo is 1919 m kovo 1 dienos įvykio kai nacionalistu iniciatyva buvo paskelbta Korejos nepriklausomybes deklaracija Graviura vaizduojanti nepriklausomybes deklaracijos paskelbima Seule Tapgol parke Nuo 1949 m kovo 1 oji Pietu Korejoje svenciama kaip Nepriklausomybes diena PriezastysPo to kai 1910 m rugpjucio 29 d oficialiai tapo Japonijos imperijos dalimi salyje buvo įsteigta autoritarine centralizuota valdzios struktura su institucija virsuje Korejos gyventojai oficialiai tapo Japonijos pilieciais taciau neturejo jokiu politiniu teisiu nei savo salyje nei Japonijoje Tai ir kiti okupacijos padariniai sukele nemaza gyventoju nepasitenkinima EigaRezistencinis judejimas vyko nuo pat pirmuju okupacijos dienu Politinio ir intelektualinio elito pasipriesinimas buvo gan greitai numalsintas ir perejo į pogrindį taciau kurį laika vyko Korejos armijos kareiviu partizaninis karas Begant laikui pogrindinis nacionalistu judejimas stiprejo ir 1919 m kovo 1 d buvo surengtos pirmosios didesnes demonstracijos Jas paskatino tu paciu metu sausį Paryziaus taikos konferencijoje Woodrow Wilson paskelbti Keturiolika punktu kuriais palaikoma tautu apsisprendimo teise Tuo buvo nuspresta pasinaudoti kaip proga atkreipti tarptautines bendruomenes demesį į Korejos siekį tapti nepriklausoma valstybe Tos dienos 14 val 33 Korejos nacionalistai susirinko prie Tehoagoan kor 태화관 restorano Seule ir perskaite nepriklausomybes deklaracija paruosta istoriko Coi Namson kor 최남선 ir poeto Han Jungun kor 한용운 Judejimo lyderiai dokumenta pasirase ir kopija issiunte generalgubernatoriui Po to jie paskambino į policija informavo apie savo veiksmus ir veliau buvo suimti Tuo paciu metu didele zmoniu minia susirinko Tapgol parke kor 탑골 공원 kad isgirstu kaip deklaracija perskaitoma viesai Susiburimas veliau peraugo į procesija kuria bande sustabdyti japonu policija Viesi deklaracijos paskelbimai buvo surengti ir kitose Korejos vietose sutrauke daug zmoniu taciau buvo numalsinti policijos kai kuriais atvejais panaudojant brutalius metodus Visoje salyje kovo 1 osios judejime dalyvavo apie 2 mln zmoniu įvyko daugiau nei 1500 demonstraciju Tuometiniais Japonijos duomenimis 46 948 zmones buvo arestuoti 7509 zuvo 15961 buvo suzeisti Is uzsienyje gyvenanciu korejieciu sudaryta delegacija dalyvavo ir Paryziaus taikos konferencijoje taciau JAV ir Japonija neleido jai perskaityti savo pranesimo PoveikisKovo 1 osios judejimas pakeite Japonijos imperine politika Korejai palankia kryptimi Salyje buvo suteikta daline spaudos laisve isplestos moteru teises leidziama kulturine veikla ir kita Judejimas taip pat buvo viena is pagrindiniu priezasciu paskatinusiu Kinijoje gyvenancius politinius aktyvistus 1919 m balandzio 13 d Sanchajuje įkurti IsnasosKi Baik Lee A new history of Korea Harvard University Press 1984 p 341 344 Hart Landsberg Martin 1998 Korea Division Reunification amp U S Foreign Policy Monthly Review Press p 30